Darnusis turizmas: kodėl lietuviams jis vis dar svetimas?

 (4)
Darnusis turizmas gali pasirodyti kaip paprastų keliavimo principų rinkinys, tačiau kol kas tie principai dar nėra visiems įprasti, LRT RADIJUI sako Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausiosios specialistė Eglė Kudzmanienė. Pasak pašnekovės, apie šį turizmą žino dar nedaug lietuvių, nors pasaulyje apie tokį keliavimo būdą kalbama jau dešimtmetį.
Vilnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos nacionalinės turimo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė akcentuoja, kad apie darnų turizmą dar tvyro mitų – paprastai manoma, kad darniai keliauti gali tik mažos grupės ar pavieniai turistai, nors iš tiesų tai galima daryti ir keliaujant su didele grupe.

Skatina nepamiršti turistų poreikių

Anot Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Kudzmanienės, Lietuvos gyventojai apie darnųjį turizmą dar žino per mažai ir net profesionalai dažnai suklusta išgirdę šį terminą.

„Darnusis turizmas – turizmo plėtros ir planavimo rūšis, kai skatinama plėtoti turizmą, išsaugant natūralią gamtinę ir kultūrinę aplinką. Paprastais žodžiais kalbant, mes visi turime keliauti, formuoti turizmo politiką, ją įgyvendinti, laikantis tam tikrų principų“, – sako E. Kudzmanienė.

Ji vardija, kad tie principai itin paprasti: saugoti aplinką, būti atsakingais keliautojais, nešiukšlinti, nedaryti žalos gamtai, neniokoti kultūros paveldo ir kt. „Tai paprasti principai, bet žinome, kad dar daugelis žmonių šių principų nesilaiko. Tai nėra įgimta elgsenos norma“, – įsitikinusi E. Kudzmanienė.

Lietuvos nacionalinės turimo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė pateikia paprastų pavyzdžių, kad gali tiesiog keliauti tokiomis transporto priemonėmis, kurios turi minimalų poveikį aplinkai arba netgi galima rinktis ekologiškas transporto priemones, pavyzdžiui, dviračius.

„Kam naudoti autobusą ar taksi, jei gali sėsti ant dviračio ir dar daugiau pamatyti? Kitas dalykas, pietaukime ten, kur restorano ar viešbučio savininkas rūpinasi, kad produkcija ant stalo patektų iš vietinių ūkininkų. Tokiu būtų tas ūkininkas paskatinamas dar daugiau auginti“, – nurodo Ž. Gavelienė.

E. Kudzmanienės teigimu, įsitikinimas, kad darniau keliauti gali tik mažos žmonių grupelės, yra klaidingas: „Iš tikrųjų darnusis turizmas gali būti ir masinis turizmas. Bet kuri turizmo kryptis, rūšis gali būti darni. [...] Sakykime, jei esame Vilniuje, tai, užuot pirkę suvenyrus dideliuose prekybos centruose, galime nueiti pas vietinį amatininką ir jį paremti, iš jo nupirkti autentišką dirbinį.“

Ji priduria, kad nemažai atsakomybės turėtų prisiimti vietos politikai, kurie turėtų pasistengti, kad būtų sukurta patogesnė infrastruktūra. Pašnekovės nuomone, žmonės neturėtų trypti vien tik senamiesčio gatvelių, bet turėtų apsilankyti ir kitose miestų vietose.

„Kalbame apie turistų sklaidą. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu bandoma plėtoti žaliuosius maršrutus, dedamos pastangos, kad žmonės kuo daugiau aplankytų žaliųjų zonų. Tai vėlgi kalbėjimas apie darnų turizmą. Nereikia galvoti, kad darna gali būti tik kaime ir tik mažuose miesteliuose. Darna gali būti ir mūsų didžiuosiuose miestuose“, – akcentuoja E. Kudzmanienė.

