Kulinariniai opusai. Pietūs per 20 minučių

 (28)
Makaronai
Makaronai
© Shutterstock nuotr.

O būna dienų lyg tyčia. Kai nespėji, kai keikies it vežikas, jog paroje tėra dvidešimt keturios valandos ir nė minutės daugiau, kai norisi paneigt Maslow poreikių piramidę ir įjungt režimą man-nereikia-miego-anei-maisto.

Dar būna dienų, kai tingi. Ir į virtuvę koją kelt norisi tik... Nesinori. Net ir valgyt tada, atrodo, būtų kur kas mieliau lovoj, taip ir nepaleidus knygos iš rankų, nepatraukus akių nuo laptop‘o, kuriame sukasi jau trečias filmas, ir jis taip maloniai šildo pilvą (tokios jau tos lietuviškos vasaros, tokie jau saulės pakaitalai).

Gerai, jeigu yra kas nors, kas pietumis ar vakariene pasirūpina, ir tereikia rasti laiko/energijos valgymo procesui. O kas, jei ne? Nusipirkt salotų prekybos centre pakeliui iš taško A į tašką B, užsukt kur nors, kur mėsa įbrukama bandelėn ar užsisakyt picą į namus? Žinoma, galima ir taip, bet turiu tokių kvailų įsitikinimų – pietums privalu valgyt šiltą maistą (ate, ate, salotos), greito maisto restoranai man su niekuo valgomu asociacijų nekelia, o picų į namus reikia laukt. Ir ne, į jokią kavinę ar piceriją tokiais atvejais eit aš negaliu – šaudyti varnas (nes kompiuteris išsikrovė dar nepasiekus maitinimo įstaigos), kol padavėja teiksis priimt užsakymą, po to vangiai neš dienos pietus, žinoma, laiko nėr, o tinginiadieniais nerandu jėgų išlįst iš pižamos.

Dvidešimt minučių nuo tos akimirkos, kai koja paliečia virtuvės grindis (tikrai, tikrai, laikrodį atidžiai sekiau) – ir pietūs/vakarienė ant stalo. Pagreitinus apsukas net ir užimčiausiomis dienomis tiek surast įmanoma, o tinginys... Ėėė, gi tik dvidešimt minučių.

Ir nelieskit koldūnų iš šaldymo kameros, mes ne apie tai.

***

Žinot tas kremines sūrio sriubas iš pakelių po litą-kažkiek-centų? Užpylei, penkios minutės ir skanaus. Bėda su jomis ta, kad visai nežinai, ką valgai. Ir per sūru, ir negali mėgstamais prieskoniais pažaist. Didelei nelaimei (pėvėzė, kovoje su tinginiu buvo patirtas visiškas nokdaunas) ar milžiniškai (Afrikos dydžio) laiko stokai prispyrus, ok, tinka, bet pabandom tokios patys išsivirt, a? Tik, įspėju, spalva nebus tokia graži, nebent spintelėj turit dažiklių. Ir skonis bus labiau sūrio nei sintetikos. Bet jūs juk šitai kaip nors ištversit, ania?

Sūrio sriuba

4 valgytojams reiks:

50 g sviesto
svogūno
40 g miltų
0,5 litro mėgstamo sultinio
0,5 litro pieno
100 g mėgstamo fermentinio sūrio

džiovintų bazilikų (arba kitų mėgstamų prieskonių, arba nieko)
poros riekelių batono/baltos ar bet kokios duonos

Procesas:

Nedideliam puode sumaišom pieną ir sultinį (taip, aš žinau, kad pienas – reikalas iš esmės salstelėjęs, o sultinys – sūrus, bet jūs juk manim pasitikit?). Dedam ant viryklės, mums reiks šito mišinio karšto.

Svogūną nulupam ir supjaustom. Labai labai smulkiai. Aš šitam reikalui naudoju pjaustyklę, jūs galit kombainu ar peiliu. Tik nesugalvokit tarkuot – reikia smulkiai pjaustyto/kapoto svogūno, o ne svogūnų košės.

Puode storesniu dugnu (toks geriau paskirsto karštį) išlydom sviestą ir sudedam svogūną. Kepam 4-5 minutes vidutiniškai kaitriai laiks nuo laiko pamaišydami. Maždaug šituo metu būtų labai racionalu, protinga beigi visaip kitaip šaunu sutarkuot sūrį.

