„Kai tenka bendradarbiauti su kitų šalių rinkomis, tam, kad žmonėms, su kuriais bendraujame, parodytume deramą pagarbą, derėtų pasidomėti kitoms kultūroms priimtinomis etiketo normomis. Tai ypač svarbu ir siekiant sudaryti kuo geresnį įvaizdį apie pačią organizaciją, kuriai atstovaujame“, — pabrėžia įvaizdžio konsultantė — trenerė Alvyda Jasilionytė.
Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi
Nors visuotinės bendravimo taisyklės galioja daugumoje šalių, vis tik skirtingos kultūros didžiausią dėmesį skiria skirtingiems aspektams. Pavyzdžiui, lietuviai ypatingą svarbą teikia bendravimo formai, asmens įvaizdžiui ir punktualumui.
„Pagal rūbą sutinka, pagal protą išlydi“ – ši liaudies išmintis pasitvirtina, kai kalbame apie lietuvių etiketą. Tyrimai rodo, kad mes, kaip ir visi katalikiškų šalių žmonės, sprendimus priimame vedini vaizdinių įspūdžių. Vaizdinė komunikacija mums yra labai svarbi: kaip atrodė ir kaip kalbėjo, kartais svarbiau nei ką konkrečiai pasakė“, — teigia VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, tarpkultūrinės komunikacijos dėstytoja Živilė Sederevičiūtė—Pačiauskienė.
A. Jasilionytė, taip pat, pabrėžia, kad išvaizda dalykiniame bendravime yra be galo svarbus aspektas. Pasak jos, tvarkinga apranga, tiesi laikysena, akių kontaktas ir šypsena sudaro gerą pirmą įspūdį dar nespėjus pratarti nei žodžio.
Projekto „Aš myliu savo įmonę“ bendrovės „Girteka“ marketingo vadovė Ieva Venskuvienė antrina, kad išvaizdą reikėtų derinti pagal šalies kultūrą ir įmonę, į kurią vyksite. „Skandinavijos šalyse į susitikimus galite drąsiai keliauti vilkėdami džinsus ir marškinius. Tačiau vykstant į Vakarų Europos įmones patartina vilkėti dalykinę aprangą. Vykdami į Rytus, nepamirškite užsisegti prabangesnio laikrodžio, taip pademonstruosite savo poziciją įmonėje“, – sako I. Venskuvienė.
Susiduriant su skirtumais, svarbiausia – tolerancija
Kitos projekto dalyvės pripažįsta, kad bendraujant su skirtingų šalių atstovais, nesusipratimų pasitaiko, tačiau bėgant laikui jos mokosi iš klaidų ir stengiasi prisitaikyti prie kitų šalių kultūrinių ypatumų. Įmonės „CSC Baltic“ personalo vadovė Jūratė Dobrovolskytė pasakoja, kad dirbant globalioje komandoje dažniausiai pasitaikantys iššūkiai kyla dėl kultūrinių, laiko juostų, kalbų ir teisinio reglamentavimo skirtumų. Tačiau norint išvengti nesusipratimų, labai daug dėmesio skiriama vidinės kultūros ir aplinkos formavimui.
„Mūsų bendrovėje dirba žmonės iš įvairių šalių, todėl komandos dažnai yra mišrios. Tokioje aplinkoje labai svarbu laikytis tolerancijos ir pagarbos principų bei mokėti priimti kitų kultūrų atstovus, gebėti su jais bendradarbiauti. Pavyzdžiui, dirbant su kolegomis iš Jungtinės Karalystės, mūsų darbuotojams kartais sunku suprasti jų sarkazmą, savitą humoro jausmą. Britai naudoja nemažai mažybinių žodžių, kreipinių, padėkų, todėl lietuviai jiems dažnai atrodo gana tiesmuki ir griežti. Visgi verta paminėti, kad britai yra patikimi verslo partneriai. Tuo tarpu dirbant su indais labai svarbu užmegzti artimus asmeninius santykius, užduoti klausimus apie šeimą, namus. Didžiausi iššūkiai kyla dėl to, jog šios kultūros atstovai dažnai nemoka pasakyti „ne“ ir nėra linkę perklausti ar pasitikslinti“, — sako J. Dobrovolskytė.
Įmonės „Delamode“ pardavimų vadovas Paulius Rašimas pasakoja, kad jų bendrovėje nemažai tenka bendrauti su skandinavais ir pastebi, kad dirbant su šiais žmonėmis reikia turėti minty, kad jie mėgsta prieš susitikimą gauti darbotvarkę su esminiais klausimais, kurie bus aptariami, ir net su numatytu pertraukėlių laiku. Derybos su šių šalių atstovais gali užsitęsti dėl jų noro pamatuoti kiekvieną sprendimą, tačiau P. Rašimas pastebi, jie visuomet atsakingai išpildo duotus pažadus, o užmegzti ilgalaikius santykius su jais – ypač lengva.
Su labai skirtingomis kultūromis ir patirtimis kasdien susiduria ir tarptautinės bendrovės „Transcom“ darbuotojai. Įmonės personalo vadovė Inga Saveikienė pastebi, kad bendradarbiaujant su vokiečiais, niekada nekils abejonių dėl terminų nesilaikymo – pastarieji griežtai laikosi duoto žodžio. Prancūzai linkę dažnai sakyti, kad nespės, nors viską padaro laiku. Ispanams būdinga pradėti pokalbį nusiskundimais, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog jie yra labai nepatenkinti susiklosčiusia situacija. Skirtingai nei pastarieji, vokiečiai dažnai pokalbį pradeda konkrečiu klausimu, orientuotu į jo problemos sprendimą, o skųstis ir klausytis skundų jiems visiškai nepriimtina. Kalbant apie toleranciją, I. Saveikienė pastebi, kad lietuviai šiuo klausimu yra daug lankstesni už vokiečius.
Šiandien galime surasti begalę informacijos apie kultūrinius skirtumus ir darbo etiką. Todėl etiketo ekspertė Živilė Sedaravičienė drąsina ne tik pasidomėti apie šalies kultūrą, su kurios atstovais teks bendrauti, bet dirbant stengtis stebėti aplinką patiems ir prie jos prisitaikyti. Ji taip pat primena, kad ne visus nesusipratimus galime suversti tarpkultūriniams skirtumams – jei žmogus nėra linkęs bendradarbiauti, nemoka rodyti pagarbos, yra arogantiškas – bendrauti bus sudėtinga nepriklausomai nuo jo kultūros.
