O kur krepšinis, ten, kaip taisyklė, gera kompanija, daug emocijų ir, būkim sąžiningi, užkandžiai (čia gi receptų skiltis, negaliu (nesakau, kad nenoriu) kalbėt apie tai, kaip labai man, merginai-metras-aštuom-be-batų, patinka krepšininkai).
Tam yra kepta duona, o parduotuvėj nei riešutų, nei bulvių traškučių netrūksta – tėkšit man. Ir kad skanių sumuštinių sutept mokyt jūsų nereikia, nes šitai geba visi. Ir panašūs pabambėjimai, kai kurių etatinių DELFI komentatorių mėgstami (niekaip nesuprantu, kas juos verčia skaityt tokius baisius straipsnius apie tokį nevalgomą/jiems neaktualų (nes netinka jų salotos lapo ir liesos varškės dietai) maistą – čia koks nors naujas būdas save kankint ar ką? Ir stop – nepulkit rašyt odės apie tai, kaip aš nesugebu priimt kritikos, nes šitai aš ir pati žinau, chi chi).
O tiems, kurie mėgsta įvairų/įdomų maistą ar labiau linksta prie sukiojimosi virtuvėj nei prekybos centruose tarp lentynų, siūlau pasitreniruot dar prieš prasidedant didžiajam pamišimui. Ir net jeigu krepšinis jums įdomus lygiai tiek, kiek mane žavi bonsų auginimas, t.y., nežavi visiškai, o alus tėra karstelėjęs dvokiantis skystis – tai dar ne priežastis ignoruot tokios kategorijos maistą. Nes - aj, vis tiek jau visiems seniai aišku, kad iš kuklumo numirt man negresia – skanu!
***
Nėra blogo maisto, yra neteisingi kiekiai. Bėda ta, kad tuščių alaus butelių skaičius atvirkščiai proporcingas gebėjimui šito principo laikytis. Ir jeigu sauja ar dvi riešutų per dieną sveikas ir pagirtinas reikalas, tai kelių šimtų gramų druskos pataluose šitaip pavadint liežuvis neapsiverčia. Jeigu jūsų saikas lieka su jumis visomis aplinkybėmis – šaunu, jei ne – marš užmerkt avinžirnių. Nes su jų perviršiu skrandis kur kas lengviau susitvarkys, o ranka prie jų tiesiasi pati. Ak, niekada nebandėt? Be reikalo, mielieji.
Česnakiniai avinžirniai
Vidutiniam dubenėliui susirandam:
stiklinę avinžirnių
2 šaukštelius džiovinto česnako granulių
šaukštelį druskos
¼ - ½ šaukštelio maltų čili pipirų
porą šaukštų aliejaus
Procesas:
Avinžirniai, kad ir kokie skanūs, maistingi ir kitaip nuostabūs bebūtų, turi vieną minusą – juos reikia užmerkti dar gerokai prieš vartojimą. Taip ir padarom. Užpilam trissyk didesniu kiekiu vandens ir paliekam bent keturioms valandoms, o dar geriau – pernakt.
Kai jau avinžirniai išpampsta, jungiam orkaitę. 200. Didelę kepimo skardą išklojam kepimo popieriumi. Susirandam indelį su dangteliu – tokio dydžio, kad visi avinžirniai tilptų ir dar truputis vietos liktų.
Avinžirnius nusausinam. Šitai patogiausia daryti palikus juos sietely kuriam laikui. Arba popieriniu rankšluosčiu. Sudedam į anksčiau minėtą indą. Ten pat keliauja ir visi kiti minėti ingredientai. Prieskoniai, žinoma, nebūtinai tokie; žaidimai su jais ir bandymai pritempt prie savo skonio receptorių poreikių – dalykas sveikintinas, mano vaidmuo čia apsiriboja tik idėjos pateikimu ir paskatinimu pabandyt.
