Daugiau įdomybių
Joks Graikijos taškas nėra nutolęs nuo vandens daugiau nei per 137 km. Graikijos pakrantės siekia 14500 kilometrų. Pagal ši skaičių Graikija yra 10-ta pasaulyje.
Kadaise Graikija buvo po vandeniu panirusi uola. Kalnuotas Graikijos paviršius susiformavo tektoninei plokštei susidūrus su Europa. Ši plokštė vis dar juda ir sukelia žemės drebėjimus palei Egėjo jūrą.
Senovės Graikijos kareiviai dėvėdavo bronzos šarvus, kurie svėrė 33 kilogramus.
Pirmuoju istoriku laikomas graikų rašytojas Herodotas (484-425 m. pr Kr.), pirmosios knygos apie graikų ir persų konfliktus autorius. Ši knyga yra svarbus romano “Anglas ligonis” simbolis.
Senovės graikai dažnai vadinami matematikos išradėjais, nes jie pirmieji ją pavertė teorine disciplina. Graikų matematikų Pitagoro, Euklido, Archimedo ir Apolonijaus darbai - šiuolaikines matematikos pagrindas.
Pirmuoju graikų filosofu laikomas Talis Miletietis (624-546 m. pr. Kr.). Jis buvo pirmasis filosofas, kurio aiškinimai apie pasaulio atsiradimą nesirėmė mitologija.
Peloponeso karas (431-404 m. pr. Kr.) tarp Atėnų imperijos ir Peloponeso lygos, kuriai vadovavo Sparta, žymi Graikijos aukso amžiaus pabaigą.
Spartiečiai virdavo juodą sriubą iš druskos, acto ir kraujo. Kitose Graikijos dalyse ši sriuba nebuvo populiari.
Britų poetas Lordas Baironas (1788-1824) taip žavėjosi graikais, kad net nuvyko į Graikiją padėti jiems kovoti su turkais Graikijos nacionalinio išsivadavimo revoliucijoje. Ten jis susirgo gripu ir mirė būdamas vos 36-erių metų. Graikai jį vadina nacionaliniu didvyriu.
Žodis “barbaras” kilo iš graikiško žodžio “barbaroi”. Šiuo žodžiu buvo vadinami graikiškai nemokantys žmonės. Jų šneka graikams skambėdavo kaip “bar-bar-bar”.
Senovės Graikijoje per puotas vyrai valgydavo strazdieną, antieną, kiaušiniais ir austrėmis įdarytą kiaulieną. Daugelyje puotų dalyvaudavo vien vyrai, o juos linksmindavo laisvo elgesio moterys (šis moterų užsiėmimas nebuvo gerbiamas).
Pirmoji graikų tragedija buvo suvaidinta 534 m. pr. Kr. Ją pastatė kunigas Tespis. Jis taip pat laikomas ir pirmuoju aktoriumi, nes suvaidino vaidmenį viename iš savo parašytų kūrinių.
Graikijos kolonizacija buvo pasiekusi net Rusiją bei Prancūziją Vakaruose ir Turkiją Rytuose.
Prieš Sokratą gyvenęs graikų filosofas Anaksimanderis (610-546 m. pr. Kr.) parašė pirmąjį filosofinį traktatą ir sudarė pirmąjį pasaulio žemėlapį. Jį taip pat galima laikyti pirmuoju mokslininku, užrašiusiu mokslinį eksperimentą.
Spartos kariai auginosi ilgus plaukus, kuriuos prieš mūšį kruopščiai susirišdavo. Bailiams kareiviams nuskusdavo pusę plaukų ir pusę barzdos.
Turtingi žmonės šventyklose aukodavo gyvulius. Neturtingieji - gyvūnų formos pyragėlius.
Graikijoje buvo vykdomas ostrakizmas - valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas slaptu balsavimu. Jei būdavo nusprendžiama, kad tremtis neišvengiama, kiekvienas pilietis šukeje (ostrakone) išraižydavo vardą, ir daugiausiai balsų surinkęs pilietis turėdavo palikti miestą per 10 dienų ir negalėdavo į jį sugrįžti 10 metų.
Antikinėje Graikijoje aktoriais galėjo būti tik berniukai ir vyrai. Jie puošdavosi kaukėmis, kad žiūrovai žinotų, ką jie vaidina. Teatro darbuotojai apsiginkluodavo lazdomis, nes įsijautę žiūrovai dažnai sukeldavo muštynes.
“Antikinė Graikija” - tai laikotarpis tarp Homero (maždaug 750 m. pr. Kr.) ir Ptolemėjų Egipto užkariavimo (Kleopatros nusižudymas, 30 m. pr. Kr.).
Atėnų demokratija smarkiai skyrėsi nuo šiuolaikinių demokratijų, be to, Atėnų demokratijoje nebuvo politinių partijų.
