ŽINIOS yra atnaujinamos nuolat. DELFI galite rasti ne tik operatyvių naujienų, bet ir skaitinių įvairiomis temomis, pramoginio bei specializuoto turinio, įvairių nuotraukų, garso bei vaizdo reportažų.

DELFI TV – tai įvairūs DELFI TV komandos sukurti vaizdo reportažai. Jūs taip pat galite pasidalinti savo vaizdu su DELFI TV žiūrovais. Būkite matomi!

DELFI GYVENIMAS – tai gyvenimo būdo žurnalas, kuriame rasite skaitinių apie įdomius žmones, namus, šeimą, keliones, ekstremalų sportą, madą ir stilių, valgių receptus.

DELFI AUTO – tai specialus automobilių mėgėjams skirtas portalas.

RU DELFI – tai portalas rusų kalba. Ru.delfi.lt svetainės turinį kuria speciali komanda, tai nėra lietuviško DELFI vertimas.

DELFI KOMENTARAI unikali vieta skaitytojams išsakyti savo nuomonę ir taip dalyvauti portalo turinio kūrime. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai.

DELFI FOTO galite laikyti savo nuotraukas, peržiūrėti kitų skaitytojų fotografijas, vertinti jas, dalyvauti įvairiuose fotokonkursuose.

DELFI BLOGAI puiki vieta susikurti savo blogą.

DELFI ŽEMĖLAPIS padės jums greitai rasti norimus adresus ir pamatuoti atstumus.

DELFI CHAT yra pokalbių svetainė, kurios įvairiuose kanaluose galite smagiai leisti laiką diskutuodami su kitais dalyviais.

DELFI PAIEŠKA padės rasti jums reikiamus dalykus internete. Ji labiausiai padės lietuviško turinio ieškantiems internautams. DELFI paieškos išskirtinis bruožas – lingvistika, kai ieškoma ne tik žodžio vardininko formos, bet ir visų kitų linksnių.

MANO DELFI yra jūsų DELFI paslaugų ir projektų naudojimo centras su DELFI ID asmeninio identifikatoriaus informacija.

ELEKTRONINIS PAŠTAS - tai elektroninio pašto adresas: vardas@mail.lt, vardas@email.lt, vardas@xxx.lt. Tai labai paprasti, lengvai įsimenami adresai. Jums tereikia užsiregistruoti, ir pirmyn.

DELFI PAJAMOS

100 proc. DELFI pajamų sudaro reklama – reklaminiai skydeliai. DELFI NESPAUSDINA REKLAMINIŲ TEKSTŲ.

DELFI AUDITORIJA

60 proc. DELFI auditorijos sudaro vyresni nei 24 m. Daugiausiai tai - išsilavinę, didesnes nei vidutines pajamas turintys skaitytojai.

SKAITYTOJŲ KOMENTARAI

DELFI buvo pirmasis naujienų portalas Lietuvoje, suteikęs galimybę skaitytojams necenzūruojamiems ir be reikalavimų išankstinei registracijai išsakyti savo nuomonę.
Lietuvos Konstitucijoje rašoma:

„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“

DELFI neredaguoja skaitytojų komentarų nei prieš, nei po to, kai jie pasirodo portale, tai yra grynai skaitytojų sukurtas turinys. Tačiau DELFI prižiūri komentarus ir pašalina netinkamus – vulgarius, skatinančius smurtauti, grasinančius, užgaulius, reklaminius ir pan.(http://www.delfi.lt/help/comments/).
DELFI išduoda komentaro IP ar kitą informaciją apie komentaro autorius TIK teisėtvarkos struktūroms, esant teisės aktais numatytoms aplinkybėms.

Kasdien DELFI parašoma apie 11 000 komentarų, pašalinama apie 860, t.y. apie 8 proc.

2002 m. DELFI įdiegė filtrus, pradėjo raginti informuoti redakciją apie netinkamus komentarus.

2007 m. DELFI įdiegė specialią sistemą, kurioje galima vertinti kiekvieną komentarą. Tokiu būdu skaitytojai atkreipia DELFI dėmesį į šalintinus komentarus ir labai padeda prižiūrėti „švarą“ komentaruose.

2008 m. DELFI įdiegė komentarų reitingavimą: galima balsuoti už patikusį ar nepatikusį komentarą (balsų skaičius matomas prie kiekvieno komentaro). Taip pat skaitytojai gali susirūšiuoti komentarus pagal geriausiai įvertintus.

Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.

Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!

