Ir nūdienos madoje ryškios korsetų transformacijos", - sako Vilniaus dailės akademijos dėstytoja doc. dr. Jolanta Vazalinskienė.
Ji priduria, kad visais laikais kūno linijas pabrėžiantys korsetai buvo kažkas TOKIO - itin subtilu ir estetiška.
Tik anksčiau jie žalodavo, dusindavo ir buvo privalomas drabužis, o dabar -- maloniai nuteikiantis apdaras, koketiškos moters garderobo dalis.
Graži be iškilumų?
Ganėtinai suku nustatyti korseto gimimo datą, tačiau istoriniuose šaltiniuose minima, kad dar antikos laikais romėnės kūno proporcijas koreguodavo korsetais iš medžio luobo.
Jolanta: "Korsetas, kokį mes dabar įsivaizduojame, kildinamas iš rūbų kirpimo pradžios, kai laisvai krintančias romėnų ir graikų tunikas keitė jau pagal kūno formą sukirpti drabužiai.
Gotikos laikais, kai buvo garbinamas nekaltos mergaitės įvaizdis, moterys sutvarstydavo krūtinę (didelės krūtys lytinio ir religinio asketizmo laikais laikytos negražiomis) ir medžiagos juostomis tampriai apvyniodavo taliją, nes anuometinio kirpimo drabužiai nesuteikdavo trokštamo prigludimo efekto."
XV-XVI a. pradėti siūti tvirtesnių konstrukcijų ir nugaroje suvarstomi korsetai.
Jolanta: "Jų priekyje tvirtindavo metalines plokšteles, kurios suspausdavo pilvą, nugaroje korsetus suverždavo juostomis arba raiščiais. Tais laikais į korsetus įsiūdavo ir vadinamuosius ūsus.
Prabangiausiems naudodavo banginio ūsą, o paprastai kišdavo plastiko, vielos, nendrių, metalinių plokštelių, kad korsetas būtų kietesnis ir, žinoma, labiau suveržtų taliją."
Baroko epochoje, kai buvo itin akcentuojamas išorinis grožis ir seksualumas, korsetai atliko priešingą funkciją -- iškeldavo krūtis, kad jos būtų atviros vyrų žvilgsniams. Tačiau kūno deformacijos įrankis išliko toks pat varginantis ir žalojantis sveikatą.
Dusinantis seksualumo įrankis
Korsetai taip stipriai suspausdavo kūną, kad moterims dažnai sutrikdavo kraujo apytaka, jos alpdavo.
Jolanta: "Tvirtų konstrukcijų korsetai įlenkdavo šonkaulius, suspausdavo vidaus organus, tad nenuostabu, jog moterys ilgai negyvendavo. Dažnai mirdavo jaunos mergaitės, nes nuo 7 metų dėl tuometinių grožio standartų jas kišdavo į korsetus.
Plonumo deformacijos kulminacija laikomas XVIII amžius. Tuo metu korsetai buvo tarsi šarvai -- be galo stipriai suverždavo moters liemenį, kad paslėptų natūralias kūno linijas ir priartintų figūrą prie idealo.
Gražaus liemens apimtis sudarydavo vos pusmetrį! Dabar 60 cm ne kiekviena mergina gali pasiekti, o ką kalbėti apie 40--50 centimetrų!"
Užmauti ir suveržti tokius "šarvus" padėdavo net keli žmonės, todėl neretai moterys jų nenusiimdavo keletą dienų ar ilgiau. Savaime suprantama, asmeninės higienos klausimas liko kažkur anapus grožio suvokimo.
Jolanta: "Neatsitiktinai XIX a. prasidėjo judėjimas už sveiką gyvenseną ir natūralų grožį. Bandyta atsisakyti korsetų ir pradėtos siūti laisvos suknelės. Vis dėlto korsetai per visų laikų madą ėjo šalia naujai siūlomų rūbų modelių.
Beje, įdomu ir tai, kad dalis vyrų nešiojo korsetus, norėdami pabrėžti liemenį. O ir dabar madingi liemenuoti švarkai, marškiniai, liemenės".
Lūžis madoje įvyko praėjusio amžiaus pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Jolanta: "Čia svarbus emancipacijos momentas. Vyrai išėjo į karą, moterys turėjo išmokti dirbti jų darbus, o suveržtu liemeniu darbuotis prie staklių buvo nepatogu. Neatsitiktinai imta ieškoti patogesnių apatinių -- gimė pirmosios liemenėlės.
Dizainerė Gabrielle Bonheur Chanel - Coco Chanel, pristatė pirmąjį dviejų dalių maudymosi kostiumėlį, tai buvo didelis mados žingsnis į priekį. Toliau formavosi liemenėlių era: pakietintos, su pagalvėlėmis, permatomos, siūtos iš elastinės sintetinės medžiagos..."
