Visuomet stilingai atrodančio dizainerio Aleksandro Pogrebnojaus garderobe išties nemažai vintage parduotuvėlėse ar dėvėtų rūbų parduotuvėse pirktų drabužių bei aksesuarų, tačiau tai nereiškia, jog dizaineris jais apsirėdęs nuo galvos iki kojų - tai labiau stiliaus elementai, papildantys ar pagyvinantys aprangą.
”Kadangi Lietuvoje maža pasiūla originalių ir išskirtinių rūbų, jų ieškoti tenka secondhanduose, kuriuose ne kartą teko rasti ypatingų radinių. Žinoma, užsienyje pasiūla dar didesnė, o ir randami daiktai ten turi savo gyvavimo istorijas”, - pasakojo Aleksandras.
Dizaineris niekuomet nepraleidžia progos atvykęs į užsienio šalį aplankyti tokių vietų.
A. Pogrebnojus prisimena keletą originalesnių daiktų, rastų dėvėtų rūbų parduotuvėse – tai 1919 m. siūtas frakas, taip ir likęs nepanaudotas dėl itin mažo jo dydžio, Elizabeth Arden portfelis, 1942 m. siūtos visiškai naujos, dar nedėvėtos karininko apatinės kelnės.
Aleksandras sako, jog ne visi jo rasti daiktai būna pritaikomi praktiškai - kartais jie pasitarnauja kaip idėjų šaltinis kūryboje.
Anot dizainerio, vintage drabužių parduotuvėlės yra puiki išeitis jauniems žmonėms, kurie nori atrodyti stilingai, tačiau nenori puoštis masinės gamybos drabužiais.
Visgi yra žmonių, kurie vengia dėvėtų drabužių, esą juose gali būti susikaupusi neigiama energija. O ką, jei ims ir persiduos?
Aleksandras tokiais prietarais netiki: ”Nepirkčiau rūbo nebent tada, jei žinočiau, kad jį apsivilkęs kas nors nuskendo. O šiaip nesureikšminu to fakto, jog daiktas priklausė kitam žmogui.”
Dažniausiai vintage parduotuvėlėse dizaineris ieško tarpukario laikmečio drabužių, nes toks stilius jam labiausiai patinka.
Viktorija labai mėgsta vaikštinėti po sendaikčių turgelius: ”Dažniausiai tokias vietas aplankau Briuselyje, Niujorke, Londone, Paryžiuje, tačiau ir Lietuvos mažų miestelių turguose galima atrasti ne ką prastesnių dalykėlių“.
Nuo to ir prasidėjo jos susižavėjimas vintage stiliumi.
V. Prokofjevos garderobe mamos ir močiutės jaunystės laikų palaidinių, rankinių bei sagių yra daugiausia. O kam priklausė visi kiti jos vintage drabužiai, istorija nutyli.
“Turgeliuose perkant daiktus man dažnai sako, jog jie – karalienės Viktorijos laikų. Stengiuosi netikėti tomis istorijomis”, - juokėsi vestuvių planuotoja.
Viktorija neretai pameta pirktas sages ir mano, kad dėl to ne visuomet kalti pasenę užsegimai: ”Gal tiesiog to daikto nelemta man turėti.”
Ji nejaučia jokio diskomforto dėl to, kad daiktas priklausė kažkam kitam, nes žino ritualų, padedančių panaikinti neigiamą energiją – vanduo bei įvairūs burtažodžiai: ”Tačiau to imuosi labai retai.”
Kita vintage stiliaus mylėtoja stilistė Eglė Mickevičienė taip pat tiki, kad neigiamą energiją panaikina vanduo ar ugnis: ”Juk niekada neužsivelki drabužio, pirkto sendaikčių turguje, prieš tai jo neišplovusi – taip ir atsikratai daikte susikaupusios energijos.”
Eglė prisipažino turinti itin didelę silpnybę senoviniams daiktams, pradedant baldais, indais, baigiant sagėmis, kurių turinti begalę: ”Kadangi mano tėtis turi antikvarinę parduotuvę, namai nuolat pasipildo tokiais daiktais”.
Moteris pripažįsta, jog daugiausiai itin senų, vertingų ir įdomių daiktų yra radusi užsienio šalyse esančiuose sendaikčių turguose.
“Lietuvos secondhanduose vintage stiliaus drabužių dar neteko rasti. Čia tik padėvėti daiktai be jokios išliekamosios vertės”, - tikina Eglė.
E. Mickevičienė prisipažino, jog yra labai sentimentali, todėl vis dar laiko savo vaikystės lėles, kai kuriuos drabužėlius: ”Kai užplūsta liūdna nuotaika, pasiimu, apžiūriu, ir geriau pasidaro.”
”Patys ypatingiausi daiktai, esantys mano spintoje – mamos suknelė, kurią ji dėvėjo, kuomet susipažino su mano tėčiu, vėrinys, kuriuo ji buvo pasipuošusi per vestuves”, - šeimos relikvijas rodė Eglė. Jos galvą puošė taip pat ne ką mažiau vertingas aksesuaras – skarelė, priklausiusi dabar jau anapilin iškeliavusiai močiutei.
Stilistė savo namuose turi nemažai jau daug metų sulaukusių daiktų: ”Daugelis papuošalų dėžučių yra apie penkiasdešimties metų senumo.”
Eglė parodė ir kitus labai vertingus papuošalus – penkiasdešimties metų sulakusius gintarinius karolius bei netgi 100 metų skaičiuojantį kryželį su grandinėle: ” Šis pakabukas kadaise priklausė vienam rusų popui”.
