Aš turiu problemą (ok, iš tikrųjų, tai turiu jų keletą, bet šįsyk ne apie tai) – skaitau etiketes. Ir visai ne iš baimės visokiam blogiui, kuris neva slepiasi už kiekvieno E (aha, aha, vakar valgiau sausainį, kurio sudėty buvo kokie trys E – dabar man smegenyse išaugs auglys, užspaus dalį, atsakingą už regėjimą, apaksiu, o kadangi mano savisauga ir šiaip nelabai veikia, tai esu veik tikra, kad akla ilgai neišgyvensiu, žodžiu, jau praktiškai kaip ir numiriau).
Virtinukai
© Shutterstock nuotr.

Ir ne todėl, kad man būtų tiesiog gyvybiškai svarbu žinot, kiek gramų angliavandenių yra indely jogurto ir kaip tai paveiks šlaunų apimtį. Lioviausi žaist tokius neįdomius žaidimus, siūlyčiau ir jums laiką kaip nors prasmingiau leist. Pavyzdžiui, aiškinantis, kas yra šliužo fermentas, nes apie jį perskaitėt vieno visai neblogo sūrio sudėtyje.

Tai va, žinokit, šliužo fermentas yra chimozino ir pepsino mišinys, gaunamas iš jaunų galvijų skrandžių. Džiovintų jaunų galvijų skrandžių (ta prasme, džiovintų skrandžių, ne veršiukų). Kai šitiek išsiaiškini, pasidaro mažumėlę gaila idėjinių vegetarų, nes jie negali valgyt šitokiu būdu sufermentuotų sūrių (nebent gamintų patys, iš už jūrų-marių parsisiuntę vegetarišką fermento versiją), o tai yra didis praradimas.

Viskas kaip ir būtų daugiau mažiau aišku, jei ne viena smulkmena: kodėl fermentas, gaunamas iš žinduolių skrandžių, vadinamas šliužo? Tai va, čia ir yra visa įžangos esmė – gal, sakau, kas nors žinot ir man papasakosit? Aš baisiai nemėgstu turėt klausimą ir neturėt atsakymo (klausimai apie gyvenimo prasmę priklauso kitai klausimų kategorijai, jei ką), žodžiu, gelbėkit.

Ir jeigu bandot ieškot kokių nors įžangos sąsajų su receptais, tai be reikalo vargstat.

***

Kotletas yra toksai ištikimas ir niekuomet nepavedąs reikalas, kai staiga ir visai netikėtai (taip, taip, nubundam rytą, atsidarom šaldytuvą pieno kavai pasiimt ir pastebim iš nežinia kur atsiradusį puskilogramį faršo įkyriai spoksant iš antros lentynos – čia iš kokios pasakos?) susidūrus su malta mėsa virtuvėj. Dar kotletas yra baisiai puiki vieta improvizacijoms.

Vištienos maltinukai su karamelizuotais svogūnais

4 valgytojams reiks:

500 g maltos vištienos
2-3 česnako skiltelių
druskos
pipirų
maltos saldžiosios paprikos
didelio kiaušinio
2-3 šaukštų džiuvėsėlių

2 didelių svogūnų
3 šaukštų aliejaus
2 šaukštelių cukraus
šviežio arba džiovinto čiobrelio
aliejaus kepimui

Procesas:

Į maltą vištieną sudedam smulkiai sukapotas/specialia „traiškykle“ sutraiškytas česnako skilteles ir priekonius. Jei sykiais nuspręstumėt, kad tingit žaist su svogūnais (nors primygtinai rekomenduoju taip nenuspręst), tai kaip alternatyvą siūlau gerą saują susmulkintų šviežių mėtų lapelių arba pora šaukštų bazilikų pesto šitam etape į dubenį įdėt. Gerai išmaišom ir atidedam į šoną, lai mažumėlę pasimarinuoja.

