Jis dar pridėjo mergaitiškus gobtuvus (vienas – šermuonėlio dirbtinio kailio), juos apjuosė satino kaspinais bei negailėjo aksesuarų. Prie aprangos buvo derinamos velvetinės rankinės su jose išspaustais namais, kailinės piniginės ir nesuskaitoma galybė batų (aukštakulniai pilnapadžiai, atviri smailiakulniai bateliai, brokato aulinukai, surišti kaspinu).
„Škotija, Tissot ir mažasis Foujita“, - savo įkvėpimo šaltinius vardino Jacobsas. Iš tikrųjų, jo modeliuotojų komanda keliavo po Škotijos kalnus, tuomet aplankė James Tissot muziejų, kur žavėjosi garsiaisiais menininko nėriniais. Japonų tradicinių piešinių dailininko, dirbusio Paryžiuje trečiajame dešimtmetyje, Tsuguharu Foujita darbai – taip pat buvo vienas iš kolekcijos įkvėpėjų, ir suteikė užuominą į japonų kultūrą.
Tissot grožybės – prašmatni languota tafta, ištaigingos juostos, nėriniais įrėmintos dekolte, klostuotos kailinės pelerinos – apsaugojo kolekciją nuo Škotijos sienos peržengimo ir pakliuvimo į Vivienne Westwood karalystę. (Nors jos Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone retrospektyva neišvengiama, Jacobsas tikriausiai ją aplenkė). Šis šou buvo kupinas netikėtų atradimų, ir jį Jacobsas dedikavo savo draugui, kuris labai įtakojo dizainerio kūrybą. Stephenas Sprouse, Jacobso draugas, bendradarbiavęs su juo, kuriant garsiąsias Louis Vuitton grafiti rankines, neseniai mirė. Jacobsas paminėjo šią netektį, skirdamas draugui savo pasirodymą.