Trumpas dosjė iš tų keturių dienų, keturių nedidelių pasivaikščiojimų, šokolado ir kito gėrio pirkimo, lagaminų pakavimo, džiaugimosi saule ir šypsenomis, architektūra ir kitais gerais dalykais. Barselona - miestas, kuriame galėčiau gyventi.
Rasti miestą, šalį, į kurią sutiktumėte persikraustyti iš gimtinės, nėra lengva. Man visada atrodė, kad turėčiau gerai jaustis Ispanijoje, nors niekada nebuvau šioje šalyje. Vaizdai, istorija, oro temperatūra, temperamentas - viskas man buvo tinkama. Pabuvau keturias dienas ten, Barselonoje, ir tuo įsitikinau.
Vykau į Barseloną darbiniais reikalais, o vakarais džiaugėmės geru maistu ir pasivaikščiojimais, lauktuvių pirkimu ir t.t. Turi ispanai vieną bėdą. Netikėjau tuo, kai man sakė draugai, bet - jie nekalba angliškai. Tiesa, susikalbėjimo problemų nebuvo, nes viskam užtekdavo gestų, o arčiau turistų lankomų vietų ispanai šiek tiek kalbėjo ir angliškai. Nors, aišku, tas kalbėjimas angliškai irgi su išlygomis - pakartodavai kelissyk, tada išgirsdavo ir suprasdavo.
Labiausiai patiko architektūra. Esu priklausoma nuo gražių pastatų, architektūros, visokių ten raižinių, raitinių, kolonų, langų, durų, stiklo ir t.t. Žodžiu, yra žmonės, kuriems patinka geras maistas, geras vynas, geri automobiliai - man patinka dar ir gera architektūra. Ir ten, Barselonoje, pasijutau kaip rojuje.
Londone architektūra irgi nuostabi, bet ten nėra to tokio visa apimančio jausmo, kad čia galėtų būti tavo namai. Eini plačiausia gatve, nesigrūdi su žmonėmis, kurių tikrai daug, ir keli galvą į viršų, nes šalia tų didelių pastatų, langų, durų, vartų jautiesi toks niekingas nykštukas. Ir visa Barselona tokia. Eini ir esi toks mažas mažas, vienas iš daugiau nei 7 milijardų žmonių.
Įspūdį paliko kalvos. Užlipi ant kalvos, kalvelės, kalno, kalnelio ir vaizdas jau visai kitoks. Patiko tai, kad žmonės ten balkonuose augina milijonus žalumynų - viskas nusodinta gėlėm, vijokliais, palmėm, medeliais. O dar gi - pačios gatvės visus metus kone žalios, nes palmės lieka pusžalės net šalčiausiu metų laiku.
Ir palmėse gyvena papūgos - kai aš buvau, jos kaip tik suko lizdus ir pešėsi dėl kiekvienos smulkmenos, klykavo per visas gatves ir šiaip džiaugėsi grįžtančia šiluma.
Beje, tada buvo 8 laipsniai šilumos, bet tai itin šalta. Atrodė, kad bus tikrai geriau, ypač, kai Lietuvoje išskrendant buvo šaltukas, bet pasirodė, kad ta šiluma kartu su nuo jūros ateinančiu vėju pavirsta pragarišku šalčiu. Tai be riebaus kremo neišsiverčiau ir visą laiką gailėjausi, kad neturiu šaliko su savimi.
Be to, Barselona turi kišenvagių problemą, todėl eidami į miestą imkitės kiek įmanoma mažiau daiktų, viešbučiuose prašykite seifų ir būkite akyli, jeigu aplink vyksta kažkas keisto ar patraukiančio dėmesį, laikykite savo daiktus tvirtai. Manęs neapvogė, bet niekada nevaikščiojau viena, tad, manau, tai buvo pliusas.
Kas dar - Barselonoje turint laiko tiesiog būtina užeiti į dalį muziejų, aplankyti įvairias bažnyčias ir užkilti elevatoriais ant kalnų, nuo kurių matyti visas miestas iš viršaus. Vaizdai verti kiekvieno išleisto euro cento.
Mes patys neturėjome laiko to padaryti, pasitenkinome tik pasakiško grožio rūmais, į kuriuos galima patekti per kalnus keltuvais arba iš kitos pusės - nuo miesto. Žodžiu, keliaudami į Barseloną pasiimkite kuo daugiau rekomendacijų ką pamatyti ir pasistenkite nueiti visur - nesigailėsite. Aš būtinai grįšiu to padaryti, kai keliausiu ne darbo reikalais, o savo malonumui.