Tuo tarpu nulupam svogūnus ir supjaustom juos pusžiedžiais. Nedideliam prikaistuvy įkaitinam aliejų (dar visai sveikintina pakeisti pusę aliejaus sviestu), sudedam paruoštus svogūnus ir maišydami kepam vidutiniškai kaitriai, kol jie suminkštėja ir tampa permatomi. Maždaug 10 minučių. Dedam čiobrelio. Nepagailim. Tuomet – cukrų. Kaitrą sumažinam ir kepam, kol svogūnai karamelizuojasi, t.y., tampa tamsiai rudi. Maišydami, žinoma. Paliekam praaušti.

Į dubenį su vištiena mušam kiaušinį ir dedam džiuvėsėlius (jų kiekis priklauso nuo vištienos drėgnumo). Masę gerai išminkom ir padalijam į keturias dalis. Drėgnomis rankomis iš kiekvieno gabalėlio tarp delnų susukam rutulį, jį gerai suplojam, į centrą dedam ketvirtį svogūnų masės, užlankstom kraštus ir suformuojam didelį apvalų (ok, galima ir nebūtinai apvalų) kotletą.

Keptuvėje įkaitinam 3-4 šaukštus aliejaus. Dedam maltinukus ir po kelias minutes kepam iš abiejų pusių labai kaitriai – šitaip greitai susidarys plutelė, kuri išsaugos mėsos sultis mėsoje. Tuomet kaitrą sumažinam ir kepam dar maždaug 15 minučių, geriausia – po dangčiu, vis prižiūrėdami, kad nė vienas šonas nesudegtų. Šitaip elgiamės todėl, kad maltinukai gan nemenki (žinau, žinau, niekas nevadina nemenkų dalykų vardais su mažybinėmis priesagomis, bet nieko negaliu sau padaryt – kai kurie žodžiai tiesiog gražiau skamba), o mes nenorim valgyt pusžalės mėsos, tiesa? Skanaus.

***

Makaronų draugystė su malta jautiena plačiai paplitus, na, žinot, pasta su Bolognese padažu ir klasikinė lazanija. Toks ryškaus skonio ir nevisai lengvas maistas (bet skanus, argi ne?). Bet galima ir ne taip sunkiai. Va, įrodymas.

Makaronų, vištienos ir žiedinių kopūstų apkepas

4 sočioms porcijoms susirandam:

400 g žiedinio kopūsto*
300 g makaronų**
300 g maltos vištienos
didelį svogūną
šaukštą aliejaus

3 kiaušinius
100 g grietinės
2 šaukštus miltų
druskos
maltų čili pipirų
malto muskato riešuto
150 g fermentinio sūrio

Procesas:

Jeigu naudojam šaldytus žiedinius kopūstus, juos tiesiog ištraukiam iš kameros, leidžiam atitirpti/nuplikom dideliu kiekiu verdančio vandens ir išskaidom kiek netingim mažesniais (va, čia tai tikslus nurodymas!) žiedynais. Jei naudojam šviežią – irgi išskaidom tuo pačiu netingėjimo būdu, o po to dedam į pasūdytą vandenį ir verdam kokias 5-7 minutes.

Užverdam puode 3 litrus dosniai pasūdyto vandens. Sudedam makaronus ir verdam pagal minutes, ant pakelio nurodytas. Arba patys nustatom, kada jie būna al dente – t.y., jau išvirę, bet dar vos vos kietoki. Šiukštu neperverdam.

Svogūną susmulkinam ir kepam iš anksto įkaitintame aliejuje, kol tasai suminkštėja (svogūnas, ne aliejus). Sudedam vištieną ir nuolat maišydami kaitinam, kol mėsa truputėlį apskrunda. Pasūdom, pipirais pagardinam. Vištieną ir svogūnus išgriebiam iš riebalų ir leidžiam ataušti.

Įjungiam orkaitę – 190 laipsnių. Kiaušinius išplakam su grietine. Dedam miltus ir prieskonius, pasūdom. Išmaišom. Sutarkuojam sūrį ir pusę jo dedam į tešlą. Ten pat sudedam atvėsusius makaronus, žiedinius kopūstus ir keptą mėsą. Gerai išmaišom.