Ž. Gavelienės tvirtinimu, turizmo verslas bus sėkmingas ir pelningas tik tada, kai atitiks turisto poreikius: „Kuo turtingesnes patirtis per atostogas pasiūlysime keliautojams, tuo labiau jie bus linkę atverti pinigines. [...] Norint plaukti baidarėmis, tam šiandien nereikia viso savaitgalio. Tai gali padaryti per pietų pertrauką Vilniuje, Vilniaus centre. Tikrai yra būdų. Netiesa, kad verslas tenori užsidirbti pinigų. Sėkmingiausi verslininkai pirmiausia turi gerą idėją.“

Lietuvos nelaiko pavyzdžiu

E. Kudzmanienė teigia, kad stengiamasi prisijungti prie Pasaulio turizmo organizacijos iniciatyvos 2017 m. akcentuoti kaip darniojo turizmo plėtros metus: „Jungiamės prie šios iniciatyvos ir skelbiame darniojo turizmo konkursą, kurio pagrindinė idėja – paskatinti ir apdovanoti turizmo paslaugų teikėjus, kurie vykdo savo veiklą laikydamiesi darniosios plėtros principų. Tikrai žinome, kad Lietuvoje tokių yra, tad norime juos pristatyti visuomenei ir paskatinti kitus sekti jų pavyzdžiu.“

Pasak pašnekovės, konkursas numato apdovanojimus penkiose kategorijose. „Kategorijos – darniausias turizmo kelionių organizatorius, darniausia maitinimo įstaiga, darniausia apgyvendinimo įstaiga, darniausias turizmo informacijos centras ir darniausia bendruomenė“, – vardija E. Kudzmanienė.

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvė Viktorija Bružaitė teigia, kad darniojo turizmo rinkimai neatsiejami nuo gerosios užsienio praktikos pritaikymo: „Parengėme ir analizavome darniojo turizmo situaciją Lietuvoje. Parengėme plėtros gaires, jose – septyni pagrindiniai aspektai, į kuriuos siūlome atkreipti dėmesį formuojant Lietuvos turizmo politiką. Pirmiausia, akcentuojame dėmesį į regioninį turizmą, nes tikime ir matome potencialą. Lietuvos, atvykstamasis turizmas gali orientuotis ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į regionus. Ten reikalinga milžiniška pažanga, kalbant tiek apie turizmo informacijos centrų darbą, tiek vietinių bendruomenių įtraukimą, ką ir akcentuoja darnusis turizmas.“

V. Bružaitės tvirtinimu, taip pat skatinama daugiau dėmesio skirti žmonių su negalia tematikai, specialiųjų poreikių turintiems keliautojams. „Nepabijosiu pasakyti, kad šioje srityje Lietuva labai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių. Mums reikia siekti kuo greičiau taisyti tam tikras klaidas, kad tie 80 mln. Europos keliautojų, kurie turi negalią, galėtų atvykti į Lietuvą“, – aiškina pašnekovė.

V. Bružaitė sako abejojanti, ar darnaus turizmo srityje Lietuva galėtų būti pavyzdžiu: „Dar turime daug kur pasitempti. Tačiau, kalbant apie regioninį turizmą, galiu pasakyti, kad Lietuvoje klesti vietinis turizmas, sudarantis pusę mūsų turizmo rinkos. Stebime atsinaujinančią infrastruktūrą, gražėjančius dvarus, vietoves. Kaip sakiau, ne viskas pritaikoma keliautojams, turintiems specialiųjų poreikių, tačiau Lietuva gražėja.“

Pasak pašnekovės, keliauja vis daugiau vietinių turistų, bet būtina dėmesį skirti ir atvykstantiems iš užsienio. „Mums reikia skirti kuo didesnį dėmesį, kad atvykstantys iš užsienio turistai pamatytų ne tik Gedimino kalną ar Katedrą, bet ir nuvažiuotų į regionus, kad jiems būtų sudarytos kuo didesnės galimybės, kuo daugiau informacijos, kad susitvarkytume erdves regionuose“, – teigia V. Bružaitė.