Svogūnams ir sviestui į kompaniją įsiūlom miltus. Intensyviai darbuodamiesi mentele pakepam juos kokias dvidešimt sekundžių. Rezultatas puode šiuo metu turėtų primint į gumulą sušokusią košę. Pilam karštą sultinio-pieno mišinį ir maišom, maišom, maišom. Šitam reikalui aš visada naudoju plakimo šluotelę – ji garantuoja, kad neliks miltų gabalėlių. Bet jūs juk esat Bešamelio tipo padažą gaminę, ar ne? Principas čia panašus, tik rezultatas skystenis. Maišydami kaitinam, kol užverda ir sutirštėja. Sudedam sūrį, darsyk išmaišom, uždengiam ir išjungiam kaitrą.

Ant viryklės dedam sausą keptuvę. Kol ji kaista, kubeliais supjaustom batoną/duoną. Plutele patarčiau atsikratyt. Paskrudinam keletą minučių pamojuojant mentele. Esant pakankamai kaitrai, tiek turėtų pakakt drėgmei išgaruot ir dailiai paskrust.

Paragaujam sriubos. Visai gali būt, kad ten trūksta druskos, nes nežinia, kiek jos buvo sultiny ir kokį sūrį naudojot. Dar gali būt, kad jums norisi maltų čili pipirų ar kitokių prieskoninių improvizacijų. Neribokit savęs.

Patiekiam džiovintom žolelėm pabarstę, jei tokį pomėgį turim, ir saujele skrebučių pagardinę. Skanaus.

***

Būkim sąžiningi – per dvidešimt minučių kokybiškai mėsos nuo-iki neparuoši. Jei kokia nors vištienos krūtinėlė keptuvėje iškept ir spėtų, tai didelė tikimybė, kad bent šiek tiek nepadraugavus su marinatu būtų sausa nelyg popierius. Ir panašūs negerumai. Tačiau šitai nereiškia, kad greiti pietūs namuose – būtinai pietūs be mėsos. Tereikia pasirinkt tinkamas dešreles (ne su mėsa, o iš mėsos).

Klausiat, kodėl negalima jų tiesiog išsivirt ir suvalgyt rieke duonos užsikandant? Galima, žinoma, tik nei labai skanu, nei įdomu. Ar tokios įžangos jau gana, kad bandytumėt? Ar dar reikėtų odės kuskusui, kurioj rašyčiau apie tai, kaip greit jis paruošiamas, ir pasakočiau istorijas, kaip Prancūzijoj jis man buvo it duona kasdienė – tokios teisingos ir dar lietuvių iki galo neatrastos kruopos?

Kuskusas su dešrelėmis

4 porcijoms susirandam:

šlakelį aliejaus
svogūną
2 morkas
100 g šaldytų žirnelių
6-8 kokybiškas pieniškas dešreles (300-350 g)
300 g kuskuso
druskos
džiovinto česnako granulių
aitriosios paprikos miltelių

Procesas:

Kol keptuvėje kaista aliejus, svogūną nulupam (lyg šitai nebūtų a priori aišku, lyg labai dažnai virtuvėje būtų naudojamos neluptos daržovės) ir supjaustom kubeliais. Morkas – apskritimais ar pusapskritimiais, jei storesnės pasitaikė. Plonai. Viskas keliauja į keptuvę ir viena ranka maišant kepama apie penkias minutes.

Kita ranka tuo metu nestorai griežinėliais supjausto dešreles, užkaičia vandens virdulyje ir iš kameros ištraukia žirnelius. Kai morkos ir svogūnai suminkštėja, dešrelės ir žirneliai pasiunčiami keptuvėn. Dar penkioms minutėms. Maišant, žinoma.

Per tą laiką pastudijuojam kuskuso virimo instrukciją. Arba pasikliaujam manimi ir atsimatuojam pusantro karto daugiau vandens iš virdulio (nes jis karštas, todėl nereiks laukt, kol užvirs keptuvėj) nei turim kruopų. Pagal tūrį, ne pagal svorį. Šitai būtų kokie 550-600 ml. Pilam į keptuvę pas lengvai apkepusias dešreles. Kai jau pradeda kunkuliuot (o šitai dėl ankstesnio virdulio panaudojimo fakto įvyksta labai greitai), supilam kuskusą, išmaišom, uždengiam, išjungiam viryklę ir einam pomidorų nusiplaut ar katino pašert. Žodžiu, randam veiklos trims minutėms mažiausiai.

