Argentinietis rašytojas Jorge Luis Borges rašė apie Buenos Aires: „…man taip patinka šis miestas, kad nepatinka, kai jis patinka kitiems žmonėms. Tai tokia pavydi meilė…”. Borges užsieniečiams sakydavo, kad Buenos Aires per pilkas, per didelis ir liūdnas miestas, kad neverta ten važiuoti, mat jam atrodė, kad kiti neturi teisės įsimylėti Buenos Airių.
Buenos Aires
© U.Petkevičiūtės nuotr.
Mes nepasisaugojom... Per savaitę įsimylėjom šį per pilką, per didelį ir kartais liūdną miestą. Iš tikro nemanau, kad įmanoma aprašyti Buenos Aires, reikia ten nuvykti. Ir labai įmanoma, kad jums jis visiškai nepatiks. Nes įlipsit į šuns kaką, kurių pilnos visos, be išimties, gatvės, arba išsigąsite vargšų, besikapstančių šiukšlėse ant kiekvieno kampo, ar miegančių skersgatviuose ant kartonų, o gal stumiančių metalinius parduotuvių vežimėlius, pilnus šiukšliadėžėse rasto turto.

Jums bus tvanku ir sunku kvėpuoti milžiniško miesto smoge, kertant šešiolikos juostų didžiausią pasaulyje gatvę, ar pasiklydus gigantiškame senų ir naujų pastatų labirinte. O gal nuklysit į liūdnus ir pilkus Boca rajono užkaborius, kur geras žmogus jums patars sukti atgal, nes už kito kampo jus gali apiplėšti. Arba per ilgai lauksit autobuso ir, jį pamatę, tuoj nusivilsite nespėję apsidžiaugti, nes vairuotojas nepanorės sustoti.

O gal jus sukandžios uodai gražiuosiuose Palermo parkuose, pilnuose mažų ežerėlių, tokių patogių jiems veistis. Bet visa tai gali nesunkiai įveikti šiurkštus Buenos Airių grožis, kasdieniai nauji patyrimai ir atradimai be proto dideliam mieste, kuriame niekad nesibaigia šventė. Išprotėjusių sirgalių stebimos futbolo varžybos, spektakliai, koncertai, tango šokėjai, trio ir orkestrai San Telmo gatvėse. Žalia Prancūzijos aikštė pilna žonglierių, šokėjų, muzikantų, apsupta spalvingos hipių mugės ir... nebenorėsit išvažiuoti.

Per savaitę Buenos Airese nė minutės nenuobodžiavome, net lyjant įkyriam lietui pirmomis dienomis. Mums pasisekė apsistoti gražiame sename name, hostelyje tarp San Telmo ir Boca. Viskas miesto plane atrodė arti, tačiau mirdavome iš nuovargio grįžę po ilgų klajonių pėsčiomis po be galo didelį miestą.

Pirmiausia susipažinome su San Telmo - Buenos Airiu bohemos rajonu, pilnu mažyčių jaukių barų, antikvarinių parduotuvių, įdomiausių ir keisčiausių rūbų parduotuvių. San Telmo įdomus kasdien, o kasnakt virsta didžiule švente, kurios centre, senais medžiais apsuptoje aikštėje, verda nelegali hipių dirbinių mugė, skamba afrikietiški būgneliai, stebina žonglieriai. Aplink aikštę pilna barų, o kiekviename iš jų gyva muzika – lyrika, regis, ska, rokas, kas tik nori...

Po visos savaitės šėlsmo, sekmadieniais, San Telmo rajone atgyja net tolimiausios gatvelės. Užtvertas automobiliams San Telmo virsta puikių dirbinių muge, scena tango šokėjams, žonglieriams, magams ir daugybei tango muzikos orkestrų. Negali patikėt, kai siauroj gatvelėj atsiremi į 10-ties muzikantų orkestrą ne tik su smuikais, akordeonais, violončele, gremėzdišku kontrabosu, bet ir pianinu! Profesionalų atliekama muzika gatvėje už kelis centus. Klausėmės orkestrų, trio, duetų... Buenos Aires garsios savo kultūra, čia, tikėdamiesi išgarsėti, suvažiuoja visi muzikantai, aktoriai, šokėjai ne tik iš Argentinos, bet ir Urugvajaus. Taip atvyko ir tango mitu tapęs urugvajietis Gardelis, kurį dabar savinasi argentiniečiai.

Martin, aišku, nenurimo, nepamatęs pats ir nenusitempęs manęs į futbolo varžybas Boca Juniors stadione. Žaidė „Boca“ su meksikiečių „Atlas“. Turiu pripažinti, kad labai gerai praleidau laiką ir nesirgdama už „Boca“. Futbolą nelabai stebėjau, daug įdomesnis buvo spektaklis ložėse ir didžiulis sirgalių orkestras su būgnais, trimitais ir, žinoma, labai aistringom dainom.

Vakare klausėmės tikrai gero tango trio koncerto. Baisu patekti į spąstus turistams – daug moki, šlamštą gauni, bet pavyko rasti pigiai ir gerai, mat buvo skirta vietiniams. Kitą vakarą draugas iš Rio, kurį visai netikėtai vėl sutikom Buenos Airėse, nusitempė į spektaklį, į kurį, tiesą pasakius, nenorėjau eiti, mat vaidino neprofesionalai.

Tai 25 metus gyvuojanti Boca rajono kaimynų teatro grupė. Vaidina mokytojai, vaistininkai, studentai ir pardavėjai. Po spektaklio įkyriai kamantinėjau: Ar tikrai neprofesionalai? Gal čia tik reklama? Negalėjau suprasti, kur Boca kaimynai išmoko taip šokti, dainuoti, groti įvairiausiais instrumentais ir vaidinti. Ilgai nepamiršiu šito spektaklio.

Pavargę nuo muzikos ir barų šurmulio, pailsėjom vaikštinėdami po Recoleta kapines, kuriose turtingiausios Buenos Airių šeimos pasistatė trijų aukštų namo dydžio marmurinius mauzoliejus, kad, gink dieve, ko nors nepaliktų tūkstančiams vargstančių kaimynų. Kapinės labiau panašios į miestą, o mauzoliejai – į miniatiūrines bažnyčias ar net katedras. Taip pat paklaidžiojom po kelis iš dešimties žalių ir erdvių Palermo parkų bei po Palermo Soho, kitą bohemišką Buenos Airių rajoną.

Pamatėm ir ypač spalvingą Boca gatvę El Caminito, kurią puošia kažkada vargšų suręsti įvairiausiomis spalvomis nudažyti nameliai iš skardos. Bet labiausiai mums patiko Prancūzijos aikštė. Tai didžiulis parkas, apsuptas mugės ir visada pilnas grojančio, šokančio, žongliruojančio ar tik begulinėjančio jaunimo. Ten gali praleist visą dieną išsitiesęs ant žolytes po palme, stebėdamas kapueira šokėjus, akrobatus vaikštančius lynu, klausydamas būgnelių, gitarų ir užkandžiaudamas argentinietiškais paplotėliais bei gurkšnodamas alų.

Kai po savaitės vėl krovėmės kuprines, neapleido nuojauta, kad dar nieko nepamatėme Buenos Airėse, kad čia dar tiek daug visko nepatirta ir nepaliesta. Bet bijojom, kad praleidus čia dar savaitę, tik suvoksim, kad yra dar daugiau nepamatyta. Šitaip gali ir nebeišvažiuoti iš to didelio, pilko, liūdno miesto, kaip nutiko begalei įvairiausių tautybių emigrantų, praturtinusių Buenos Aires sava kultūra.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...