Mados ekspertams didžiausias malonumas stebėti podiumus ir tyrinėti suknių ir lietpalčių kirpimus, siūlių technologijas, pasijusti spalvotyros specialistais. Visos ateinančių metų vasaros tendencijos – suformuotos. Nesustojantis nė minutei trečiojo tūkstantmečio mados industrijos mechanizmas ūžia lyg amžinas variklis. Kitąmet šiltajam sezonui Milanas kaip ir kitos mados sostinės tiražuos visas moterims skirtas dizainerių idėjas.

Specialiai portalo DELFI skaitytojams Jurga Jurkevičienė, Milanas

Garantijos jau yra, tikros ir neginčijamos – šį rudenį Milano mados savaitėje ypač daug kalbėta apie skaičius, išgyventos baimės ir nuojautos – juk bjaurus laikotarpis lyg košmariškas sapnas persekioja net garsiausius mados namus, todėl finansininkai visai ne juokais primena – budrumo prarasti, atsipalaiduoti nevalia. Italijos ekonomikos savaitraštis „Il Sole 24 ore” visas paranojas grindžia sausomis skaičių ataskaitomis.

Paskutinę Milano mados savaitės dieną, prieš išvykstant į Paryžiaus mados savaitę, Italijos Camera Nazionale della Moda prezidentas Mario Boselli, – ramus, šypsosi. Garsi asmenybė nemėgsta tuščiažodžiavimo, kiekvieno pokalbio metu hipotezes ir prognozes grindžia faktais, kad ir pačiais nemaloniausiais. Milano mados savaitė „ištvėrė“ visas septynias dienas ir, pasak autoritetingo asmens, kad ir kaip bebūtų sunku eiti į priekį, tiek skaičiai, tiek ir įtaka pasaulio mados rinkoje nuteikia puikiai. Kaip Milanui tai pavyksta?

Kad ir kaip susireikšmintų garsūs karaliais vadinami mados kūrėjai, vis dėlto ir kitų Milane pasirodžiusių mados namų kolekcijos buvo įkvepiančios. Būtent todėl visi skaičiai suėjo į savo vietas. Kurgi slypi itališko mados stebuklo paslaptis? Žvelgiant į podiumus neliko abejonių: visos kolekcijos - itin profesionalios, nepanašios viena į kitą, stebinančios puikia tekstilės kokybe ir ultratechnologijomis. Bet Italijos mada Paryžiaus, Londono ir Niujorko podiumus nukariauja dėl kitos priežasties. Ji laimi trimis „itališkumo“ aspektais, apie kuriuos ne kartą kalbėjo pasaulio mados žinovai. Tai – tradicijos, sugebėjimas harmoningai derinti sena ir nauja, bei erotika.

Sakysite, Paryžiaus haute-couture ir britiškos mados tradicijos – taip pat neginčijamos. Niujorko technologijos, kas gali su jomis lenktyniauti? Taip, tiesa. Tačiau ne veltui mano skaitytojams pažadėjau paskutinę mados savaitės apžvalgą skirti „Dolce&Gabbana“ mados namams. Tikrai ne todėl, kad esu ištikima jų stiliaus gerbėja ir kad būtent šie mados namai mano leidiniui „Italija. Mados ekspresas“ padovanojo daugiau kaip šešiasdešimt nuotraukų. Šių mados namų dizaineriai Domenico Dolce ir Stefano Gabbana yra tai, ką pelnytai galima pavadinti mados fenomenais, nes jų vadovaujami mados namai pasiglemžė visus tris „itališkumo“ aspektus vienu metu. Ir tai kartojasi kiekvienais metais, kiekvieną sezoną Milano mados teatre „Metropol“ Piave gatvėje. Būtent todėl jie nurungė kitus mados pasaulio kūrėjus.