Vienas iš būdų kurti darnų turizmą – įtraukti vietos gyventojus

Kaip pastebi V. Bružaitė, gerų pavyzdžių ir bendruomeninė iniciatyva po truputį atsiranda. Pavyzdžiui, Kintų muzikos festivalis įtraukia ir vietos jaunimą, ir vyresnius žmones, ir vietos gamintojus bei paslaugų teikėjus. Visa bendruomenė susitelkia ir įgyvendina klasikinės muzikos projektą, kuris pritraukia nemažai turistų.

Kitas pavyzdys, priduria projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvė, – Antalieptės slėnis, kur šiuo metu sparčiai renovuojamas vienuolynas: „Ten taip pat įsitraukia bendruomenė. Tai nuostabi kultūrinė erdvė, kur galės lankytis vis daugiau žmonių.“

Ž. Gavelienė pabrėžia, kad turizmo organizatoriams darnusis turizmas tikrai žinomas – tai tema, kuria pasaulyje diskutuojama apie dešimt metų. Beje, priduria asociacijos vadovė, be pensininkų, yra ir kitų jautrių socialinių grupių: į veiklą galima įtraukti galima ir studentus, ir vaikus auginančias moteris, galinčias dirbti ne visą darbo dieną.

„Būdų įtraukti yra įvairiausių. Turbūt labiausiai įsiminė situacija Australijoje. Vienoje geležinkelio stotyje kiekvieną išlipusį žmogų pasveikindavo garbaus amžiaus vyras ir pasakydavo – džiaugiuosi, kad atvykai, jei reikės informacijos, esu čia – aš čia gyvenu 70 metų ir mielai su tavimi pakalbėsiu apie viską. Taigi daug nereikia – turime puikių išsilavinusių žmonių“, – įsitikinusi Ž. Gavelienė.

Be to, priduria ji, darnus turizmas nėra vien tik pigus turizmas – tai nėra vakarienė su bobute kaime.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Nauja mobilioji programėlė padės saugiau keliaujanti užsienyje (4)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 29 dieną surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Užsienio reikalų ministerijos (URM) mobiliąją programėlę keliaujantiems „Keliauk saugiai“.

Vandenyno bangas suvaldžiusios merginos: sunku įvertinti tai, ką patyrėme (15)

Vos spėjau užmigti, o jau jaučiu, kaip kažkas už rankos iš devinto sapno traukia: „Kelkis, jau vachta.“ Vachta? Ak taip, juk aš čia. Čia? Čia - kažkur Ramiajame vandenyne, Ambersaile. Užsimerkiu dar trumpam: sapnavau krantą.

Tyrimo rezultatai: lietuviai - daug keliaujanti tauta (4)

„Spinter“ atlikta apklausa rodo, jog net dviejų trečdalių keliautojų pagrindinis tikslas vykstant į užsienį yra aplankyti nematytas vietas, o pusei keliaujančiųjų tai dar ir proga pabėgti nuo rutinos.

Po garsiojo „Real Is Beautiful“ skandalo Lietuvos vardą garsins neįprastu būdu (13)

Lietuva neturi savo gausios, viešos ir visiems atviros nuotraukų bazės. Bet Lietuva turi gražių vaizdų ir daug fotoaparatų. Akcijos „Padovanok nuotrauką Lietuvai“ sumanytojai sukūrė nemokamų šalies nuotraukų svetainę, kuri būtų atvira visiems. Ją pavadino „Real Is Beautiful Stock“.

Havanoje duris atvėrė pirmasis prabangus viešbutis

Kubos sostinėje Havanoje pirmadienį duris atvėrė itin prabangus penkių žvaigždučių viešbutis, kur naktis gali kainuoti iki beveik pustrečio tūkstančio JAV dolerių.