Taip pat skaitykite: Radioaktyviausi pasaulio ežerai ir kitos vietos, kuriose nenorėtumėte išsimaudyti
Apie 1986 metų balandžio 26 dieną Ukrainoje įvykusią Černobylio avariją, nors iš pradžių ir slėptą, dabar žinoma visame pasaulyje.
Kitos itin užterštos sritys paprastai mažai žinomos net ir tose šalyse, kuriose yra, tačiau jų poveikį - sukeliamą vėžį, apsigimimus, mažesnę gyvenimo trukmę - patiria milijonai žmonių, rašo „Our Amazing Planet“, kur pateikiamas dešimties iš labiausiai užterštų pasaulio vietų sąrašas.
Linfenas, Kinija
Linfeno gyventojai tikrąja to žodžio prasme vakarais kosi anglies trupiniais. Shanxi provincijoje esantis miestas - milžiniškos šalies anglies pramonės širdis, iš anglies Kinija gauna apie du trečdalius suvartojamos energijos.
Tarša Linfene veikia apie 3 mln. žmonių. Šiuo metu miestas planuoja mažus, itin taršius fabrikus pakeisti labiau kontroliuojamomis gamyklomis su mažiau toksiškų emisijų.
Černobylis, Ukraina
Naktį Černobylio atominės elektrinės darbuotojai pradėjo eksperimentą viename iš reaktorių, o dėl operatorių klaidų ir jėgainės konstrukcijos ydų bloke nugriaudėjo bent du sprogimai.
Iš viso į aplinką pateko apie 40 skirtingų radiacijos šaltinių. Cezis išlieka plačiausiai išplitęs teršalas, tačiau išlieka susirūpinimas dėl ilgalaikio stroncio ir plutonio poveikio.
Iškart po nelaimės odos žaizdos, kvėpavimo sutrikimai, nevaisingumas bei apsigimimai buvo norma Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, o vien nuo 1993 iki 2002 metų tarp vaikų ir paauglių šiame regione užregistruota bent 4 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų.
Iki Šaltojo karo pabaigos, palyginti netoli Maskvos esantis Dzeržinskas buvo viena svarbiausių cheminio ginklo gamybos vietų Rusijoje. Čia nuo 1930 iki 1998 metų netinkamai atsikratyta beveik 300 tūkst. tonų cheminių atliekų - Guinnesso rekordų knygoje Dzeržinskas įrašytas kaip labiausiai chemiškai užterštas miestas pasaulyje.
2003 metais mirtingumo rodikliai gimstamumą čia viršijo 260 proc., o vidutinė gyvenimo trukmė vyrams buvo 42, moterims - 47 metai. Tačiau ketvirtadalis iš 300 tūkst. miesto gyventojų tebedirbo toksiškų chemikalų gamyklose.
Švino ir kadmio kasybos dešimtmečiai paliko miestą užnuodytą sunkiaisiais metalais dirvoje ir vandenyje. Vaikų kraujyje randamas švino kiekis vidutiniškai nuo penkių iki dešimties kartų viršija leistiną maksimumą.
La Oroja - taip pat kasyklų miestas, kuriame toksiškos emisijos iš metalų lydymo fabriko lėmė, jog pavojingai aukštas švino kiekis randamas 99 proc. vaikų kraujyje. Itin aukštas priešlaikinių mirčių skaičius Andų mieste siejamas su kenksmingomis dujomis iš lydyklų, o plaučių ligos čia įprastos. Augalija ir net avių vilna aplinkinėse srityse buvo sunaikinta rūgštaus lietaus, nes fabrikų emisijose gausu sieros rūgšties.
Mailuu Suu tapo namais beveik dviem milijonams kubinių metrų radioaktyvių kasybos atliekų, kurios kelia grėsmę visam Ferganos slėniui - vienai derlingiausių ir tankiausiai gyvenamų sričių centrinėje Azijoje.
Ši teritorija taip pat yra seismiškai aktyvi, todėl nuošliaužos galėtų išjudinti bent vieną iš sąvartynų, iškelti radioaktyviąsias medžiagas ir išstumti jas į upių vandenį. Tokia niūri prognozė beveik išsipildė 2002 metais, kai didžiulė purvo nuošliauža užtvėrė kelią Mailuu Suu upei ir ši kone apsėmė vieną sąvartyną. 2006 metais prie buvusių urano kasyklų į upę pateko 300 tūkst. kubinių metrų atliekų.
Pramonės miestas, 1935 metais Sibire įkurtas kaip darbo stovykla, turi didžiausią pasaulio sunkiųjų metalų lydymo kompleksą. Sniegas jame juodas, oras burnoje palieka sieros skonį, o fabrikų darbuotojų gyvenimo trukmė yra dešimčia metų trumpesnė nei vidurkis Rusijoje. Vaikai Norilske kenčia nuo kvėpavimo sutrikimų, kurios lemia ir vieną iš šešių vaikų mirčių. Dažni priešlaikiniai gimdymai ir vėlyvos nėštumų komplikacijos.
Sukindoje yra daugiau nei 97 proc. Indijos geležies chromo oksido atsargų. Be aplinkosaugininkų kontrolės veikia dvylika kasyklų, teršiančių vandenį.
Kalvomis aplinkinėse teritorijose stūksančios atliekos galėtų sverti 30 mln. tonų. Įprasti susirgimai - vidinis kraujavimas, tuberkuliozė, astma. Tyrimai indikuoja, kad nuo įvairių ligų kenčia bent ketvirtadalis žmonių, gyvenančių kilometro spinduliu nuo sąvartynų.
Sumgajitas Sovietų sąjungoje buvo pramonės centras, kuriame veikė daugiau nei 40 pramonės ir žemės ūkio chemikalus gaminusių fabrikų, kasmet į orą išmesdavusių nuo 70 iki 120 tūkst. tonų kenksmingų emisijų. Nevalytos nuotėkos bei gyvsidabriu užterštas dumblas ir toliau tvarkomi neatsakingai.
Didelis procentas kūdikių gimsta negyvi, anksčiau laiko ar su tokiomis ligomis kaip Dauno sindromas, stuburo ligos, galūnių mutacijos. Vėžinių susirgimų rodiklis pusantro karto viršija vidurkį.
Tianjingas yra viena didžiausių švino gamyklų Kinijoje - jo produkcija sudaro pusę pagaminamos visoje šalyje. Nepažangios technologijos, nelegalūs verslai ir rimtos kontrolės trūkumas lemia, kad švino bei kitų sunkiųjų metalų koncentracija ore ir dirvoje yra atitinkamai 8,5 ir 10 kartų didesnė nei nacionaliniai sveikatos standartai.
Švino dulkės užteršia ir vietos ūkininkų javus bei kitą derlių. Skelbiama, jog gyventojai, ypač vaikai, kenčia nuo apsinuodijimo švinu bei jo sukeliamų ligų - sutrikusio fizinio ir psichinio vystymosi, žemesnio intelekto, regos sutrikimų, pilvo skausmų, inkstų nepakankamumo. Poveikį gali justi apie 140 tūkst. žmonių.
Užterščiausias pasaulio vietas skelbia Niujorke įsikūręs tarptautinis Blacksmitho institutas.