Kepinant negailestingai saulei, žmonės negali taip laisvai rinktis drabužių kaip Lietuvoje. Daug kūno neparodysi, o ir spalvų gama skurdi. Žiūrovai renkasi baltą, kad per dieną sėdint greičio ruože nebūtų labai karšta, o sportininkai ir aptarnaujantis personalas juodą dėl praktinių priežasčių.
Dvi savaitės dulkėse, turint ribotą priėjimą prie vandens, šviesius drabužius greitai paverstų purvinais skarmalais. Absoliuti dauguma komandų Dakare renkasi juodus marškinėlius. Pradedant gamykline MINI komanda, baigiant mūsiškio Benedikto Vanago ekipažu.
Svarbūs ir aksesuarai. Akiniai yra būtini ne vien dėl tiesioginių saulės spindulių, bet ir dėl nuo smėlio atsispindinčios šviesos. Taip pat labai populiarios įprastos ir universalios, rankovės formos skarelės. Jas galima pritaikyti keliais būdais. Nešioti kaip kepurę, galvos raištį, skarą nuo dulkių ir visą veidą dengiančia kauke.
Vis dėlto, Argentinoje kartais reikia apsirengti ir šilčiau. Kalnų etapuose greičio ruožai išsidėstę net keturių tūkstančių kilometrų aukštyje. Temperatūra ten siekė 10-13 laipsnių. Valandų valandas laukiant, kaip pratę argentiniečiai, lenktynių pradžios, galima ir sužvarbti. Tad vietiniai lenda į gražius lamos vilnos megztinius, gaubiasi tokiais pat apklotais ar tiesiog dėvi striukes.
Tad neapsigaukite, jei ką teks daryti kalnuose, būtinai apsirenkite, net jei ir nejaučiate šalčio. Kitaip galite būti išjuokti vietinių. Lietuviai žurnalistai tai suprato tik po kurio laiko.
Žurnalistai pakilo beveik į penkių kilometrų aukštį prie Salina Grande išdžiuvusio druskos ežero. Termometras rodė tik 13 laipsnių šilumos, tačiau lietuviai jokio šalčio nejautė. Greitai išsirengę jie po kelių valandų pasigailėjo. Aukštai kalnuose saulė žymiai aktyvesnė. Dėl retos atmosferos ir atsispindinčių spindulių nuo didžiulių druskos laukų žurnalistai vos per porą valandų skaudžiai nudegė.
Visgi, pasitaiko ir per daug apsirengiančių. Vieną karščiausių šią vasarą dienų Argentinoje, pasitaikė išvysti vietinių kaubojų dėvinčių vien tik džinsus – džinsines kelnes ir švarkus. Tądien pavyko užfiksuoti aukščiausią 42 laipsnių temperatūrą pagal Celsijų, o Argentiniečiai žurnalistai skelbė, kad smėlynuose karštis siekė 52 laipsnius. Bet vietiniams kartais tai nė motais.
Atokiose vietovėse, kur net ir norėdamas gali neatsidurti, sutiksi mažai šiandieninio pasaulio paliestų vietinių, kurie praskaidrins nuotaiką savo gaučo (argentinietiško kaubojaus) ar kalnų indėnų apdarais ir raštais.
