Tarp visų rūšių serbentų daugiausiai naudingųjų medžiagų yra juoduosiuose. Vitamino C kiekiu jie nusileidžia tik erškėtuogėms. Tiesa, šio vitamino atsargas sėkmingai papildysime valgydami ir raudonuosius arba baltuosius serbentus. Vitamino C dienos normą gausime suvalgę 150 g šių uogų. Juodųjų pakanka ir 50 g.
Serbentų uogos turi tonizuojamąjį poveikį, yra puiki peršalimų ir įvairių infekcijų profilaktikos priemonė, gerina apetitą. Šios uogos ypač rekomenduojamos rūkaliams, mat būtent vitaminas C padeda iš organizmo pašalinti nikotiną.
Dar serbentuose yra vitamino B, kuris teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti depresiją, nuovargį ir nemigą.
Raudonuosiuose ir baltuosiuose serbentuose daugiau nei juoduosiuose yra geležies ir kalio, kurie teigiamai veikia širdies veiklą, padeda iš organizmo pašalinti skysčius.
Iš serbentų verdamos uogienės, džemai, marmeladai, tyrės, gaminami vynai, o štai šių uogų sultys - puikus gėrimas troškuliui numalšinti.
Serbentų lapų, kuriuose naudingųjų medžiagų ne ką mažiau nei uogose, galima dėti į arbatą. Dėl baktericidinio poveikio lapai ypač tinkami gaminant marinatus ir raugus.
Juodųjų serbentų uogienės, džemai, sultys labai padeda sergant gastritu, žarnyno disbakterioze, plonosios ir storosios žarnos uždegimais.
Pektinai, esantys juodųjų serbentų uogose, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina miegą, mažina kraujospūdį. Jie sujungia ir šalina iš organizmo sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, švino, kobalto, stroncio ir kt.) druskas, radioaktyviuosius elementus, cholesterolį. Be to, pektinai neutralizuoja toksines medžiagas, kurios susidaro puvimo metu, normalizuoja žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą.
