Tešlos stebuklingumas tame, kad jos nereikia ilgai minkyti, o svarbiausia – ji nelimpa prie paviršiaus, ant kurio yra kočiojama. Visada, prieš kočiojant, pasigrožiu garuojančia tešla.

Proporcijos tokios:

6 st. miltų
10 v.š. aliejaus
2 st. verdančio vandens

Miltus persijoju į gilesnį indą, supilu aliejų, šaukštu permaišau ir supilu verdantį vandenį. Kuo intensyviau išmaišau ir palieku tešlą kelioms minutėms, kad pravėstų. Tada jau rankomis užminkau tešlą.

Tešla gaunasi elastinga, todėl galima iškočioti labai plonus lakštus. Pjaustau norimo dydžio formas ir formuoju virtinius su norimu įdaru.

Iš šios normos gaunasi apie 100 virtinių, 4/5 jų užšaldau.

Ši tešla taip pat puikiai tinka naminių makaronų gamybai.

Patarimas – kad šaldomi virtiniai ar koldūnai nesuliptų, prieš dedant į maišelius, juos paskleidžiu šaldiklyje kol tampa kieti ir tik tada pakuoju.

Taigi čeburekai.

Klasikinio dydžio čeburekas gavosi sprangus, tešlai trūko drėgmės. Bet belipdant koldūnus pamaniau – o kodėl neiškepus jų keptuvėje? Iškepiau, pasiūliau paragauti kitiems, ir pati vos spėjau pagriebti paskutinį iš lėkštės. Kepsiu vėl tikrai ne kartą ir ne du, manau, kad vasaros iškyloms prie ežerų ir baidarių žygiams tai bus geriausias maistas.

Tešla aprašyta, o įdarą gaminau iš 500 g stambiai malto kiaulienos kumpio, 0,5 a.š. druskos, 4-5 smulkiai kapotų česnako skiltelių, žiupsnelio kapotos gelsvės (galima keisti petražolėmis, krapais, kalendra), 1 v.š. sviesto

Visus produktus išminkau (sviestas turi būti kambario temperatūros). Specialia virtinių forma lipdau pyragėlius ir kepu juos gerai įkaitintoje keptuvėje. Jokių riebalų į keptuvę pilti nereikia, nes užtenka aliejaus tešloje ir sviesto įdare. Kiekvieną pusę, priklausomai nuo kaitros, kepu apie 3-5min.

Kiaulieną galima keisti kalakutiena.