- Kokia buvo „Unknown Design“ pradžia?

- Šį prekių ženklą jau esu pergyvenusi, bet jis manęs nepaleidžia, esu prie jo labai prisirišusi. Idėja kilo labai netikėtai: stovėjau savo balkone, į akis švietė saulė ir pagalvojau: „Man labai reikia akinių.“ Visi, kurie tada buvo rinkoje, man atrodė labai nuobodūs. Anksčiau mėgdavau išsiskirti, apsikarstyti daugybe papuošalų, kartais užsidėdavau net 16 grandinėlių. Patiko persiūti rūbus, juos gausiai dekoruoti detalėmis, todėl ir saulės akinių norėjau ypatingų. Supratau, kad niša tokiam produktui Lietuvoje yra, tokių akinių niekur negamino. Buvo „Dolce & Gabanna“, „Prada“ akinių – belieka išsirinkti, bet norėjau savo, norėjau eksperimentuoti.

Viskas taip ir prasidėjo – užsisakiau akinius, jiems skirtas dekoracijas. Pradėjau eksperimentuoti – kas tinka, o kas nepatinka, ko trūksta, o ko yra per daug. Buvo smagu, įsivažiavau. Kuriami akiniai daugeliui patiko, jie sužavėjo užsienio lietuvius, jaunimą. Dažnai mugėse prie mūsų prieina mamos su dukromis: „Mama, čia tas, kur aš rodžiau, čia tas, kurio noriu.“ Vėliau prie projekto prisijungė mano sesuo.

Akinius kūriau tokius, kokie man patiko, juos pirko vienetai. Pradėjau daryti daugiau masėms patinkančius akinius – juos šluote iššlavė. Su gėlytėmis, blizgučiais. Kartais rašo, kad nori akinių ne su angelu, o tų, kuriuos turi Oksana Pikul. Jiems nesvarbu, ar kaukolė, ar kas nors kitas – svarbiausia, kad turi Oksana Pikul. Lietuvoje yra bandos jausmas: jei vienas turi – reikia visiems. Jei viena pasisiuvo suknelę su drugeliu, jos reikia visoms. Kas norėjo pasisiūti tik sau, pasiuvo ir dar 5 kitiems. Lietuviams dar stinga stiliaus jausmo.

Į „Unknown Design“ idėją nuo pat pradžių žvelgiau su perspektyva, mąsčiau apie ateitį. Norėčiau, kad šis prekių ženklas taptų jaunų dizainerių inkubatoriumi, pradžia, kad vienas ženklas apjungtų pradedančiuosius dizainerius. „Unknown Desing“ – nežinomas dizainas, nežinomas dizaineris. Noriu leisti dizaineriams išbandyti save, padėti padaryti pradžią, pabandyti, o paskui plėtoti jų prekių ženklus. Pati savo kailiu patyriau, kad pradžia būna sunki, tai man buvo pati sunkiausia dalis. Reikėjo finansų, pagalbos, patarimų, visko reikėjo ieškoti pačiai. Tai būtų puiki erdvė pradėti – ženklas jau turi savo auditoriją, yra žinomas. Kaunas mados srityje yra gana apleistas, noriu, kad jauni dizaineriai iš Kauno turėtų galimybę.

Dirbu ir prie kito prekių ženklo „Oh My Goda“. Visą gyvenimą apie jį svajojau. Jį sukūriau ne viena, jis nebuvo mano vienos vardinis prekių ženklas, bet keliai išsiskyrė, o prekių ženklas liko.

Godos Tokerės kūryba

- Kaip kuriate akinius? Papasakokite apie procesą.

- Tai yra sunku. Lietuvoje nėra fabrikų, gaminančių akinius, todėl tenka juos užsakyti arba pirkti keliaujant. Nusivyliau ir užsienio fabrikų kokybe – visada užsisakau tik mažesniais kiekiais. Dekoracijų randu Kaune, Vilniuje arba prašau, kad man asmeniškai padarytų, išpjaustytų. Dažnai klientai renkasi tai, kas yra gana paprasta. Kartais specialiai padarai pompastiką, bet vis tiek labiau renkasi topų topą – auksines blizgančias gėlytes, kurios yra numeris vienas, jų pirkti nėra, todėl jas reikia pjaustyti, purkšti ir klijuoti.

Radau merginų, gaminančių jas specialiai man, bet klijuoju vis tiek pati. Kai laukiausi, negalėjau uostyti klijų, klijavo kitas žmogus, bet vis tiek niekas taip nepadaro kaip aš. Vien surasti klijus buvo labai sunku. Vieni atsiklijuoja dėl šilumos, kiti – dėl šalčio, dar kiti trūkinėja. Noriu atsiprašyti klientų, kurie akinius pirko iš pat pradžių ir pametė gėles. Kai grąžina, visada suklijuojame tinkamai.

Keletą kartų sulaukėme prašymų vėl priklijuoti, bet matėme, kad akiniai labai sunešioti – prie pataisytų senų padovanojome naujus. Kitu žmogumi nepasitikiu, kai jis užklijuoja: ar tikrai gėlytė nenukris? Juk atsakau aš, todėl geriau užsidarysiu, atsisėsiu ir pati padarysiu. Jei abejoju, ar laikysis, klientams produkto neparduodu.

