Tereikia įsitaisyti tarp smilgų bei lauko gėlių ir kantriai laukti. Netrukus aplinkui ims pleventi drugeliai... Stebėti ir fotografuoti juos – Lietuvoje mažai žinomas laisvalaikio užsiėmimas, o užsienyje rengiamos specializuotos kelionės į drugių draustinius. Vilnietis prekybos centrų auditorius Arūnas Eismantas apie egzotiškas šalis nesvajoja, nes vien tik Želtiškių kaime (Anykščių r.) jau įamžino 400 drugių ir tikisi pamatyti dar 300.
Mažasis dilgėlinukas. Arūno Eismanto nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo mažens – gamtoje

Ir kas nėra matęs spalvotų gražuolių, plevenančių ant žiedų? Vieni dažniau sutinkami, kiti rečiau, vieni ryškesni, kiti blankesni. Atrodytų, ir viskas. Tačiau tai tik pradžia, ypač tada, kai virš drugelio pasilenki su makro objektyvu. Pamatai tikrus stebuklus: gauruotą kaip mešką, apsiginklavusį elnio ragais, išsproginusį akis kaip kukulius, aplipusį rasos lašeliais ar apsigaubusį sparnais tarsi kailio mantija...

A. Eismantas jau dvejus metus fotografuoja vien drugelius. Ir anksčiau visą laisvalaikį skirdavo gamtos fotografijai. Arūnas savęs profesionalu nevadina, nors bendraminčiai internetinėse svetainėse jo nuotraukas įvertina aukščiausiais balais.

„Gimiau ir augau Anykščių rajone, Juškonių kaime, todėl internete kaip fotografas prisistatau „Aukštaičio“ pseudonimu. Nors dabar gyvenu Vilniuje, kiekvieną savaitgalį praleidžiu gimtajame krašte, tik žmonos tėviškėje, Želtiškių kaime. Aplinkui miškai ir melioracijos nepaliestos pievos“, – sako Arūnas.

„Nuo mažens būdavo įdomu, koks paukštukas kiemo obelyje čiulba, koks žvėrelis savo pėdsakus paliko naktį sniege. Namuose nebuvo jokios literatūros apie gamtą, kiek tėvukai papasakojo, tiek ir žinojau“, – prisimena.

O, koks buvo džiaugsmas, kai gavo knygą apie Lietuvos paukščius! Tada ir sužinojo, kad ne visi dideli paukščiai yra vanagai, kad zylių yra ne viena ir ne dvi rūšys. Kai gavo dovanų pirmąjį fotoaparatą, entuziazmui nebuvo ribų. Fotografavo viską iš eilės, tik nelabai pavykdavo. Dabar pačiam juokinga prisiminti, kaip užtamsinęs kambarį darydavo meną...

Sparnų raštas – lyg rebusas

A. Eismantas išbandė jėgas fotografuodamas paukščius, paskui susidomėjo makro fotografija ir atrado drugelių pasaulį. „Visada jais grožėjausi, jų spalvomis, lengvu skrydžiu, bet rinkti ir kolekcionuoti nesinorėjo. Man jie daug gražesni gyvi, nei sudžiovinti dėžutėse. Taip ir kilo mintis kolekcionuoti drugių fotografijas“, – aiškina Arūnas.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 2500 drugių rūšių, tad erdvės fotografo mintims ir siekiams tikrai daug. O juk, be drugių, yra ir jų vikšrai, kurie taip pat labai įdomūs fotomodeliai.

Šiais metais A. Eismantas fotografuoja tik naktimis, nuo 23 val. iki 3 val., nes susidomėjo naktiniais gražuoliais: uždega lempas pamiškėje ir vilioja juos šviesa. Sutemus drugių skraido daug daugiau nei dieną, šviesiuoju paros metu juos pamatyti labai sunku.

