Įsivaizduokit, nukulniuoju anądien į Kraujo donorystės centrą, užpildau anketą, duodu subadyt pirštą ir nueinu į koridoriaus galą, kur lūkuriuoja būrelis žmonių. Užeinu į procedūrinį, paduodu dokumentus. Mane nusiunčia atgal į laukiamąjį ir pasako pakviesią vos užregistruos, nes neatlygintini donorai priimami be eilės. Spėjau akimis apibėgti patalpą ir išgirdau savo vardą.
Kas per velnias? Ten sėdėjo dar kokie dešimt žmonių, o mane pakvietė pirmą, mat, pasirodo, visi jie atėjo čionais vedini ne pilietinės pareigos (kas, mano kukliu įsitikinimu, ir yra kraujo donorystė), o sumautų keturiasdešimties litų. Labai-riebus-keiksmas. Mano kraujospūdis, ko gero, pakyla, nes reikalingi 450 ml subėga greičiau nei įprastai ir aš grįžtu atgal į laukiamąjį, nes seselės visuomet prigraso bent penkias minutes ramiai pasėdėt.
Ir nugirstu ten vis dar laukiančių vaikinukų pokalbį apie tai, kiek degtinės jie galėsią nusipirkt, kai pinigus gaus (ir čia nėra nei hiperbolizavimas, nei pokalbio interpretacija – tikrai diskutuota buvo būtent apie tai). Nebūtų buvę jie spintos dydžio... Bet buvo, todėl patylėjau. Sakykit jūs, ką norit, bet šitai dvokia. Čia veik tas pats, kas pamačius eismo įvykį sustot ir suteikt pirmąją pagalbą tik tuomet, jei nukentėjusys sugebės parodyt, kur jo piniginė. Arba parduot savo inkstą, nes, ak, kažkas be jo miršta, vadinasi, tikrai galės sumokėt pakankamai. Ir kiti absurdai.
O sezamo sėklose daug magnio, kuris stiprina nervus, va.
***
Kopūstas – daržovė paprasta ir lietuvių dideliais kiekiais vartojama. Salotų pavidalu, deja, ji dažniau atsiduria šalia kotletų nei atlieka pagrindinį vaidmenį, bet viską galima pataisyt. Jei tik nebijot razinų maišyt su garstyčiom, žinoma.
Kopūstų ir sezamo sėklų salotos
4 valgytojams reiks:
4 šaukštų sezamo sėklų
pusės nediduko baltagūžio kopūsto
didelio ir kieto obuolio
pusės citrinos sulčių
100 g ementalio tipo sūrio (Emmenthal, Comté, Appenzeller ir pan.)
100 g razinų
4 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukšto vyno acto
šaukšto garstyčių
druskos
pipirų
Procesas:
Įkaitinam sausą keptuvę ir suberiam sezamo sėklas. Nuolat intensyviai maišydami skrudinam, kol pastarosios vos vos pakeičia spalvą. Šitai užtrunka daugiausiai minutę. Nukeliam nuo viryklės ir paliekam ataušt.
Smulkiai supjaustom kopūstą ir, subėrę jį į didelį dubenį, delnais pagniaužom. Šitaip kopūstas suminkštės ir truputį savo sulčių atiduos.
Sūrį ir obuolį susmulkinam nedideliais kubeliais. Patarąjį nedelsiant apipilam citrinos sultim – apsisaugosim nuo spalvos pokyčių, kurie įvyksta obuoliui su deguonimi susidūrus. Sudedam į kopūstus. Ten pat keliauja razinos ir sezamo sėklos. Išmaišom.
Aliejų, actą, garstyčias, druską bei pipirus išmaišom iki vienalytės masės. Tat gali mažumėlę užtrukt, nes aliejus visai nelinkęs į dideles draugystes su kitais produktais leistis, bet gi mes kantrūs, tiesa? Pilam į salotas, išmaišom ir paliekam bent penkiolikai minučių, kad razinos truputį savo saldumo bendram skoniui atiduotų ir kiti brandos procesai įvyktų.