Lietuvoje nėra daug akinių prekių ženklų, visada iš užsienio užsisakau 5–6. Konvejeriu negaminu, taip išlaikome išskirtinumą, išvengiame masinės gamybos. Bandėme pardavinėti netikėtas rankines – lūpų, ledų, vienragių formų. Iš pradžių jos buvo nelabai populiarios, vėliau smarkiai įsivažiavo. Dabar galvojame gaminti rankines su savo piešiniais, be to, įsileidome pirštines ir kepures su ausytėmis. Jos populiaresnės net už akinus! Viena klientė prasitarė, kad ją užsidėjusi sulaukia labai daug šypsenų. Moteris jaučiasi tarsi žvaigždė, visi jai šypsosi, o dėvint kepurę pasaulis atrodo nuostabus.

Godos Tokerės aksesuarai

- Kokius akinius rinktis šią vasarą? Madingos auksinės gėlytės?

- Yra labai daug tendencijų. Yra veidrodiniai akiniai, stikliniai, su filtrais, su poliarizuotais stiklais, dioptrijomis, apsaugomis. Dabar madingi „Dior“ akiniai be jungties, kuri paprastai jungia stiklus, su lankeliu viršuje.

Neįperkantiems vardinių dizainerių akinių nepatariu rinktis visai pigių, gatvėse parduodamų akinių (kopijų). Jei akinius nešioja žvaigždės, nereiškia, kad jie jums tiks. Akinių paieškoms skirkite laiko: matuokitės, stebėkite, kas jums tinka, atsižvelkite į savo veido formą. Prie stambaus, apskrito veido dideli akiniai netiks – rinkitės veidą ilginančius variantus.

Į madą grįžta spalvos, katės akių tipo akinių formos. Žmonės nebijo eksperimentuoti. Pradeda vyrauti kreivos kojelės. Nežinau, kiek laiko praeis, kol tai turėsime Lietuvoje, bet džiaugiuosi, kad pamažu eksperimentuojame. Sakoma, kad akiniai turi būti geri ir brangūs, juos reikia turėti vienus. Aš netinku šiai kategorijai, nes turiu daug akinių, kuriu ne pačius brangiausius, turinčius paprastą 400 UV apsaugą, nepoliarizuotus. Tai nėra itin aukštos klasės akiniai. Lietuviai yra linkę išleisti mažiau ir turėti daugiau.

Manau, kad akiniai turi būti išskirtiniai. Jų prie bendro stiliaus galima ir nederinti. Jei vis dėlto norite tai daryti, turėkite juodus akinius: jie derės prie visko ir bus paprasta. Geriau turėti vienus juodus ir keletą tokių, kuriuos būtų galima derinti prie skirtingos aprangos. Dabar turiu vienus akinius, kuriuos esu įsimylėjusi – jie paprasti, juodi, dideli.

- Vasarai pristatėte maudymosi kostiumėlius. Kokie jie?

- Perkamiausias – juodas (juokiasi). Siekiant pritraukti dėmesį, maudymosi kostiumėliai yra dvispalviai, gana saldūs. Į spalvotus maudymosi kostiumėlius pažiūrėti gražu, bet klientės vis tiek užsisako juodus. Modelis šiek tiek primena dabar populiaraus prekių ženklo „Top To Bottom“ sukneles – jas gali dėvėti įvairiai, skirtingai susirišti, pasirinkti ilgį. Tą patį padarėme su maudymosi kostiumėliais. Jie yra aukštesniu liemeniu (po gimdymo man nesinorėjo demonstruoti pilvo, norėjosi jį paslėpti), kiekviena klientė susirišti gali taip, kaip nori: renkiesi, ką paslėpti, o ką parodyti. Mėgstu daugiafunkcius drabužius.

-Kuo „Unknown Design“ skiriasi nuo „Oh My Goda“?

- Abu prekių ženklai yra pradėti labai skirtingais gyvenimo etapais. „Oh My Goda“ – mano dar tik startuojantis gyvenimo projektas. Pradedu nuo aksesuarų, bet aš turėsiu viską. Dažnai klientės užsisako vestuvines, vakarines sukneles, kostiumėlius. Kartais gatvėje nuo manęs drabužį nurengia (juokiasi). Mano mėgstamiausias aksesuaras – vestuvių žiedas. Jis man labai patinka.

Norėjau vardinio prekių ženklo – vardo ir pavardės. Bet užsienyje nežino, kaip ištarti mano vardą ir pavardę, kyla nesusipratimų. Sakau, kad kaip „Oh My God“ (liet. „O, Dieve“). Taip buvo pasivadinę labai daug prekių ženklų ir vardų, todėl tapau „Oh My Goda“.

Norėčiau, kad „Oh My Goda“ būtų tarsi mados namai. Juose bus visko, nuo A iki Z, ko tik prireiktų mano klientui. „Unknown Design“ buvo tik nišinis projektas – akiniai. Vėliau, padedant sesei, atsirado daugiau daiktų. „Unknown Design“ eis jaunų dizainerių keliu, o „Oh My Goda“ – savo. Tai – mano širdis ir mano stilius.