Nufotografavus drugelį, laukia dar vienas malonumas – atpažinti, kas toks pateko į kadrą: „Sparnų raštas lyg rebusas, kurį išsprendęs galiu pasakyti drugio pavadinimą. Kiekvienas taškelis ir brūkšnelis turi savo reikšmę. Daug tenka bendrauti ir su entomologais, be jų pagalbos neatpažinčiau nė pusės drugių“, – sako fotografas.

Sudėtinga fotosesija

Jau pirmą drugelių fotografavimo vasarą Arūnas braidė po pievas turėdamas vienintelį tikslą – kuo daugiau jų pamatyti ir užfiksuoti. Sukaupė ir žinių apie drugių fotografavimo ypatumus. Pirmiausia reikalinga speciali apranga.

„Kadangi drugiai skraido pievose, krūmynuose ir visokiuose šabakštynuose, apsirengti reikia atitinkamai. Kelnių klešnes sukišti į kojines, marškinius (geriausia ilgomis rankovėmis) – į kelnes. Reikėtų apsiauti guminiais batais, užsidėti kepurę ir turėti purškalų nuo uodų ir erkių. Aišku, galima eiti fotografuoti ir su šortais, bet ten, kur ieškau drugių, visada pilna erkių“, – dalijasi patirtimi Arūnas.

Į drugelių fotosesiją jis pasiima ne tik fotoaparato trikojį, bet ir žolės laikiklį, gabalėlį folijos bei sekatorių. „Žolės laikiklis – tai bet koks įrankis, kuriuo galima prisegti žolę, ant kurios tupi drugys, ir taip sumažinti jos lingavimą nuo vėjo, – pasakoja fotografas. – Gabalėlį folijos priklijuoju prie kartono ir naudoju objektui apšviesti iš apačios. Tai kaip veidrodis, nuo kurio atsispindi saulės zuikučiai. Nukreipiu šviesą į drugį iš apačios, tada gerai matosi visos detalės, kurios būtų likusios tamsoje.“

Sekatorius tinka bet koks, svarbu, kad būtų aštrus ir nedidelis, telpantis kišenėje. Labai dažnai tenka nukirpti žolelę, ant kurios tupi drugys, arba apkarpyti pašalinius objektus.

Fotografuoja A. Eismantas ankstų rytą ir vėlų vakarą. Dažniausiai tuo metu nebūna vėjo, didžiausio makro fotografo priešo. Ir drugiai būna „transo“ būsenos, neskraido. Tik vienas trūkumas – juos sunku surasti. Labai tinka ir apniukusi diena be vėjo, prieš pat lietų arba po jo. Tada drugiai taip pat vengia skraidyti ir kantriai „pozuoja“.

Pravertė floristikos mokslai

Drugiai plevena visur, tačiau kaip rasti jų mėgstamas vietas? „Jei šviečia saulė, oras šiltas ir nelabai vėjuotas, pastebėkite, kur drugiai skrajoja, ant kokių žiedų tupia. Štai tose vietose ir ieškokite jų anksti ryte ar vakare“, – pataria Arūnas.

Pasak fotografo, kai pripranti ir žinai, kur ieškoti, surasti ryte drugį nėra sunku. Tik gaila, kad tokių vietų lieka vis mažiau, nes tik nedaugeliui įdomu, kad vienoje ar kitoje pievoje skraido kažkoks retas drugeliukas. Vis dažniau kelią užtveria užrašas „Privati valda“, neprieinamos tampa ir ežerų pakrantės.

Fotografavimą apsunkina ir tai, kad drugiai nakvynei tupia ne ant išvaizdžių gėlių, o ant sausos žolės arba ant pačios smilgos viršūnės. Kokybiškai nufotografuoti lengva, bet patrauklumo tokia nuotrauka neturi. „Ilgai svarsčiau, kaip padaryti kompoziciškai patrauklų kadrą, ir pagaliau nutariau pasinaudoti floristikos mokslais, remdamasis žmonos patirtimi, nes ji buvusi floristė“, – sako A. Eismantas.

