28 metų vaikinas Lietuvoje negyvena jau 6 metus, prieš tai gyvenęs kitose Europos valstybėse, jis laimės nusprendė ieškoti Australijoje. Ričardas mokosi rinkodaros ir ketina dirbti renginių, kino filmų bei reklamos srityje.
Pateikiame jo įspūdžius ir praktinius patarimus, svajojantiems, ar ketinantiems vykti į tolimąją Australiją:
Emigracija Lietuvoje yra milžiniška ir kasmet šalį palieka tūkstančiai jaunų ir senų, pasiimdami su savimi patirtį bei idėjas. Dažniausiai lietuviai pasirenka populiarius emigracijai kraštus, tokius kaip Airija, Anglija, ar Norvegija ir nedaugelis išdrįsta pasvajoti ar net pasiryžta vykti į tolimesnes, ekonomiškai stiprias valstybes, tokias kaip Australija ar Kanada. Kodėl jos nėra populiarumo viršunėje tarp lietuvių emigrantų? Pagrindinės priežastys būtų atstumas, pradinis kapitalas ir informacijos trūkumas. Daug įvairių baimių ir nežinojimas mus verčia rinktis paprastesnius kelius, net per daug nepasidomėjus apie gyvenimo sąlygas, galimybių ir idėjų realizavimą tolimesnėse šalyse.
Europai išgyvenant ekonominę krizę, nedarbą, savo nauju gyvenimo posūkiu pasirinkau Australiją ir miestą Sidnėjų. Vartydamas žurnalus, ar naršydamas internete, gali aptikti gausų kiekį informacijos apie Australiją ir populiarųjį miestą Sidnėjų, tačiau dažniausiai tai būna įmonių, užsiimančių emigracija, reklamos. Jos neriasi iš kailio su tikslu pritraukti emigruoti į šią šalį kuo daugiau, tad kartais istorijos būna pagražintos ar nevisiškai atitinka tikrovę. Dažnai Australija straipsniuose minima kaip svajonių Australija, tik privalumų ir galimybių kraštas. O kaip yra iš tiesų? Ar tai tik sukurta iliuzija, kad žmonės emigruotų, ar iš tiesų, tai šalis, kurioje viskas lengvai pasiekiama?
Esu pakeliavęs po Europą, šiek tiek Aziją, o dabar jau ir Australijoje minu kelius. Dirbau ir gyvenau lietuvių pamėgtuose kraštuose ir manau nėra tokios šalies, į kurią atvykus gyvenimas staiga tampa stebuklingu, išsipildo visos svajonės ir pasimiršta kasdieniniai sunkumai. Kiekviena šalis, kaip ir bet kuris dalykas gyvenime, turi dvi puses: juoda ir balta. Viskas priklauso nuo to, ko tu nori iš šalies ir kokios yra tavo vertybės.
Galima uždirbti solidžias pinigų sumas
Pagrindinė emigracijos priežastis visgi yra pinigai. Noras keliauti, išsimokslinimas, geras oras visada vilioja, bet pirmiausiai - kiekvienas nori būti tinkamai įvertintas už savo darbą, nori turėti stipresnį finansinį pagrindą. Australijoje dirbdamas net prasčiausius darbus gali uždirbt gana solidžias pinigų sumas, lyginant su Lietuvoje mokamu vidutiniu atlyginimu, bet paprastai čia dirbama po daug valandų ir tavo gyvenimas susitelkia vien į darbą.
Dirbant kavinėse, restoranuose ar parduotuvėse, valandinis atlyginimas dažniausiai prasideda nuo 12 AUD (26,4 Lt) iki 24 AUD (52,8 Lt) per valandą. Vienoje darbo įstaigoje paprastai duoda nepilną etatą, tenka susirasti 2 – 3 darbus. Tikrai įmanoma tik atvykus gauti atlyginimą nuo 600 AUD (apie 1320 Lt) per savaitę be didelių problemų.
Pradžia visur yra pradžia, svarbiausia nereikia užsimiršti, jog kiekvienas mes galime susirasti geriau! Gerai apmokamą ar kvalifikuotą darbą ir ypatingai Sidnėjuje, kur darbų
įvairovė kaip niekur didelė, susirasti tikimybė taip pat didelė. Tad jeigu tu nori kažko daugiau, kaip ir visur pasauly, turi apsiginkluoti ryžtu ir eiti, nugalėdamas savo baimes ir išeidamas iš savo komforto zonos.
Kainos ir lengviausias kelias į Australiją
Kainos Australijoje yra gerokai didesnės. Lengviausiai gaunama viza yra studento viza, todėl didžioji dalis lietuvių atvyksta būtent tokiu keliu. Daugybė būsimų studentų vyksta studijuoti į Sidnėjaus kolegijas ar universitetus dėl to, kad dauguma agentų iš Lietuvos yra apsistoję Sidnėjuje ir jiems yra patogiausia siūlyti šį miestą.
Kituose miestuose kainos yra mažesnės, bet atitinkamai ir atlyginimai mažesni. Sidnėjuje kambario nuoma dalintis dar su vienu asmeniu dažniausiai kainuoja nuo 160 AUD (352 Lt) iki 240 AUD (528 Lt) per savaitę vienam asmeniui, kas yra iš tiesų nemažai. Maisto išlaidos kainuoja vidutiniškai apie 100 AUD (220 Lt) per savaitę. Norint įsigyti savo automobilį kainos yra 2 -3 kartus didesnės, nei Europoje.
