Autostopu apkeliavau beveik visą Europą, tai kodėl gi nepabandžius Pietų Amerikoje? Tuo labiau, kai mes Argentinoje, kur, girdėjome, taip paprasta ir saugu tranzuoti.
© U.Petkevičiūtės nuotr.
Šiaip ne taip įsispraudėme su savo didžiulėmis kuprinėmis į miesto autobusą. Tris valandas dardėjome per Buenos Airių priemiesčius, kol pasiekėme degalinę šalia autostrados. Dabar tikrai supratau, kokios didelės yra Buenos Airės...

Po penkių valandų viešnagės degalinėje ir daugybės nevykusių bandymų įkalbėti vairuotojus mus pametėti bent iki kito didesnio miestelio, gavome pasiūlymą vykti į Kordobą. Nors planavome keliauti Atlanto pakrante, žaibiškai sutikome pakeisti planus - naktis degalinėje neviliojo.

Sunkvežimio vairuotojas mus pakvietė jaustis kaip namie ir nedelsdamas išdėstė sąlygas: jis mus nuveš į Kordobą, o mes ruošime jam matę ir neleisime užmigti. Chuanas pasakojo, kad visada paveža pakeleivius, net po itin nemalonios patirties su viena „mokytoja“. Apsimetėlė jam į matę įbėrė kažkokių miltelių ir jis atsibudo ligoninėje labai apsinuodijęs ir apvogtas.

Vairuotojas papasakojo, kad paskutiniu metu Argentinoje sunkvežimiai dažnai apvagiami, taip pat neretai pasitaiko jam nutikusi istorija, o ir sunkvežimių savininkai draudžia imti pakeleivius. Todėl šioje šalyje jau nebe taip paprasta keliauti autostopu, kaip buvo anksčiau.

Po ilgos nakties, daug matės, ir daug išpasakotų bei išklausytų istorijų mes Kordoboje, 2006-ųjų metų Pietų Amerikos kultūros sostinėje. Kaip galite numanyti, tikėjomės pažinti labai gražų ir įdomų, gausų renginių miestą. Deja, jau nebe 2006-ieji ir jokių įdomių kultūrinių renginių nepamatėme. Turbūt ir visada gyva Argentinos sostinė mus išlepino, todėl Kordoba pasirodė gan pilka.

1573 m. kolonizatorių įkurtas miestas gali pasigirti kolonijine architektūra ir jėzuitų palikimu - įspūdingu universiteto kompleksu bei daugybe bažnyčių. O dar penktadienio vakarais pagrindinėje miesto aikštėje San Martin rengiamais tango vakarais. Devintą valandą vakaro mieste tik viena San Martin gatvė buvo pilna veiksmo – transvestitų prostitučių ir baisokos išvaizdos dėdžių.

Eidami šia gatve netikėtai atsidūrėme gan nerangaus mėgėjiško tango sūkuryje. Senukai ir jaunuoliai labai susikaupę akmeniniais veidais skaičiavo tango žingsnelius, bandydami nesusipinti kojomis. Buvo smagu sėdėti didžiulės jėzuitų katedros šešėlyje ir žiūrėti į argentiniečių pastangas išlaikyti savo labiausiai išgarsintą tradiciją. Didžiulių medžių paunksmėje sukosi daugybė porų, keitėsi partneriai ir švelnios tango melodijos... Ir jau žinojau, kad bus ką prisiminti iš Kordobos.

Įkurta šalia Sekvojos upės, Mažųjų kalnų (Sierra Chica) papėdėje Kordoba tapo švietimo ir meno centru, ir šiandien čia veikia net 7 universitetai. „Kurgi tie studentai?“ - svarstėme penktadienio vakarą klaidžiodami po tuščias gatves. Kitoje upės pusėje radome daugybę diskotekų ir barų uždaromis durimis. Pasirodo, kordobiečiai neišeina linksmintis anksčiau vidurnakčio. Deja, naktis sunkvežimyje mus nuvijo į lovas dar gerokai iki vidurnakčio, taip ir nesulaukus, kol miestas atgis.

Kordobos apskritis Argentinoje garsi savo peizažais, Mažaisiais ir Didžiaisiais kalnais (Sierra Chica, Sierra Grande) ir daugybe upių su kriokliais. Taigi norėjome pamatyti nors vieną kalnų miestelį ir išsimaudyti upėje po kriokliu. Miesto turistų informacijos centre gavome Kordobos apskrities žemėlapį ir išgirdome, kad “VISKAS Kordoboje nuostabu“, nesvarbu, į kurį miestelį važiuosi, visi jie nuostabūs, ir visur šimtai upių su kriokliais.

Iškamantinėję viešbučio darbuotoją ir sužinoję, kad La Falda ir miesteliai aukščiau kalnuose - jau išvis rojus, išvažiavome pasižiūrėti Kordobos gamtos grožybių. Atvykę į La Faldą paprašėme vairuotojo leisti pasilikt autobuse, kol baigsis maršrutas, nes gi aukščiau gal kas nors bus dar įdomiau...