Jie sugebėjo kiekvieno sezono kolekcijose pažadinti pirmapradį moters žavesį, atskleisti jos paskirtį šioje žemėje – būti tuo pat metu žmona, motina, meiluže ir neprarasti noro gundyti. Jie sugebėjo moterį aprengti taip, kad ji atrodytų lyg primityvi, iš bažnyčios mišių sekmadienį išėjusi ispaniško kolonizatorių kraujo Sicilijos kaimietė ir pati rafinuočiausia Milano karjeristė. Štai kodėl Domenico ir Stefano moteris atrodė kaip niekada erotiška, gundanti, beprotiškai graži. Ar ne todėl ji varo kitas pasaulio dailiosios lyties atstoves iš proto?
Kodėl nutariau dar ir dar kartą prabilti apie erotiką? Milane, ant mados takelių ir šalia jų. Jos, ne visada tokios subtilios, būdingos „Dolce&Gabbana“ mados namams, tiek daug mieste, visiškai toli nuo podiumo. Tuo metu, kai mano straipsnių komentatoriai plūstasi ir vadina drabužius rodančias merginas vadina anoreksiškomis pakabomis, aš pakalbėsiu apie erotiką. Ir manekenes, kurios geriau ar blogiau tą erotiką išreiškia. Tiesa, ne tik interneto portaluose Lietuvoje, bet ir Milane šalia podiumų šįmet būta aštrios diskusijos – madingi tarpkrūčiai, o viena „anoreksiška pakaba“ – itin liekna manekenė ant „Etro“, „Genny“, „Emilio Pucci“ ir kitų kūrėjų podiumų pasirodė su krūtų implantais... Kas gi tai – iššūkis? Gražu tai ar bjauru? Juk italų elegancijos karalius Giorgio Armani atvirai balsuoja už pačias baisiausias, bet natūraliai nusvirusias krūtis.
Galbūt ne visiems mados savaičių apžvalgų skaitytojams sugebėjau paaiškinti, kad madoje moters įvaizdis keičiasi – vienais metais ant podiumo graži – šalta androginiška karjeristė, kuri visais įmanomais būdais slepia savo kūno apvalumus, kitais – laisvamanė klajoklė, trečiais – išlepinta aristokratė dievinanti spindesį, dar kitais – prabangos persisotinusi erotiška įpėdinė, sumaniai dangstanti mažiausią „de luxe“ atspindį garderobe. Kad ir kokia ji kažkam būtų graži, ar negraži, tąmet ji bus tokia. Ir jokių ginčų negali būti. Iš vienos pusės mada – diktatoriška, neleidžianti svarstyti, juk kažkoks bendras vardiklis turi būti. Iš kitos – itin demokratiška, kitaip mados pasaulis negalėtų judėti į priekį.
Lietuvos garsių agentūrų „Baltic Model Menagement“, „PMST“ merginos drąsiai diskutuoja – jos laisvos, išsilavinusios, turinčios patirties manekenės, savo valstybės vardą šįmet apgynė tauriai. Jos pražingsniavo daugybe garsiausių Italijos, Paryžiaus madų podiumų. Jos – jau pasiekusios pilnametystės, kosmopolitiškos merginos, atvirai svarstančios apie krūtų implantus ir nebijančios išreikšti savo nuomonę. Štai „PMST“ agentūros modelis 18-metė Deimantė Misiūnaitė nusprendė iškart po mokyklos rimtai imtis modelio karjeros. Ji nusifotografavo su kitomis modelių pasaulio žvaigždėmis ir žada mados istorijoje įbrėžti nemažesnę vagą. Mergina atvirai prabilo, kad net gražiausias modelis ant podiumo gali jausti diskomfortą, jei reikia, pavyzdžiui, demonstruoti svarbią mados tendenciją – nuogą tarpkrūtį, bet neturėti krūtų. Tai kodėl gi jai nesusigundyti implantais?
Tos šaunios „anoreksiškos pakabos“ neišsigąsta piktų tautiečių replikų ir drąsiai ant podiumo keičia įvaizdį. 18-metė Morta Kontrimaitė ir 20-metė Kristina Petrošiūtė iš „Baltic Model Menagement“ be vargo tampa spindinčiomis „Gucci“ turtuolių palikuonėmis ir „Blumarine“ romantikėmis, Giorgio Armani karjeros moterimis ir „Byblos“ šilko skarelių maniakėmis, nes taip panorėjo mados namų dizaineriai. Joms lengva ir paprasta persikūnyti į erotiškiausias „Dolce&Gabbana“ ispaniškas toreodores, kietai suveržtais ant kaktos plaukais, parodyti nuogas šlaunis ir ploną lyg bitės taliją bei išdidžiai iškeltą krūtinę. Jų veido išraiška ant podiumo neleidžia abejoti – jos profesionalės.
Kiek daug metų stengiausi iš Lietuvos merginų iškvosti, kaip jos išsprendžia patį sunkiausią manekenėms iškeltą uždavinį – įtikinti savo mokytojas Lietuvoje parašyti gerą pažymį (juk mokslai atsilieka, kai mados savaitės atima beprotiškai daug laiko ir jėgų). Man nepavyko. Neišdrįso prisipažinti nė viena, netgi garsiam Lietuvos žurnalui sutikusi atsiverti „Supermodels“ manekenė iš Mažeikių Agnė Končiūtė.
Bet pasaulis keičiasi ir manekenės tampa laisvos, kalba. Jos pradeda panašėti į kosmopolites, atvirai reiškiančias savo mintis ir save. Jos tokios, kokias mačiau moteris šios mados savaitės metu ant podiumo – laisvamanės, nesusikausčiusios, plataus mentaliteto. Jos sako – juk taip paprasta suprasti: „Lietuvos mokyklų mokytojoms šiandien labiausiai reikia „dovanų“. Tada ir manekenių pažymiai tampa verti jų bendraklasių.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos merginos – madingos moterys. Neužgniaužtos, be baimės atspalvio veide, kuris lengvai matomas ir ant podiumo.

Kažkada garsus „Elite“ agentūros modelis kaunietė Asta Zajančkauskaitė išdrįso prabilti apie agentūroje klestinčią prievartą ir nukentėjo. Bet Asta nepražuvo, juk sugebėjimas prabilti tai – kosmopolitės įvaizdžio dalis. Asta gyvena ir dirba Milane.

Todėl dar kartą pažvelkime į savo atvaizdą veidrodyje. Sakau tai mano apžvalgų skaitytojoms, Lietuvos moterims. Iki kitos vasaros dar turite beveik metus laiko be baimės pažvelgti į save ir išdrįsti prabilti.

Atvirai sekti mada – nemadinga, o kas madinga?

Tikiuosi, iš Milano pret-a-porte mados savaitės atsakiau jums į šį klausimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)