Kaip priversti drugelį perlipti ant kitos žolės? „Tai labai paprasta. Nukerpi tinkamą fotografuoti gėlę, šaką ar žolę. Paskui nukerpi žolelę su drugeliu. Atsargiai pradedi baksnoti su paruošta gėle jam per pilvuką. Jis pakelia priekines kojas, tada po jomis greitai pakiši gėlę. Jis tvirtai įsikabina ir belieka po truputį, labai atsargiai ištraukti nereikalingą augalą. Jokiu būdu neimkite drugelio už sparnų pirštais. Spalvos iš karto nubluks, o sparnas liks susilamdęs. Ir drugelis pradeda labai neramiai elgtis”, – perspėja gamtos mylėtojas.

Sveikam hobiui pritaria šeima

Arūnas į drugelių „medžioklę“ visada išsiruošia vienas, kad būtų tik su savo mintimis ir drugeliais: „Esu vienišas vilkas. Tik kartais surengiame bendras fotosesijas su kitais „makro gamtos“ entuziastais. Mano pomėgiui pritaria sūnus ir žmona Daiva, kuri tokį užsiėmimą vadina „sveiku hobiu“. Ji ir pati labai mėgsta gėles. Gyvename dviejų kambarių bute, bet jame telpa per šimtas vazoninių gėlių. Kai kurios jau ir lubas siekia. Tad nedaug kuo skiriamės vienas nuo kito, abu panašiai „išprotėję“... Žmona ir kaime augina daug gėlių. Paprašiau, kad pasodintų flioksų, kad sfinksai turėtų kuo maitintis. O naktiniai drugiai mėgsta visas gėles, kurių aplinkinėse pievose netrūksta.“

Pasak Arūno Eismanto, drugelius gali fotografuoti bet kas, tik reikia noro pažinti, smalsumo, mokėjimo pamatyti grožį. Taip pat netingėti keltis anksti ryte, jei nori nufotografuoti rasotą drugį, atsispirti norui eiti miegoti, jei planuoji naktinę fotosesiją. Jeigu ieškai konkrečios drugio rūšies, turi apie jį viską sužinoti – kokius augalus mėgsta, kokiu metų laiku skraido, kokiame regione paplitęs ir t. t. Dvigubas malonumas: prapleti akiratį ir įamžini nepakartojamą gamtos kūrinį, kurio šiltos vasaros spalvos šildys ilgais žiemos vakarais.

A. Eismanto įvertinimai

•Dvi fotografijos nominuotos makro kategorijoje fotografijos konkurse „Gintarinis žaltys 2010“. Šešios fotografijos atrinktos į šių metų parodą.

•Apdovanotas „National Geographic Lietuva“ padėkos raštu.

•Nuotraukos publikuojamos žurnaluose apie gamtą ir fotografiją, internetiniuose portaluose: Macrogamta.lt, Efoto.lt, Naturephoto.lt ir kt.

•Pasaulinės žemės dienos proga apdovanotas Padėkos raštu už nuoširdų, atsakingą ir kūrybingą darbą skiepijant Lietuvos vaikams meilę gamtos grožiui, ugdant jos trapumo ir atsakomybės už gamtą suvokimą ir skatinant ją tausoti.

Drugelių pieva

Drugelių pievą galite įkurti prie namų, tereikia saulėtoje vietoje pasodinti medingų augalų, kuriuos jie mėgsta. Tai ežiuolės, šalavijai, raudonėliai, flioksai, anyžiniai lofantai. Net kelias drugių rūšis vienu metu pritraukia budlėjos, vadinamieji drugelių augalai. Drugiai mielai lanko rudbekijas, monardas, rykštenes, astrus ir kt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (372)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Atrakcijos Palangoje, kurios paįvairins poilsį prie jūros

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (67)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (6)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (62)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (322)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (9)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (42)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...