Atvykę į mažą kalnų miestelį Villa Giardino ir pamatę, kad kalnai matosi kažkur tolumoje, o ta viena iš daugybės Kordobos upių - ledinė ir 15 cm gylio, vėl bandėme laimę vietiniame turizmo biure. Ten jau pripažino, kad netoliese yra tik viena upė, tinkama maudytis, ir tik vienas miestelis yra „ypatingas su ypatinga aikšte“.

Deja, autobuso į ypatingąjį San Marcos Sierra tądien jau nebebuvo. Ir vėl bandėme laimę tranzuodami. Neįtikėtinai greit susistabdėme labai smagią hipių šeimynėlę su trimis mažais neklaužadomis ir stora kate. Chose, įsisodinęs mus į savo seną autobusiuką, papasakojo, kad jaunystėje taip pat keliaudavo autostopu. Jo žmona pritarė, jog prieš dešimt metų buvo labai paprasta taip keliauti, kiekvienas sustodavo pavežti, o dabar žmonės pernelyg išsigandę.

Po labai malonios ir gražios kelionės su smagiąja šeimynėle išvydome apvalią neasfaltuotą San Marcos Sierra aikštę jaukiame didžiulių medžių pavėsyje. Mūsų naujųjų draugų paklausėme, kur galima suvalgyti gerą argentinietišką kepsnį, ir jie, nors patys nevalgo mėsos, rekomendavo mums vietinį restoranėlį. Papietavę išsimaudėme gražioje upėje tarp uolų ir pabendravome su vietiniais hipiais, aikštėje pardavinėjančiais savo papuošalus.

Nebepasitikėdami Argentinos turizmo centrų darbuotojais, paklausėme jaunų daug keliavusių argentiniečių, ką verta pamatyti, ir jie mums patarė vykti į Las Grutas - vienintelį Argentinos paplūdimį, kuriame dėl šiltos srovės, atklydusios nuo Brazilijos krantų, įmanoma maudytis. O ir be šilto vandens Las Grutas - ypatingai graži vieta.

„Man jau nebe aštuoniolika, kai žiemos naktimis tranzuodavau per Lenkiją, ir jau nebeturiu tiek kantrybės!“ - pareiškiau Martinui, tad sėdome į autobusą. Keliavome per Argentinos provinciją La Pampą ilgai ir nuobodžiai. Šimtus kilometrų nematėme nieko įdomaus, valandas spoksojome į tuščius laukus, kas dešimt kilometrų išvysdami vienišą medį ar nedidelę pilką kalvelę.

Pagaliau pamatėme smėlį ir jūrą. Išlipus iš autobuso Las Grutas miestelyje, vėjas mus pasveikino, švystelėjęs į akis gerą saują rupaus smėlio. Saulė kepino, o vėjas nesiliovė šėlęs. Negrįstos, smėlio pilnos gatvės taip pat nepalengvino nakvynės paieškų, bet pagaliau mes namie. Taip ilgoje kelionėje įpratome vadinti besikeičiančius viešbučius, išsinuomotus kambarius, ir karts nuo karto išskleidžiamą palapinę.

Įsikūrę greit išbėgome į argentiniečių išgirtą paplūdimį. Gerai, kad aš ant Baltijos kranto užaugusi, vanduo buvo turbūt šaltesnis nei gimtinėje. Bet nepaisant nesiliaujančio vėjo ir šalto vandens, paplūdimys buvo pilnas besipliuškenančių argentiniečių.

Kas penkias valandas čia pakyla ir atslūgsta jūros vanduo, todėl smėlis pakrantėje - kietas ir pilkas. Paplūdimį puošia nedidukės potvynių išgraužtos grotos skardyje, miestelio vardo kaltininkės ir vietinių pasididžiavimas. Nepaisant atšiaurios ir sausos gamtos, Las Grutas miestelyje jautėmės labai gerai. Vietinių draugiškumas ir plepumas neleido liūdėti ir nuobodžiauti.

Netrukus pasieksime Valdes pusiasalį. „Ten nuostabiai gražu!“ - sako argentiniečiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (10)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Artėja laikas, kai gatvėse situacija pasikeis kardinaliai (7)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (35)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (194)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

„Islamo valstybės“ rėmėjai švenčia: juos žudydami mes darome jų vaikams paslaugą (114)

Naujienų agentūra „Amaq“ išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad teroristinė organizacija...

Darbdavių patyčias kentęs jaunuolis turi svarbų patarimą siekiantiems karjeros (20)

Sezoninis darbas jaunuoliams yra puiki galimybė užsidirbti, be to, anot specialistų tai labai...

K. Maksvytis: lietuviai Europos čempionate laimės medalius (2)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė artėja link pasirengimo ciklo...

Mokslininkai išsiaiškino „magiškųjų grybų“ paslaptį (5)

Tyrėjams pavyko perprasti psichoaktyvios „ magišk ųjų grybų“ medžiagos – psilocibino –...

Jauniausia someljė Lietuvoje: senajai kartai alkoholis lygu girtuoklystei (23)

Jauniausia Lietuvos someljė Silvija Umaraitė jaučia, kaip auga konkurentų gretos. „Anksčiau...