Viešuoju transportu keliaujant netolimus atstumus savaitės bilietas kainuoja apie 40–50 AUD (88-110 Lt). Rūbus, avalynę ar buitinę techniką čia yra populiaru siųstis iš kaimyninių valstybių, tokių kaip Kinija. Taip sutaupoma už prekę, bet ne už kokybę.
Bendrai palyginus visas kainas Australijoje ir Europoje, pradžioje patiriamas nemažas išgąstis ir didelių kainų šokas. Tik pradėjus gauti atlyginimą apsipranti su kainomis ir pradedi stipriai neskaičiuoti.
Laikas - brangiausia Sidnėjaus prekė
Kuo gi reikės užsiimti rytoj? Šis klausimas yra labai nepopuliarus gyvenant Australijoje!
Dažniausiai nesvarbu ką tu dirbi, ar kuo užsiimi, laiką turi skaičiuoti labai atsakingai, minučių tikslumu, tad greičiausiai puikiai žinosi, ką veiksi rytoj ar poryt ir nuobodžiauti tikrai neteks. Laikas čia kažkur dingsta ir 24 val. per parą visada būna per mažai. Didžioji dalis atvykėlių sako, jog pirmi 3 ar 6 metai praėjo kaip 5 dienos. Ar tu būsi dirbantis, ar atostogaujantis, ar tiesiog studentas, užsiėmimų gausa, savęs realizacijos galimybės ar nuostabios gamtos vietos, kurios dažniausiai arti nebūna, atims iš tavęs visą laisvą laiką.
Šeima ar lengvabūdiškas ir neįpareigojantis gyvenimas?
Sidnėjus yra ta vieta, kurioje netrūksta pasilinksminimų, nesibaigiančių vakarėlių, naktinių klubų, lengvabūdiško ir neįpareigojančio gyvenimo prieskonių. Tie, kam to trūksta ar nori daugiau, čia tikrai tai atras. Susimaišiusios kultūros, daug visokių mažumų – visi ras vietą Australijoje. Čia tai yra toleruojama ir priimama gana draugiškai.
Tačiau kitoje tvoros pusėje yra poros, turinčios vaikų ir planuojančios emigruoti bei kurti čia gražų šeimyninį lizdelį, ir jos neretai susiduria su gana nemažomis problemomis ir išbandymais.
Vaikus auginti dideliame mieste nėra lengvas darbas, o darželių ar auklių kainos yra milžiniškos. Vaikų šioje šalyje išties nedaug, lyginant su tokiomis Europos valstybėmis, kaip Airija, kurioje sąlygos šeimai ir gaunamos pašalpos yra itin geros. Yra paskaičiuota, kad Australijoje vieno vaiko išauginimui iki 18 metų būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip maistas, mokslas, rūbai ir kita, išlaidos siekia apie 750 000 AUD (1,65 mln. Lt). Sunku, bet nėra neįmanoma, tad besiruošiančioms keliauti šeimoms su vaikais ar planuojantiems vaikus tiesiog reikėtų gerai pasiskaičiuoti ir pasirinkti geriausią šeimai regioną bei finansinį planą.
Gauna vizą vos keli iš 100?
Pasaulis yra nedidelis ir nėra valstybių, aptvertų aukšta spygliuota tvora su užrašu ,,tau užeiti griežtai draudžiama’’. Šiandien mes galime pakliūti ten, kur mes norim, tik kartais tenka tapti studentais ar kažkokiais specialistais, ar labai įsiskaityti į vietinius reikalavimus bei įstatymus dėl vizos gavimo. Kai yra didelis tikslas ir noras, atrodo, kažkas iš aukščiau tau padeda tai įgyvendinti, o iškilusias problemas visada vienais ar kitais keliais galima mėginti spręsti ir išspręsti. Kiekvienam vizos reikalavimui yra punktai ar pasirinkimai, kuriuos kitą kartą galima apeiti ar pakeisti kitu dalyku.
Pavojus dėl nuodingų gyvūnų išpūstas
Australiškas oras ir gamta yra tiesiog nepakartojami, kas mėgsta šilumą, saulę, spalvas ar tiesiog leisti laiką gryname ore. Priklausomai nuo valstijų, čia būna ir žiemos sezonas ir lietus lyja, tačiau viskas yra nepalyginamai šilčiau ir mažiau pilkos spalvos, nei Lietuvoje. Paplūdimių gausa bei tūkstančiai unikalių lankytinų vietų pritraukia milijonus keliautojų kasmet iš viso pasaulio, tad gyvenant tu dažnai jautiesi, jog gyveni rojuje ar amžinose atostogose.
Blogoji pusė yra saulė. Australijoje saulė yra pakankamai stipri, tad rizika susirgti odos vėžiu išauga, kas, pripažinkime, baugina.
Mitas apie siaubingai daug nuodingų ir pavojingų gyvūnų Australijoje nepasitvirtino. Peržvelgus statistikas, deja, Lietuvoje avarijose, sukeltose girtų vairuotojų, miršta kur kas didesnis žmonių skaičius nei Australijoje nuo visų nuodingų gyvūnų. Dėl ryklio įkandimų oficialiais duomenimis vidutiniškai per metus miršta 7 žmonės visame pasaulyje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.
