Vyrų ir moterų sąjungos bei tuoktuvės įvairiausiomis interpretacijomis vyksta nuo pasaulio sukūrimo laikų. Rašytiniuose šaltiniuose jau senų seniausiai minima, kad nuotaka turi būti pasipuošusi „baltais“ apdarais.
Jaunavedžiai
© Corbis
Santuoka kaip teisinis veiksmas dalyvaujant teisėjui ir liudytojams, teikiantiems tam tikras garantijas, atsirado Romos imperijoje. Jau tuomet nuotakos apdarai turėjo būti sudaryti iš baltos suknelės su šydu ir spurgais aplink visą suknelę. Visgi daugelis istorikų mano, kad išorinis vestuvinės suknelės vaizdas susiformavo kur kas anksčiau, rašo pravda.ru.

Apdaro istorija susijusi su santuokos registravimu, kuris iš pradžių buvo atliekamas siekiant įtvirtinti paveldėjimo teises, įvertinant ryšius tarp šeimų bei klanų arba sukauptų turtų ir nekilnojamo turto mainus.

Dėl to buvo užmirštama romantiškoji šios ceremonijos dalis. Dera priminti, kad kai kuriais atvejais santuokos ritualas dažniau buvo ne romantiškas, o komercinis. Ilgą laiką ir socialiai, ir ekonomiškai buvo nepadoru demonstruoti savo jausmus.

Susižadėjimo ceremonija daugelyje katalikiškų ir musulmoniškų šalių reiškia artėjančią santuoką ir numato santuokos sutarties sudarymą. Šalyse, kuriose dauguma gyventojų išpažįsta šias religijas, sutartis buvo pasirašoma ne tarp jaunikio ir jaunosios, o tarp jų tėvų, kurie yra atsakingi už savo atžalų materialinę padėtį.

Būdavo tuokiami netgi kūdikiai (toks paprotys iki šių dienų išliko Indijoje). Iš pradžių suknelės spalva turėjo būti kuo ryškesnė, mat santuoka buvo suvokiama kaip komercinis sandoris, kurį sudarančios pusės turėjo būti gražiai (reiškia, ne pilkai, o ryškiai) pasipuošusios ir reprezentatyvios. Nuotakos apdarai šiuo atveju buvo skirti tam, kad jaunikio giminei parodytų, jog ji verta savo išrinktojo, ir kad būtų priimta į jaunikio šeimą.

Suknelė galėjo būti bet kokios spalvos – netgi raudonos – ir taip nuotakos buvo rengiamos Indijoje, Rusijoje, Japonijoje, Kinijoje. Nuotakos apdarai paprastai būdavo tamsiai raudonos spalvos.

Senovės Graikijoje jaunosios kaip vestuvinius apdarus naudodavo bet kokios tamsios spalvos sukneles. Tokias tunikas graikės apsisiausdavo ant arčiau kūno esančių geltonų apdarų.

Tamsios suknelių spalvos buvo reglamentuojamos Renesanso epochoje (XVI a.) ir išpopuliarėjo Baroko epochoje (XVII a.). Ypatingai šiuo atžvilgiu išsiskyrė Ispanija, kuri dėl didelio religingumo savo nuotakas apskritai rengdavo juoda spalva. Nuotakų apdarai būdavo sunkūs ir pompastiški.

Vestuvės
© AFP/Scanpix

Kada atsirado baltos spalvos vestuvinės suknelės? Vieningos nuomonės nėra. Metraščiuose užfiksuota, kad XVI a. Škotijos karalienė Mary Stuart pirmoji užsivilko baltą vestuvinę suknelę. Vienas iš jos pasirinkimo paaiškinimų yra tas, jog jos motinos herbe dominavo balta spalva.

Kita legenda byloja, kad Prancūzijos karalienė Marie de' Medici (XVI-XVII a.) tuokdamasi pasipuošė balta suknele su paauksinimais ir stačiakampe iškirpte, kuri Prancūzijoje sukėlė tikrą mados bumą.

Dar vienas šaltinis nurodo, kad M. Medici tiesiog pasipriešino katalikiškoms tradicijoms ir dėl to pasipuošė balta suknele su iškirpte – bažnyčia tokių suknelių dėvėti neleido.

Dailininkas Michelangelas Buonarrotis, pavaizdavęs 14 metų M. Medici, pasipuošusią balta vestuvine suknele, paskatino naujų mados tendencijų plitimą Europoje. Taip pat naujų madų plitimą paspartino ir „legenda“ apie tai, kad Marie buvo pirma aukštuomenės dama, ištekėjusi iš meilės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (122)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Antiglobalizmas – naujasis kvailių socializmas (32)

Remiantis nusistovėjusia ekonomikos teorija, globalizacija „pakelia visas valtis“ ir turi...

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (15)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (23)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Įtampa Vokietijoje auga: prieš rinkimus – spaudimas automobilių gamintojams (3)

Vokietijos pastangos atsitiesti po vadinamojo „dyzelgeito“ skandalo gali labai greitai virsti...

Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvos (4)

Vilniaus oro uoste po daugiau nei mėnesį trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: 13 žmonių žuvo, apie 100 sužeisti sunkvežimiui taranavus minią atnaujinta 6:54 (803)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Siūlo iššūkį: 30 dienų be cukraus ar kavos ką galima pasiekti (44)

30 dienų be cukr aus, miltų ar kav os. 30 dienų iš eilės nueiti po 8 tūkst. žingsnių ar...

Už vadovų atlyginimų slėpimą siūlo bausti

Kai kurių valstybės įmonių ir bendrovių vadovų atlyginimams esant po devyniais užraktais,...