Susirandam kepimo formą. Pageidautina - ne tą, kurioj kepat kugelį ar pyragą armijai pamaitint. Šitas apkepas skanesnis, kai yra storesnis - va, ką iš tikrųjų turiu minty. Išklojam kepimo popierium arba ištepam sviestu. Supilam masę, paviršių išlyginam ir apibarstom likusiu sūriu. Kepam apie pusvalandį, t.y., kol apkepas sutvirtėja, o sūris išsilydo ir apskrunda. Valgom karštą su kokiu mėgstamu padažu. Skanaus.

*galima keisti bet kokiomis nevandeningomis daržovėmis, tačiau prie keliaudamos į apkepą jos jau turi būti termiškai apdorotos. Sakydama „bet kokiomis nevandeningomis“ turiu omeny, kad cukinijos ir pomidorai čia netinka. Dėl moliūgo ir baklažano rankos nukirst neduodu, bet vis tiek nerizikuočiau.

**naudojau trispalvius, todėl apkepo nuotraukoj galima aptikti rausvų ir žalsvų pėdsakų. Šitai gal ir duoda apkepui kažkokių kitų skoninių niuansų, bet jie tokie nežymūs, kad jų nepajutau, todėl makaronus naudokit tokius, kokius norit (pageidautina – kaspinėlius, spiralinius, alkūninius arba vamzdelius (hm, minėjau kažką apie laisvę pagal norą?)).

***

Virtinukų gamyba yra perpus lengvesnė ir užima maždaug trissyk mažiau laiko nei įsivaizduojama. Nebent ketinama užgrūst jais pusę šaldiklio stalčiaus juodos/tinginio dienos atveju. Nors čia irgi labai nebloga mintis.

Virtinukai su vištienos ir špinatų įdaru

33 virtinukams reiks:

1,5 (225-250 g) stiklinės miltų + kočiojimui
2 didelių kiaušinių
šaukšto alyvuogių aliejaus
pusės šaukštelio druskos

100 šaldytų špinatų
250 g maltos vištienos
3 šaukštų raugintų pasukų/kefyro/natūralaus jogurto
druskos
pipirų

Procesas:

Špinatus atšildome ir leidžiame nuvarvėti vandeniui. Jei naudojam šviežius – susmulkinam ir nuplikom verdančiu vandeniu. Sumaišom su vištiena. Dar dedam druskos, pipirų ir pasukų/kefyro/natūralaus jogurto. Šitai labai pasitarnauja įdaro sultingumui. Atidedam į šoną ir leidžiam kiek pasimarinuot.

Išplakam kiaušinius, aliejų ir druską. Po truputį, iš pradžių maišydami, vėliau minkydami, dedam į tešlą miltus. Liaujamės, kai tešla nebelimpa prie rankų. Gali būti, kad visų miltų neprireiks. Arba kad mano nurodyto kiekio bus maža. Viskas priklauso nuo kiaušinių dydžio, šaukšto talpos ar ore tvyrančios kosminės saulės energijos.

Stalviršį truputėlį pabarstome miltais ir iškočiojame tešlą (arba tešlą dalijame pusiau, jei paviršius per mažas). Puodeliu išspaudžiam apskritimus. Į kiekvieno vidurį dedam šaukštelį įdaro, lenkiam pusiau ir kruopščiai užspaudom kraštelius. Jei labai norim pažaist, dar galim virtinuką susukt ir jo galus suspaust (kaip nuotraukoj). Dedam ant miltuotos lentelės ar lėkštės. Tešlos likučius vėl suminkom, vėl kočiojam, vėl spaudom apskritimus. Ir taip be galo.

Iš tikrųjų – meluoju, galas (aš ne apie pasaulio pabaigą) ateina ties trisdešimt trečiu virtinuku. Ir įdarui, ir tešlai.

Užverdam didelį puodą pasūdyto vandens, sudedam virtinukus, palaukiam, kol iškils, ir verdam maždaug 10 minučių. Bet teisingiausia būtų laikas nuo laiko vieną virtinuką išgriebt, perkąst ir patikrint, ar mėsa jau tikrai pakankamai termiškai apdorota. Valgom su sviestu ir/ar grietine. Skanaus.

Neperšalkit!

Inga.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (3)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (107)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (30)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...