Jonas Pirožnikas DELFI sakė, kad darbo grafiko pratęsimo prireikė poilsiautojų ir specialiųjų tarnybų prašymu. „Dabar gelbėjimo stotis dirba visą parą, postuose budi po kelis gelbėtojus. Todėl mums krūvio tikrai padaugėjo, tačiau jo sumažėjo ugniagesiams, policijai ir medikams. Anksčiau, kai dirbome nuo 8 iki 20 val., gavę pranešimą po darbo valandų, rekomenduodavome skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, – pasakoja J. Pirožnikas. – Tarp 20 val. vakaro ir 8 val. ryto gauname nemažai pranešimų: kas plaukioja jūroje ir nuplaukia pernelyg toli, pranešama ir apie girtavimą paplūdimyje, triukšmavimą, chuliganišką elgesį. Tad nuo šiol paplūdimiuose, pamačius negerovių, patekus į nelaimę, net ir po 20 valandos galima skambinti trumpuoju gelbėtojų pagalbos telefonu 1509 ir sulaukti pagalbos. Kad šiemet pradėjome budėjimą naktį – džiugi naujiena visiems: ir poilsiautojams, ir specialiosioms tarnyboms.“
Naktinis gelbėtojų darbas sudėtingesnis, todėl į pagalbą pasitelkiamos ir šiuolaikinės technologijos. „Naktį budinti grupė aprūpinta prožektoriais, todėl gali ne tik važiuoti keturračiais, visureigiais, bet ir naudotis vandens motociklais. Taip pat turi naktinio matymo žiūronus, – apie naktinio darbo ypatumus pasakojo gelbėtojų vadovas ir atskleidė, kad vis dėlto atsiranda besipiktinančių tokiais pokyčiais. – Poilsiautojai džiaugiasi, kad paplūdimyje gali visą parą jaustis saugūs, tačiau yra kita žmonių, kurie mus keikia visais įmanomais žodžiais, tai norintys pagerti. Daugelis tokių, vos pamatę atvažiuojantį gelbėtojų automobilį, susirenka savo butelius ir bėga. Tačiau yra ir tokių, kurie drasko akis, keikiasi, vadina gelbėtojus necenzūriniais žodžiais. Neblaivius, agresyviai nusiteikusius tiek dieną, tiek naktį filmuojame vaizdo registratoriais, perspėjame, kad įrašus paskelbsime viešai, perduosime policijos pareigūnams. Ypač gera prevencijos priemonė – pasakyti, kad filmuotą medžiagą nusiųsime į DELFI. Tai išgirdę visi susitvardo, ima mandagiai kalbėti ir geranoriškai elgtis,“ – juokėsi J. Pirožnikas.
Vyras teigė, kad gelbėtojų darbe svarbus ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasirengimas: „Mūsų gelbėtojai nuolat dalyvauja mokymuose, bendrauja su psichologais, kurie padeda pasiruošti stresinėms situacijoms. Kasdien susiduriame su iššūkiais, ne tik gelbėjame gyvybę, bet ir užtikriname viešąją tvarką. Susidūrus su piktybiškai nusiteikusiais poilsiautojais svarbu išlikti ramiam, nepasiduoti bandymams išvesti iš kantrybės. Dažnai padeda ir humoras. Sudrausminti poilsiautojai mane ne kartą grasino atleisti iš darbo, kiti klausia, ar aš žinau, kas jie tokie. Atsakau, kad nenoriu žinoti, nes tada bijosiu ir naktį prastai miegosiu. Išgirdę tokį atsakymą suklusta, drauge pasijuokia.“
Įprastomis dienomis poste budi 1-2 gelbėtojai, o „karštomis“ dienomis – 4-5, sausumos patrulis su keturračiu bei patrulis su vandens motociklu. Ilgametis gelbėtojų vadas pasakojo, kad nuolat užsiima švietėjiška veikla, kad poilsiautojai žinotų, kaip elgtis prie vandens, ką daryti nutikus nelaimei: „Kad poilsiautojams būtų lengviau nurodyti skęstančiojo koordinates, visame paplūdimyje stovi nuo 1 iki 80 sunumeruoti stulpai, ant jų užrašyti ir gelbėjimo tarnybų trumpieji numeriai. Taip, nutikus nelaimei, žmonės nurodo, ties kelintu stulpu jie yra ir gelbėtojai tiksliau žino, kur vykti, – pasakojo J. Pirožnikas. – Kasdien poilsiautojams pumpuojame informaciją apie saugų elgesį paplūdimyje ir vandenyje. Visą dieną per garsiakalbius kartojama informacija, kaip elgtis kaitrioje saulėje, kaip saugotis nuo nudegimų, kaip prižiūrėti vaikus ir t.t. Primename, kad neprarastų budrumo ir saugotųsi ilgapirščių – juk vieni važiuoja pailsėti, kiti – dirbti.“
J. Pirožnikas atkreipė dėmesį, kad situacija paplūdimiuose gerėja dėl žmonių pilietiškumo. Gelbėtojai vis dažniau sulaukia poilsiautojų pranešimų apie pastebėtą neleistiną elgesį: „Mažėja žmonių abejingumas – dažnai gelbėtojams praneša apie girtaujančius asmenis, neprižiūrimus vaikus ar šunis. Apie tai, kad skubama pranešti pamačius skęstantį žmogų net nekalbu, – džiaugėsi J. Pirožnikas. – Mūsų gelbėtojai pastebėję neleistiną elgesį informuoja poilsiautojus – priėję paaiškina, kaip reiktų elgtis, dalyja atmintines, kuriose nurodytos paplūdimio taisyklės, saugaus elgesio vandenyje instrukcijos. Žinoma, vis dar tenka tėvus raginti atidžiau prižiūrėti vaikus, ne nuo kopų stebėti juos, žaidžiančius vandenyje. Šunų šeimininkams primename, kad paplūdimyje šunis vedžioti draudžiama, bet dėl taisyklės formuluotės neštis juos galima.“
DELFI primena, kad Lietuvos pajūrio paplūdimiuose taikoma nemažai draudimų, už jų nepaisymą poilsiautojai gali būti skaudžiai nubausti. Draudžiama vedžioti šunis ir kitus gyvūnus bei maudyti juos, nakvoti kopose ar priekopėse, rengti stovyklavietes, skalbti skalbinius, plauti transporto priemones. Taip pat pajūryje, kaip ir kitose viešose vietose, draudžiama vartoti alkoholį, išskyrus teisės aktų nustatyta tvarka įrengtose viešojo maitinimo įmonėse, turinčiose teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais bei rūkyti (išskyrus įrengtas rūkymo vietas).