Kuskusui šitiek pakanka, kad išbrinktų. Dedam prieskonius. Nebūtinai tokius, kokius naudojau aš. Tada pasiimam šakutę, įjungiam kaitrą ir kokią minutę intensyviai keptuvės turinį kedenam. Būtent, kedenam, o ne šiaip maišom. Šitaip kuskusas lieka birus. Štai ir viskas. Sūrio mėgėjai patiekdami gali neribot savo poreikių. Skanaus.

***

Pirma (gerai jau, gerai – trečia) mintis, šaunanti į galvą (kokia žiaurumo persismelkus toji lietuvių kalba, baisu), kai pagalvoju apie greitus pietus, yra makaronai. Išvirti jiems dvidešimties minučių pakanka. Padažui pagaminti šitiek – irgi per akis, jei pasirenkam tinkamai. Galima su ricotta ir špinatais. Arba iš naujo prisiminti klasiką – lašišą grietinėlėj.

Makaronai su lašiša

4-5 valgytojams reiks:

400 g mėgstamų makaronų (smulkesni išverda greičiau, jei jau skubam)

šlakelio aliejaus
3-4 didelių skiltelių česnako
250 g rūkytos arba sūdytos lašišos
250 ml riebios grietinėlės
pipirų
mėgstamo sūrio patiekimui

Procesas:

Iš pradžių pasirūpinam makaronais. Užkaičiam 4 litrus dosniai pasūdyto vandens.

Mažais kubeliais susmulkinam česnaką. Lašišą supjaustom, kaip išeina ir kaip norisi. Mano gabalėliai nepasižymėjo ilgesnėmis nei centimetras kraštinėmis.

Keptuvėje įkaitinam aliejų. Dedam česnaką ir kepam 15-20 sekundžių, kol pradeda labai labai kvepėti. Kepamas ilgiau česnakas rizikuoja apkarsti. Į keptuvę keliauja lašiša. 5-7 minutėms maišant. Maždaug šituo metu jau turėtų būt užviręs vanduo. Žvilgtelim į makaronų pakelį ir įsidėmim, kiek virti reiks, jei nelabai mokam nustatyt, kada makaronai jau al dente. Supilam juos puodan, žinoma.

Kai lašiša jau ima po truputėlį skrusti, supilam grietinėlę ir pagardinam pipirais. Kaitinam 2-3 minutes, kol kiek sutirštėja. Išvirusius makaronus pilam į sietelį ir perliejam vėsiu vandeniu – šitaip rizika, kad jie sulips, tampa minimali. Vos vanduo baigia varvėt, makaronai keliauja į keptuvę, ir maišydami kaitinam maždaug minutę. Kad padažas susigertų ir temperatūros suvienodėtų. Antratiek laiko paliekam juos bręsti ir galutinai santykius su grietinėle išsiaiškint. Patiekiam pabarstę sūriu. Ir krapais, jei mėgstat, girdėjau kalbant, kad tinka. Aš, akivaizdu, meile jiems nespinduliuoju. Skanaus.

Tingaus (nes kartais reikia) savaitgalio!

Inga

www.DELFI.lt
 
28
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Receptai

Varškinis tinginys (3)

2014 liepos mėn. 31 d. 11:36
Varškinis tinginys
A.Juršos nuotr.
Legendomis apipintas receptas, kurio sudėtį galite keisti. Tereikia išlaikyti pagrindinius ingredientus, o priedai - jūsų fantazijos ir skonio reikalas!

17 maisto produktų, kuriuos, pasirodo, galima užšaldyti (6)

2014 liepos mėn. 31 d. 00:01
Kai kurių produktų niekada negalima šaldyti. Tačiau šaldiklis vis dėlto yra labai naudingas pagalbininkas virtuvėje, ir jį reikia naudoti pagal paskirtį. Kadangi pilną šaldiklį eksploatuoti yra ekonomiškiau, niekas jums nedraudžia užsipirkti maisto dideliais kiekiais – ypač per išpardavimus – ir tinkamai juos laikyti.

Du kartus prailginti maisto galiojimo laiką – įmanoma (2)

2014 liepos mėn. 30 d. 11:12
Dėl pernelyg greitai sugedusio maisto žmonės dažnai peikia suprastėjusią produktų kokybę, tačiau, pasak specialistų, kartais reikėtų kaltinti pasenusias technologijas.