Parodos idėjos autoriai – jaunieji modeliuotojai Kristina Norvilaitė ir Tomas Karpavičius. Jie sugalvojo ir intriguojantį parodos pavadinimą – DIZIŠ, turintį visą puokštę paaiškinimų. Pirmiausia DIZIŠ – tai žodžio cool sinonimas. Jis turėtų reikšti “dizainerį su sveikos pretenzijos prieskoniu”. Kadangi dizzy anglų kalboje reiškia “apsvaigęs”, diziš – tai apsvaigę nuo darbų ir šlovės dizaineriai. Tačiau su sveikos pretenzijos prieskoniu.
Pabendrauti su parodos lankytojais atvyko tik du dizaineriai – Sandra Straukaitė ir Seržas Gandžumianas. Jie sutiko atsakyti į DELFI pateiktus klausimus.
Sandra Straukaitė sakėsi nemėgstanti žiūrėti atgal – tik į priekį. Ir visai nesijaučianti jokia žvaigžde.
DELFI: Koks pirmasis įspūdis, pamačius savo piešinius po 10 metų?
Sandra: Pirmiausia pagalvojau: "Jėzau, negi čia mano? Ar aš galėjau tai daryti?"
DELFI: Koks yra skiriamasis Sandros braižas?
Sandra: Tai nesentimentalumas, nesnobiškumas, ironija, nemiesčioniškumas…
DELFI: Ar dar kuriate drabužius teatrui?
Sandra: Taip, kuriu. Bet daugiausia ne Lietuvoje, o Maskvoje.
DELFI: Seržai, ar atpažįstate savo darbus?
Seržas: Taip, žinoma.
DELFI: Ar sunkus buvo tas kūrybos 10-metis?
Seržas: Negalėčiau pasakyti, kad labai sunkus. Tiesiog reikia pasiduoti nešamam tėkmės. Kai matai, kad negali nugalėti kliūties – tiesiog plaukti.
DELFI: Kas yra Jūsų kūrybos stimulas? Ar tai tas nepasitenkinimas, kai matydamas savo darbą, supranti, kad galėjai kažką padaryti geriau?
Seržas: Menininko darbas – tai ambicinga kelionė. Niekada negali žinoti, ar tau pavyks geriau, ar blogiau. Tiesiog reikia žinoti STOP mygtuką. Žinoti, kada turi sustoti. Juk, kaip sakoma, Dievas duoda, Dievas ir atima…
DELFI: Ar prisimenate, apie ką svajojote prieš tuos 10 metų? Ar tos svajonės išsipildė?
SERŽAS: Nežinau… Ką gerai prisimenu, tai kad tos svajonės labai dažnai keisdavosi. O šiaip tai – kai kurios svajonės ir norai išsipildė – kad būtų pastovūs sezoniniai modeliuotojų pasirodymai, kad kiekvienas turėtų galimybę parodyti tai, ką daro…