Per kiekvienas Olimpines žaidynes graikai Dzeusui paaukodavo šimtą jaučių.
Graikai pakeitė skulptūros meną. Menininkai pradėjo kurti skulptūras, kuriose atsispindėjo judesys ir emocijos.
Vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų buvo Artemidės šventykla Efese (šiuolaikinė Turkija), pastatyta maždaug 550 m. pr. Kr. 356 m. ją sudegino Herostratas.
Partenonas buvo pastatytas maždaug prieš 2500 metų Atėnų akropolyje. Jį puošė spalvingos skulptūros ir didelė Atėnės statula iš aukso bei dramblio kaulo. Partenono statybos truko 15 metų.
Graikų protėviai buvo indoeuropiečiai, atkeliavę į Graikiją maždaug 1900 m. pr. Kr. Jie gyveno šalia Minų civilizacijos, o po kelių šimtmečių sukūrė Mikėnų civilizaciją, kuri baigėsi XII a. pr. Kr. Po tamsaus 300 metų trukusio periodo, kuomet buvo pamirštas raštas, Graikijoje gimė viena įtakingiausių pasaulyje civilizacijų Klasikinė Graikija.
Spartos pilietybę galėjo gauti tik tiesioginiai dorėnų palikuonys. Dėl šios priežasties vyriškos lyties Spartos piliečių skaičius niekada neviršydavo 6000-7000 (Atėnuose jų buvo apie 40 000).
Legendiniai Dzeuso ir kitų Olimpo dievų bei deivių namai - 2917 metrų aukščio Olimpo kalnas. Tai aukščiausias Graikijos taškas. Žemiausias - Viduržemio jūra, arba jūros lygis.
Aleksandras Didysis buvo pirmasis graikų valdovas, kurio atvaizdas buvo iškaltas ant monetų. Prieš tai ant monetų buvo vaizduojami dievų ar deivių veidai.
Kai 285 m. Romos imperija suskilo į dvi dalis, rytinė jos dalis, o kartu ir Graikija, tapo žinoma Bizantijos imperijos pavadinimu. 1453 m. ji pateko į Osmanų imperijos sudėtį. Nepriklausomybę Graikija atgavo tik 1829 m.
Žodis “tragedija” reiškia “ožkos dainą”, nes pirmųjų graikų tragedijų, kurios garbino vyno dievą Dionisą, aktoriai vilkėdavo apdarus iš ožkų odos. Tragedijos pasakodavo apie dievus, karalius ir didvyrius. Tuo tarpu komedijose vyravo žemesnės klasės charakteriai ir žemiškesni reikalai.
Žymiausias mūsų laikų graikų rašytojas yra Nikos Kazantzakis (1883-1957). Pagal kelias jo knygas buvo pastatyti filmai. Tiesa, už kūrinį “Paskutinis Kristaus gundymas” jis buvo išmestas iš graikų ortodoksų bažnyčios.
Oficialus Graikijos pavadinimas yra “Helenų Respublika”. Ji dar vadinama Elada.
Graikijos vėliava sudaryta iš devynių mėlynos ir baltos spalvų juostų, kurios, kaip teigia kai kurie ekspertai, simbolizuoja devynis graikų devizo “Eleftheria i Thanatos” (“laisvė arba mirtis”) skiemenis. Mėlyna spalva reiškia jūrą ir dangų, balta - tyrą kovą už nepriklausomybę. Kairiajame viršutiniame vėliavos kampe vaizduojamas tradicinis graikų ortodoksų kryžius.
Graikijoje yra dvi pagrindinės politinės partijos: socialistai (PASOK) ir demokratai (Naujosios demokratijos partija). Jos abi įsikūrė 1974 m., kai sugriuvo Graikijos karinė diktatūra.
Graikijoje, palyginus su kitomis EU šalimis, įvyksta bene mažiausiai skyrybų, tačiau atliekama daugiausiai abortų.
Maždaug 10 proc. atlyginimo graikai atiduoda mokesčiams, o dar 10 proc. - sveikatos sistemai. Ligoninės ir kitos medicinos paslaugos yra nemokamos.
Dirbantys graikai kasmet gauna mažiausiai mėnesį apmokamų atostogų.
Maždaug 10 proc. suaugusių žmonių neturi darbo, o geras išsilavinimas negarantuoja darbo vietos.
Graikijos piniginiui vienetui drachmai buvo 2650 metų. Tai buvo seniausia Europoje valiuta. Euras įvestas 2002 m.
Graikai visuomet mylėjo jūrą. Šalies laivynas - vienas didžiausių pasaulyje (1800 prekybinių laivų). Vieni garsiausių šios srities magnatų buvo Aristotle Anansis ir Stavros Niarchos.
