Vieną iš smagiausių švenčių Lietuvoje — Užgavėnes nė vienoje šeimoje turbūt neapsieina be blynų. Tokios blynų įvairovės, kokią siūlo mums senoji lietuvių kulinarija, galima tik pavydėti, o jeigu dar pasižvalgytume po kaimyninių tautų virtuvę...
Lietiniai blynai
© Corbis/Scanpix
Gyvenimo palydovas

Senovėje turbūt nė vienas patiekalas savo populiarumu negalėjo prilygti blynams. Blynai lydėjo žmogų visą gyvenimą. Daugelyje tautų pagoniškaisiais laikais gyvavo paprotys gimdyvę valgydinti blynais, taip padedant naujai gyvybei ateiti į šį pasaulį, o motinai išsaugoti vaisingumą. Blynai būdavo ir būtinas pakasynų valgis. Jis simbolizuodavo mirusio žmogaus palydėtuves, atsisveikinimą su juo.

Dabar niekas tiksliai nežino, kada blynai pirmą kartą atsirado ant mūsų stalo, tačiau tikrai aišku, kad tai buvo pagoniškųjų tautų ritualinis patiekalas. Senovėje tai buvo magiškas kepinys, skirtas aukai. Senosiose kulinarinėse knygose rašoma, kad blynai yra bene seniausias pagonių apeiginis valgis, kepamas per žiemos palydas, skirtas derliaus, galvijų bei raugo globėjo dievams pagerbti. Tai svarbiausias Užgavėnių valgis. Sakoma, jog blynai Užgavėnių simboliu tapo todėl, kad jie panašūs į saulę, kurią pasitinka žiemą išlydintys Užgavėnių persirengėliai. Be to, blynai simbolizuoja ne tik saulę, sugrįžtančią drauge su pavasariu, jie reiškia pilnatvę, saugumą, pastovumą.

Užgavėnės, ko gero, viena iš linksmiausių švenčių. Besilinksminančius Užgavėnių dalyvius kiekviena šeimininkė stengdavosi pamaloninti pačiais skaniausiais ir sočiausiais patiekalais. Mėsos privirdavo ir blynų prikepdavo tiek, kad užtektų ne tik savo šeimynai, bet ir svečiams pavaišinti. Prie stalo būdavo sėdama 9 ar net 12 kartų.

Paslaptingas ritualinis vyksmas

Blynai, lietiniai
© Corbis/Scanpix

Blynų tešlos paruošimas ir blynų kepimas seniau buvo laikomi ritualiniu vyksmu. Tai turėjo būti paslapties apgaubtas veiksmas, todėl šeimininkės tai darydavo slapčia nuo šeimynos ir juolab nuo pašalinių akių. Todėl blendinys (taip vadinamas ruošinys blynų tešlai) būdavo gaminamas neįtikėčiausiose vietose. Šeimininkės eidavo jo ruošti prie upės, ežero ar šulinio. Kartais gamindavo jį savo kieme iš sniego mėnulio šviesoje...

Blendinys yra gaminamas iš keturių pagrindinių komponentų: miltų, skysčio (vandens, pieno, kefyro ir pan.), kiaušinių, mielių arba raugo. Miltai gali būti naudojami įvairūs: grikiniai, kvietiniai, avižiniai, miežiniai, kukurūziniai, ruginiai ir net žirnių. Nuo miltų rūšies, jų rupumo priklausys ir blynų skonis. Šiandien blynams mes dažniausiai naudojame kvietinius miltus. Ruošiant blynų tešlą galima naudoti įvairų skystį: paprastą, gazuotą, šaltinio vandenį, pieną, grietinėlę, pasukas, kefyrą, rūgpienį, jogurtą, sultis, girą, alų ir t.t. Suprantama, nuo pasirinkto ingrediento priklausys ir blynų skonis.

Kiaušinius į blynus irgi galima dėti įvairiai: galima kiaušinį įmušti paprastai, galima dėti vien trynius arba vien baltymus, baltymus galima išplakti, o trynius išsukti su druska ar cukrumi ir pan. Nuo to priklausys blynų purumas, išvaizda, skonis, jie nevienodai apskrus. Visa tai — skonio reikalas ir kiekvienos šeimininkės pasirinkimas.

Didelis kaip saulė...

Blynai, lietiniai
© Corbis/Scanpix

Senolių posakis, jog blynai turi būti dideli kaip saulė, nulėmė ir jų kepimo būdą. Senieji pagonių apeiginio stalo blynai būdavo kepami per visą keptuvės dydį, apskrudinami iš abiejų pusių ir įgiję auksinę spalvą patiekiami. Šią tradiciją nemaža dalis Lietuvos šeimininkių išsaugojo iki šių dienų. Mūsų močiutės kepdavo blynus storose didelėse ketaus keptuvėse. Beje, tam, kad jose blynai gerai iškeptų, šeimininkė turėdavo negailėti laiko ir pastangų tokių keptuvių priežiūrai. Jų senosiose lietuvių virtuvėse būdavo ne viena. Ketaus keptuvės — tai šimtmečių patikrinti indai. Dažnai keptuvė keliaudavo iš kartos į kartą, ją mamos perduodavo savo dukroms kaip šeimos relikviją. Šeimininkės žinodavo, kad kuo ilgiau ketaus keptuvė naudojama, tuo geresnės jos savybės! Todėl, jei turite tokią keptuvę, tikrai neverta jos išmesti.

