Šį projektą pavadinti ambicingu būtų per maža. Pagrindinė idėja buvo paprasta – sujungti du svarbius Centrinės Europos miestus: Milaną Italijoje ir Ciurichą Šveicarijoje. Planas turėjo ne tik milžiniškus užmojus, bet ir tokio pat dydžio biudžetą.
Planuoti transporto gerinimą po Alpėmis pradėta dar 1999 m., kasimo darbai inicijuoti 2004 m., tad procesas truko apie septyniolika metų.
Šiuo metu keleiviai, vykdami iš Milano į Ciurichą traukinyje turi praleisti bent keturias valandas. Atidarius tunelį, laikas traukinyje sutrumpės iki beveik dviejų su puse. Šveicarai neslepia: patogumo kaina – beveik 10 milijardų eurų. Tiek kainavo tunelio iškasimas. Per pirmuosius Gotardo tunelio veikimo metus tikimasi sulaukti iki 9 tūkstančių keleivių, vėlesniais metais – net iki 15 tūkst. per metus.
Jei skaičiai kol kas neatrodo labai dideli, dar vienas stulbinantis faktas: ilgiausias tunelis buvo iškastas po dar vienu, jau veikiančiu tuneliu, skirtu automobiliams.
Praėjusią vasarą oficialiai paskelbta, jog Gotardo tunelio statybos baigtos, dar metus vyks bėgių bandymų, darbuotojų mokymų ir tvarkaraščių derinimo darbai.
Tad šių metų inžinierinės ateities projekcijos Europoje tikslios: jau birželio 1-ąją laukiama naujojo, pačio ilgiausio pasaulyje tunelio atidarymo.