Skanaus.
***
Vargo kur kas mažiau nei mirkant kiekvieną žuvies gabalėlį į kiaušinio plakinį ir apvoliojant džiūvėsiuos, o efektas… Sako, kuklumas puošia, todėl nieko nebesakysiu.
Jūrinės lydekos kepsneliai
4 porcijoms susirandam:
400-500 g jūrinės lydekos filė
80 g sezamo sėklų
druskos
citrinpipirių
2 skiltelių česnako
2 kiaušinių
2 šaukštų džiūvėsėlių
aliejaus kepimui
Procesas:
Sezamo sėklas paskrudinam lygiai taip, kaip salotoms.
Žuvį (galima rinktis ir menkę, tilapiją, grenadierių ar panašiai) supjaustom kubeliais; kraštinė – 1,5-2 centimetrai. Gardinam citrinpipiriais, druska ir sukapotu česnaku.
Kiaušinius truputėlį paplakam šakute ir pilam į dubenį su žuvimi. Džiūvėsėlius ir sezamo sėklas – irgi ten pat. Gerai išmaišom.
Keptuvėje įkaitinam 3-4 šaukštus aliejaus. Šaukštu kabinam žuvies masę, dedam į riebalus ir padedam įgaut kepsnelio formą. Kepam vidutiniškai kaitriai, kol abi pusės nusidažo rudai. Vartom atsargiai, mat šitas gėris dėl rišamųjų medžiagų trūkumo yra mažumėlę trapus. Tiekiam su ciberžole nuspalvintais ryžiais ir šviežiom daržovėm. Skanaus.
***
Dabar skaitau vieną tokią visai smagią knygą, kurioj nuolat peršama mintis, kad naujos idėjos yra ne kas kita, kaip senų idėjų naujos kombinacijos. Žodžiu, šitie sausainiai, tarus, kad tai tėra paprastų sviestinių sausainių junginys su sezamo sėklom, galėtų būt labai vykęs šitai iliustruojantis pavyzdys.
Sezamo sėklose išsimaudę sausainiai
~30 nemažų sausainių pareikalaus:
125 g kambario temperatūros sviesto
150 g cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus
2 kiaušinių
300 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
pusės stiklinės pieno
150-200 g sezamo sėklų
Procesas:
Sviestą išsukam su abiejų rūšių cukrum iki purumo, t.y., dirbam plaktuvu kokias penkias minutes. Po vieną įmušam kiaušinius, kiekvienąsyk bent po minutę plakdami.
Įmaišom miltus, kepimo miltelius ir druską. Patartina šitai daryt šaukštu, mat masės konsistencija gali kelt grėsmę plaktuvo varikliui. Uždengiam maistine plėvele ir dedam valandai į šaldytuvą, kad miltai pabrinktų, sviestas sukietėtų ir nebebūtų taip baisu tešlą imt į rankas.
Įjungiam orkaitę, lai kaista. 175 laipsniai. Skardoj paklojam kepimo popieriaus patalus.
Į dubenėlį susipilam pieną, į plačią lėkštę beriam maždaug penkiasdešimt gramų (vėliau papildant) sezamo sėklų. Kabinam graikiško riešuto dydžio gabalėlį tešlos, vos vos pavoliojam jį tarp rankų, kad įgautų cilindro formą (jei labai labai limpa, rankas sudrėkinam), pamirkom į pieną, dedam į lėkštę su sezamo sėklomis, apvoliojam ir guldom į skardą. Tarpus tarp sausainių paliekam nemenkus, mat jie pūsis ir truputėlį platės sviestui tirpstant.
Kepam apie 20-25 minutes, kol sezamo sėklos beveik auksu suspindi. Vėsinam ant grotelių arba valgom dar karštus su stikline šalto pieno.
Nesušlapkit!
Inga
