Istorija, į kurią žiūrima su pasigėrėjimu, randama visur; dabar seniai užmirštose detalėse, atėjusiose iš XIX a. vyriško kostiumo - rankogaliuose, antkrūtiniuose, klostėse ir netikėtai išlendančiuose subtiliuose dekoro elementuose. Tačiau romantiškumas ir svajingumas derinamas su kariško grožio ilgesiu.
Rūbų deriniai kelia nevalingas asociacijas su spalvinga, efektinga prieš porą šimtmečių buvusia kariuomenės uniforma ar ispanų toreadorų apranga. Netikėtos trikampės skrybėlės, dėvėtos tiek Napoleono kareivių, tiek toreadorų, stačios uniforminių paltų apykaklės iš minkštos visiškai nemilitaristinės medžiagos, baltos kojinės iki kelių ir juodi bateliai, vėl nurodantys Ispanijos link. Keisti deriniai - romantiškai kariški, tačiau gražūs. Gražūs, kaip ir anų laikų kariuomenės apranga, kai kareiviai žygiuodavo pasitikti mirties, švytėdami raudona, mėlyna, balta bei auksine spalvomis. Kaip spalvingas siuvinėtas toreadoro rūbas.
Keisčiausia, kad visi kolekcijos komponentai sąmoningai nekuria elegantiškos visumos. Per daug juose netikėtų sprendimų, keistų mielų istorinių detalių ir spalvinių derinių - juodos, raudonos, tarsi nuo senatvės nublukusių gėlėtų, žalsvų ir pilkšvų spalvų. O visa tai skirta kurti išskirtinį, šiek tiek „pamišusį" įspūdį toms, kurios pasižymi romantiškai nostalgišku ilgesiu keistam grožiui.