Korsetai neišnyko, o priešingai, naujos elastinės medžiagos dizaineriams leido kurti juos patogesnius, išmonė -- gražesnius. Korsetų gamintojams ir moterims pirmasis elastinis ir orui pralaidus tinklinis korsetas buvo tikras stebuklas.
Ir nors medžiagų jiems siūti atsirado daugybė, be to, pigesnių, į korsetus vis dar reikėjo įdėti kruopštaus rankų darbo, dėl to šis apatinis rūbas neabejotinai buvo išskirtinis.
Korsetai tapo daugiau išeiginiu drabužiu, dėvimu ypatingomis progomis ar užklupus ypatingai nuotaikai. Be abejonės, tokia tendencija ryški ir dabar.
Korsetas – eksperimentatorėms
Dizaineriai dėkingi korsetui, nes su juo galimi bet kokie eksperimentai - gali dėvėti po palaidine, švarku ar ant marškinių kaip paprastą, bet ir nepaprastą liemenę.
Jolanta: "Tik nereikėtų painioti korseto su gracija. Korsetas apima ir dalį klubų, o gracija -- tai lyg pailginta liemenėlė."
Korseto funkcija iš esmės liko nepakitusi - koreguoti kūno linijas, tačiau tai daroma ne tokiais drastiškais būdais. Dabartiniuose korsetuose išlieka ūsai ir pakietinta priekinė dalis, apglundanti pilvą. Tačiau medžiagos, iš kurių jie siuvami, kinta priklausomai nuo dizainerių išmonės.
! Šiuo metu populiarūs dekoruoti korsetai, nes puošmenos - nėriniai, siuviniai ir kita, kas bent šiek tiek primena rankų prisilietimą, - neatsiejami nuo korsetų istorijos.
! Ar žinojai, kad korsetas gali būti siūdintas iš plonos vilnos ir dekoruotas mezginiais? Žinoma, jį dėvėti po šilkine palaidine būtų daugiau nei beprotybė.
Toks korsetas puikiai tinka po švarku žvarbią dieną, kai norisi šilumos, tačiau lįsti į apdribusį megztinį neleidžia sąžinė ir pakili nuotaika.
! Kadangi šį sezoną karaliauja aksomas ir kitos "švelnios" medžiagos, nėra nieko stilingesnio už minkštą, bet viela ar plastiku pakietintą (pilvą prispaudžiantį) korsetą.
! Šilkas -- dar viena medžiaga, puikiai atskleidžianti švelnią moters prigimtį.
Tačiau juodo šilko korsetas, dekoruotas "Svarowski" kristalais ar nėriniais, suvarstomas plačia juosta, iš tavęs padarys viliokę katę.
! Jei korsetas tau asocijuojasi su vulgarumu, rinkis dramblio kaulo spalvos gipiūrinį korsetą. Tiesa, toks tinka lieknesnėms. Jei esi moteriškų formų, ieškok tamsiai mėlyno, žalio ar raudonojo vyno spalvų.
! Jei esi moteriškų formų mergina - iškilia krūtine, tačiau stambesne talija, dairykis korseto su įsiuvais (geriausia, jei šie driektųsi įstrižai pilvo, sudarydami apverstą trikampį). Rinkis standesnio audinio, dekoruotą tik ties krūtine.
! Jei nori išryškinti krūtinę, rinkis ryškesnių spalvų (pieno, raudonos, violetinės) korsetą su krūtinę iš apačios prilaikančiais kaušeliais - taip ji atrodys šiek tiek didesnė.
! Raudona ir juoda spalvos - klasika. Ir jos labiau susijusios su fatališkumu, koketiškumu, elegancija nei su purvinu vulgarumu, kuris mums, panoms, nepatinka, ar ne?
Jolanta: "Nuo seniausių laikų korsetas labiau siejamas su estetika nei su seksualumu. Tačiau atsigręžiant į XX amžių, prisimenant Paryžių, Monmartrą, kabareto šokėjas, gali susidaryti priešingas įspūdis. Korseto įvaizdis kinta, kaip kinta ir pati seksualumo samprata. Tai natūralu.
Dabar trumpas sijonas yra normalus drabužis, o prieš kelis šimtmečius moteriai parodyti koją iki kulkšnių buvo seksualumo viršūnė, nors iškirptės galėjo būti begalinės! Anuomet dėmesys buvo kreipiamas į ploną liemenį - tik toks atrodė gundantis.
O dabar į tai kreipiama mažiau dėmesio - jei prisiminsime kelnes žemintu juosmeniu, laisvas palaidines ir kita."
Korsetas - toks pat estetiškas apatinis rūbas, kaip ir liemenėlė. Juolab kad gerai pasiūtas gali būti naudingas laikysenai formuoti, nes kai liemuo šiek tiek suveržtas, nugara natūraliai tiesiasi. O grakšti laikysena -- galingas moters ginklas. Supranti, apie ką mes...