DELFI ISTORIJA

DELFI istorija Lietuvoje prasidėjo 1999 metų rudenį, kai bendroves „Skaitmeninės komunikacijos“ ir „Taidė“ įsigijusi kompanija „Microlink AS“ jas sujungė (dalį „Taidės“ verslo pardavė kitai įmonei) ir bendrą įmonę pavadino UAB DELFI. Tuo metu DELFI teikė interneto paslaugas – ryšį, tarnybinių stočių priežiūros bei kitas paslaugas.

Dar 1999 metais, sausio mėn. „Microlink“ Estijoje atidarė portalą online.ee (portalą valdė įmonė pavadinimu „Neti Värav“ - 50 proc. akcijų turėjo „Microlink“ ir 50 proc. - BNS). Tais pačiais metais BNS pardavė savo „Neti Värav“ akcijas naujai įkurtai įmonei DELFI AS.

„Neti Värav“ tikslas buvo sukurti panašius portalus Latvijoje (online.lv) ir Lietuvoje (online.lt), tačiau vėliau buvo nuspręsta sukurti naujus projektus, pavadintus DELFI.

Latvijoje DELFI įkūrė interneto ryšio tiekėjas „Parks LvNet AS“ jų portalo navigators.lv pagrindu. Delfi.ee ir Delfi.lv buvo paleisti 1999 m lapkričio mėn.

2000 m. vasario mėn. 3 d. startavo naujienų portalas www.delfi.lt.

2001 m. „Microlink“ nusprendė reorganizuoti įmones DELFI ir išskaidyti pagal veiklos rūšis – taip DELFI tapo „DELFI Internet“ (visos su interneto ryšiu susijusios paslaugos), atsirado „DELFI Interactive“ (svetainių kūrimo bei priežiūros paslaugos), „DELFI Netcoms“ (tinklų diegimas) bei įkurta nauja bendrovė pavadinimu DELFI, UAB, kuri dabar administruoja portalą www.delfi.lt.

2004 metų sausio mėn. „Microlink“ pardavė visus trijose šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) veikiančius portalus benrovei „Findexa“, kuri vėliau dar tais pačiais metais pakeitė pavadinimą į „Interinfo Baltic OU“. Ši bendrovė tuo metu priklausė amerikiečių kontroliuojamai finansinių investicijų kompanijai TPG (Texas Pacific Group).

2007 metais DELFI įsigijo Estijos žiniasklaidos bendrovė „Ekspress Group“.

DELFI STARTAS LIETUVOJE IR V. PALUBINSKAS

1999 m. vasarą „Neti Värav“ Lietuvoje ketino paleisti naujienų portalą pavadinimu online.lt. Tačiau įmonės atstovai vis dėlto nusprendė leisti portalą pavadinimu DELFI.lt.

Bendrovė „Skaitmeninės komunikacijos“, kurios pagrindu vėliau buvo įkurta UAB DELFI, dar 1996 m. buvo užregistravusi srities vardą (domeną) online.lt ir neatlygintinai pasiūliusi jį naudotis Vladui Palubinskui. Prieš DELFI startą bendrovės atstovai bandė tartis su juo dėl bendradarbiavimo. Nepavykus susitarti, jis buvo perspėtas, kad toliau šiuo domenu naudotis nebegalės. Tuometiniai DELFI akcininkai nusprendė peradresuoti lankytojų srautą, einantį į online.lt, į naująjį DELFI portalą pačią pirmą dieną, kai tik portalas bus paleistas.

2000 m. vasario mėn. 3 d. startavus www.delfi.lt, domenas buvo peradresuotas, tai truko keletą dienų. Šis žingsnis papiktino tuo metu dar nedidelę interneto bendruomenę. Teisiškai „Skaitmeninės komunikacijos“ naudojosi jai priklausančia nuosavybe, t.y. domenu, tačiau tuometiniai DELFI akcininkai pripažino padarę klaidą nukreipdami online.lt vartotojus į DELFI. Bendrovė atsisakė domeno online.lt nuosavybės teisių ir jas teisiškai įformino p. V. Palbinskui. Taip pat atsiprašė dėl iškilusių nesusipratimų bei, tarpininkaujant asociacijai „InfoBalt“, sumokėjo piniginę kompensaciją, kad atlygintų moralinę žalą.

Dabartiniai DELFI akcininkai bei vadovybė prie šių sprendimų niekaip neprisidėjo ir su tuo neturi nieko bendra.

DELFI AKCININKAI

100 proc. DELFI akcijų priklauso Estijos bendrovei „Ekspress Group“.