Kad Užgavėnių blynai primintų „tikrus blynus“, keptuvę reikia kruopščiai paruošti kepimui. Į ją reikia įberti druskos ir gerai iškaitinti. Tuomet kruopščiai sausai išvalyti ir patepti aliejumi. Be to, ir šiandien puikiai galioja močiučių taisyklė — bent kartą per metus karštą indą reikia ištepti taukais arba ištrinti lašiniais. Kol ketaus keptuvė nauja, reikia naudoti daugiau aliejaus ar taukų.

Kaip iškepti skanius mielinius blynus?

Lietiniai blynai
© Corbis/Scanpix

Aišku, šiandien blynus kepame dažniausiai parbėgę iš darbo ir tiesiog neturime galimybės suteikti šiam veiksmui sakrališkumo. Būtų naivu ir juokinga manyti, kad gydytoja, mokytoja ar buhalterė po įtemptos darbo dienos bėgs maišyti tešlos prie upės ar slapstysis nuo šeimos kepdama blynus. Tačiau iškepti skanius blynus moka tikrai ne kiekviena dabartinė šeimininkė. Ką reikia žinoti, kad Užgavėnių blynai pavyktų ir taptų švente šeimai?

Taigi, ruošdamiesi kepti mielinius blynus, turime pasirūpinti, kad produktai tešlai būtų kambario temperatūros, o pienas ir sviestas pašildytas iki 37°C. Miltus būtinai persijokite, o tešlą gerai išplakite, kad mielės gautų daugiau deguonies. Tešlą kildinti reikėtų 2-3 kartus. Viską darykite lėtai ir kruopščiai. Norėdami įsitikinti, ar mielės šviežios („gyvos“), ištrinkite jas su cukrumi.

Jei masė pradės putoti, mieles galite drąsiai naudoti tešlai. Inde, įstatytame į kitą didesnį indą su karštu vandeniu, ištrinkite mieles su cukrumi, 1 stikline pašildyto (37°C) pieno bei ¼ stiklinės miltų. Kildinkite 10-15 min. Tuomet supilkite likusį pašildytą pieną, įmaišykite kiaušinių trynius, ištirpintą sviestą ir miltus. Baltymus suplakite iki standžių putų ir įmaišykite į tešlą. Palikite tešlą pakilti.

Blynus kepkite ant nedidelės ugnies, gerai įkaitintame aliejuje, geriausiai karotininiame arba su juo perpus sumaišytame: blynai bus gražesnės spalvos. Mielinę blynų tešlą galima paskaninti cinamonu, vaniliniu cukrumi, sutarkuota citrinos žievele. Į ją galima įmaišyti razinų, riešutų, aguonų, saulėgrąžų, skiltelėmis supjaustytų obuolių ir pan. Patiekti mielinius blynus galima su grietine, uogiene, įvairiais padažais, ištirpintu šokoladu. Ir valgykite valgykite valgykite... Juk tai paskutinis persivalgymas prieš ilgą Gavėnią... O ir pavasaris, kai norėsis gražesnės figūros, ne už kalnų!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Atpildo valanda artėja: tirs, kiek Lietuvoje pabrango mobilusis ryšys (18)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Koalicijai braškant per siūles – neskelbtas Seimo vadovo ir V. Landsbergio susitikimas (232)

Trečiadienio ryte pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankė Tėvynės sąjungos –...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (127)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

A. Milašius. Naujas pavojus Lietuvai – gali atsirasti vidurinioji klasė (160)

Politikams baigiant žiemos politinį sezoną nuskambėjo bent pora įdomių naujienų, kurios nulems...

Ukrainos gynybos ministras pranešė apie pasirengimą galimam Rusijos įsiveržimui (24)

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas pranešė, kad šalies ginkluotųjų pajėgų...

S. Skvernelis: tikrai bus siūlymas pasitraukti iš koalicijos prabilo apie padarytas klaidas (269)

Premjeras Saulius Skvernelis teigė esąs tikras, kad iš socialdemokratų nuskambės siūlymas...

Vilniuje porą metų stovi nenaudojamas automobilis: ką daryti? (19)

Vilniuje, prie Narduvos g. 24 individualaus namo sklypo ribos jau porą metų stovi apleistas ir...

Gavę sąskaitas pakraupę gyventojai apgulė savivaldybę (243)

Kėdainių rajono savivaldybėje – tikras chaosas. Šį kartą savivaldybės administracija ir jos...

Palangoje ieškojo suknelės vestuvių šventei: norėjosi apsisukti ir grįžti atgal į Vilnių (12)

Palangoje yra nemažai drabužių parduotuvių su nemenku prekių asortimentu. Pasidarė įdomu, ar...