Indelį sandariai uždarom ir kratom jo turinį tol, kol nelieka su prieskoniais susipykusių avinžirnių. Žinoma, galima visa tai atlikt šaukštu dubeny, bet taip kur kas greičiau, patogiau ir smagiau. Paskleidžiam juos vienu sluoksniu ant kepimo popieriaus ir kišam į orkaitę 30-40 minučių. Būtų visai neblogai, jei karts nuo karto jų ramus gyvenimas būtų sudrumsčiamas pamaišymu mentele ar krestelėjimu, kad jie kitu šonu prie kepimo popieriaus glaustųsi, bet nieko tokio, jei tingit. Silpnesnių dantų savininkams kept trumpiau – šitaip avinžirniai liks minkštesni. Ar iškepė, tikrinam ragaudami. Jei skanu ir kietumas tenkina – traukiam lauk, atvėsinam ir skanaus.
***
Tai, sakot, jūsų saiką palaužia ne riešutai, o bulvių traškučiai? Ir kalorijų bijot? Ar natrio glutamato? Nemėgstat bulvių, bet mėgstat viską, kas traška? Aj, iš tikrųjų, visai nesvarbu, kokie jūsų motyvai. Net jei jų visai nėra, šitai įtakos tortilijų traškučių gerumui neturi. O jie geri.
Aštrūs tortilijų traškučiai
Kiek iškepsit, tiek ir bus:
tortilijų
lašelio aliejaus
druskos
aitriosios paprikos miltelių
sezamo sėklų
Procesas:
Įjungiam orkaitę – 200.
Imam tortiliją (kada nors papasakosiu, kaip jų iškept namuose – šitai yra kur kas paprasčiau nei dažnai įsivaizduojama). Pilam ant jos truputį aliejaus. Tik tiek, kad jį paskirsčius, visas tortilijos paviršius imtų švelniai blizgėt. Tą patį padarom su kita tortilijos puse. Šitai padės tortilijai dailiai apskrust.
Pabarstom druska, aitriąja paprika ir sezamo sėklomis. Aliejaus dėka visa tai turėtų prilipt. Dalijam paplotėlį į aštuonias dalis (pusę per pusę ir taip toliau), dedam į kepimo skardą/ant orkaitės grotelių ir kepam 6-8 minutes. Atidžiai stebim – labai nesudėtinga sudegint. Viskas.
***
Aštriems traškučiams reikia švelnaus padažo. Gerai jau, gerai. Nebūtinai aštriems, nebūtinai traškučiams.
Citrininis avokadų padažas
Nedideliam indeliui susirandam:
gerai prinokusį avokadą
2 šaukštus graikiško jogurto*
šaukštelį citrinos sulčių
pipirų
druskos
Procesas:
Avokadą sutrinam. Patogiausia šitai atlikt blenderiu, oj, t.y., trintuvu. Maniškis išėjo neterminuotų atostogų, todėl sutarkavau smulkiausia rasta tarka (ta, bulvėms tarkuoti skirta). Dar galima pertrinti per sietelį arba nuoširdžiai pasidarbuot šakute. Išmaišom jogurtą, citrinos sultis, pipirus ir pasūdom. Viskas. Skanaus.
*jei kartais nutiktų taip, kad graikiško jogurto nerastumėt, kas yra labai tikėtina, galima jį keisti jogurtine grietine arba natūraliu jogurtu. Tik pastarąjį prieš vartojimą reikėtų kiek sutiršti, o tai daroma leidžiant išvarvėti daliai skysčio. Imam sietelį, į jį klojam porą sluoksnių marlės ir supilam jogurtą. Paliekam valandai kitai virš dubens pakabintą. Naudojam.
***
O maždaug čia visos sveikos alternatyvos ir baigiasi. Bet kartais galima, tiesa?
Rageliai su kumpiu
32 rageliams susirandam:
200 g šalto sviesto arba kepinių margarino
200 g sausos liesos varškės
200 g miltų
pusę šaukštelio druskos
pusę šaukštelio tarkuoto muskato
150-200 g mėgstamo virto ar rūkyto kumpio
kiaušinio
Procesas:
Pirmiausiai užminkysim tešlą. Ji tokia beveik klasikinė, skoniu bei tekstūra kiek primenanti sluoksniuotą bemielę, tik pagaminama kur kas paprasčiau (bet jei labai tingit, tai žinot, kur parduotuvė – tiks ir toji iš pakelių).
Susirandam didžiausią turimą pjaustymo lentelę ir beriam ant jos sausus produktus: miltus, druską, muskato riešutą. Ant viršaus tolygiai išmėtom varškės gabalėlius ir kubeliais pjaustytą sviestą. Pasiimam peilį ir visą šitą gėrį kapojam tol, kol nelieka didelių sviesto ar varškės gabalų. Tai kur kas paprasčiau nei skamba, tikrai. Kapojimas truks kokias penkias minutes. Na, septynias, jei apsukos lėtesnės.
Kai nebelieka sviestinių/varškinių išsišokėlių ir masė ant lentelės primena sulytą smėlį, suminkom tešlą, t.y., sulipdom trupinius į vieną gabalą. Nuo rankų šilumos sviestas kaip mat ims tirpt, todėl ir šitas procesas nelabai sudėtingas. Vos tik visi trupiniai sulimpa, susukam tešlą į maistinę plėvelę ir dedam valandai ar porai į šaldytuvą.
Įjungiam orkaitę – 190. Pabarstom stalą miltais, imam ketvirtį tešlos (likusią toliau globoja šaldytuvas), tarp delnų suformuojam kamuolį ir iškočiojam kokių 3 milimetrų storio apskritimą. Padalijam jį į aštuonis trikampius, na, kaip picą pjaustydami.
Kumpį (sakydama „mėgstamą“, noriu pasakyt, kad tokį, kokį dėsit, ir valgysit, todėl nedrįstu rizikuot nurodydama konkrečiai – jei sakysiu, kad jis turi būt kalakutienos, o jūs jos pakęst negalit, tai dar ūpas gaminti prapuls, o čia gi baisu) supjaustom plonom riekėm (tokiom, kad galėtumėm jį susukt). Užmetam akį į tešlos trikampius ir iš kumpio išpjaunam truputėlį mažesnius.
Dedam kumpį ant tešlos ir susukam ragelį, nuo platesnio galo pradėdami. Jei labai norisi, jį kiek išlenkiam ir dedam į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Veiksmą kartojam dar trisdešimt vieną kartą, kol šaldytuve nelieka tešlos. Labai glaudžiai ragelių nesudedam – varškės dėka jie kiek pūsis. Aptepam kiaušinio plakiniu ir šaunam kept. Šitai užtrunka maždaug pusvalandį. Traukiam lauk, vėsinam, o po to stebimės, kaip greit jie iš lėkštės išgaruoja.
***
Sūris! Ir viskas, nieko daugiau sakyt nereikia, ar ne?
Sūrio lazdelės
Dviems skardoms susirandam:
200 g šalto sviesto arba kepinių margarino
200 g sausos liesos varškės
200 g miltų
pusę šaukštelio druskos
pusę šaukštelio tarkuoto muskato
200 g sūrio
3 šaukštus sezamo sėklų
kiaušinį
Procesas:
Taip, tešla ta pati, tai ir suminkom ją taip, kaip nurodyta kiek aukštėliau.
Ir orkaitės temperatūra ta pati – 190. Sūrį smulkiai sutarkuojam. Kiaušinį išplakam.
Dalijam tešlą pusiau ir, vieną dalį šaldytuve palikę, iš kitos iškočiojam stačiakampį. 3-4 milimetrų storio. Ištepam jį plaktu kiaušiniu, paskirstom pusę sūrio ir pabarstom sezamo sėklomis. Spausdami delnu visą tą gėrį prie tešlos pritvirtinam, kad niekur nebėgtų.
Supjaustom pusantro centimetro storio juostelėmis. Įvertinam jų ilgį – jei atrodo nepatogiai per ilgos, dalijam pusiau. Juostelę porąsyk persukam, nelyg spiralę padaryt norėdami. Dedam į skardą ir kartojam procesą tiek kartų, kiek reikia. Kepam 20-25 minutes. Kol dailiai parunda ir namai pakvimpa. Skanaus.
Gražių rungtynių!
Inga
