Tačiau kur kas teisingiau Meksiką būtų tapatinti ne su pipirais, o su kukurūzais. Būtent be jų tūlas meksikietis sunkiai įsivaizduoja virtuvę, nes iš kukurūzų (o ne kviečių) miltų paprastai kepa (ok, tokią perka) duoną kasdienę, t.y., tortilijas. Valgo juos ir kitokiais pavidalais, žinoma, kartu su pupelėmis deda į troškinius, sriubas, salotas, naudoja įdarams.

Dar vienas Meksikos bruožas – maistas gatvėje. Ten, kaip niekur kitur, populiaru pietaut iš artimiausio kioskelio nusipirkus tacos, burrito, quesadilla, etc., na, panašiai, kaip mus prekiaujama kebabais, tik ten mastai kur kas didesni.

Dažnai pasigirsta kalbų dėl antisanitarinių maisto gaminimo sąlygų, įdarus į tortilijas vyniojant kone ant šaligatvio, tačiau kainos ir greičio faktorius paprastai nugali, be to, meksikiečiai puikiai žino aštraus maisto dezinfekcines savybes ir retas sutinka pietus gatvėje iškeisti net į panašaus greičio ir kainos valgį greito maisto restoranuose.

Žodžiu, galiu tuščiažodžiaut ir tuščiažodžiaut, Meksikos virtuvės įvairovės ir kalbų apie tai, kokią įtaką ji daro kitų šalių, pvz., JAV virtuvei, pakaktų visų metų straipsniams, bet tai yra mažiau įdomu nei gamint ir ragaut, ar ne?

***

Burritos – cilindro formos kvietinių miltų tortilijos suktinukai, įdaryti mėsa/ankštinėmis kultūromis/daržovėmis/sūriu arba viskuo išsyk, po to apkepti orkaitėje ar ant grilio, patiekiami su kokiu nors daržovių (dažniausiai – šviežių) pagardu. Žodžiu, toksai labai skonio receptorių įgeidžiams paklusnus dalykas.

Vištienos burritos su salsa fresca

4 alkaniems valgytojams reiks:

Salsa fresca:

4 didelių pomidorų
žaliojo aitriojo pipiro (geriausia – Jalapeño)
raudonojo svogūno
ryšelio šviežių kalendrų
2 šaukštų laimo sulčių
druskos
pipirų

Burrito:

8 tortilijų
500 g vištienos krūtinėlės
druskos
pipirų
čili pipirų
4 šaukštų aliejaus
svogūno
šaukštelio malto kumino
aitriojo pipiro
didelės saldžiosios paprikos
2 pomidorų
4 šaukštų pomidorų pastos
300 g konservuotų kukurūzų
žiupsnio cukraus
80 g tarkuoto sūrio (geriausia – Čederio)

Procesas:

Iš pradžių paruošim salsa fresca, nes ji turi bent pusvalandį pastovėt. Pomidorus supjaustom nedideliais kubeliais, pipirą ir svogūną (ir ne, tai, kad nepastebit jo nuotraukoj, dar nereiškia, kad jūsų regėjimas suprastėjo; tik autorė sykiais užuomarša) – dar mažesniais, kalendras sukapojam, įdedam druskos, pipirų, užpilam laimo sulčių, viską gerai išmaišom ir pasidedam kur nors nelabai toli.

Vištieną supjaustom kubeliais, pasūdom, pipirais ir čili pipirais pagardinam. Paliekam truputėlį pasimarinuot.

Svogūną supjaustom kubeliais, papriką – juostelėm, aitrųjį pipirą – nedideliais gabalėliais. Keptuvėje įkaitinam 2 šaukštus aliejaus. Dedam svogūną ir kepam, kol tasai suminkštėja. Tuomet jam į kompaniją įsiūlom kuminą, papriką ir pipirą. Sykiais pamaišydami kaitinam, kol apskrunda.

Per tą laiką karštu vandeniu nuplikom, nulupam ir supjaustom pomidorus. Sudedam į daržoves, supilam pomidorų pastą, pagardinam žiupsniu cukraus, druska, pipirais ir troškinam, kol sultys, iš pomidorų išbėgusios, išgaruoja. Tuomet įmaišom konservuotus kukurūzus ir dar minutę kitą pakaitinam.

Kitoje keptuvėje ar prikaistuvyje įkaitinam likusius 2 šaukštus aliejaus, sumetam vištieną ir kepam labai kaitriai nuolat maišydami, kol mėsa apskrunda.

Įjungiam orkaitę kaisti – 200 laipsnių. Ties tortilijos viduriu juostele dedam vieną aštuntąją daržovių ir tokią pat dalį vištienos, pabarstom tarkuotu sūriu. Užlenkiam apačią (taip, kad lenkimo linija su įdaro juosta sudarytų statų kampą) ir šonus (žr. nuotrauką), persmeigiam dantų krapštuku, kad laikytųsi, ir šaunam orkaitėn.

Kepam 15-20 min, kol sūris išsilydo. Tuomet ištraukiam dantų krapštukus ir patiekiam su salsa fresca. Šalia dar reikėtų padėti indelį grietinės ar grietinės ir natūralaus jogurto mišinio – šitaip meksikiečiai gelbsti savo liežuvius, jei sykiais per aštrus kąsnis burnon patenka. Skanaus.

***

O kas yra jautienos čili turbūt patys puikiai žinot ir be ilgų įžangų. Tik pabrėšiu, kad nedera suabejot cinamono reikalingumu, nes tikrai, žinokit, tinka.

Chili con carne

4-6 porcijoms reikės:

didelio svogūno
2 skiltelių česnako
2 morkų
2-3 saliero stiebų
1-2 aitriųjų pipirų
2 raudonųjų saldžiųjų paprikų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
0,5-1 šaukštelio čili mitelių
šaukštelio malto kumino
šaukštelio cinamono
druskos
pipirų
500 g virtų arba 2 skardinių konservuotų raudonųjų pupelių
800 g savo sultyse konservuotų smulkintų pomidorų
500 g stambiai maltos jautienos

Procesas:

Pasiruošiam daržoves: svogūnus, česnako skilteles ir aitrųjų pipirą (turbūt nereikia priminti, jog prieš tai reikia išimti sėklas?) sukapojam nedideliais kubeliais, morkas ir paprikas supjaustom juostelėm, salierų stiebus – apskritimais.

Didelėje keptuvėje arba storadugniam puode įkaitinam aliejų ir sudedam visas daržoves. Ten pat suberiam kuminą, čili ir cinamoną, pasūdom, įdedam pipirų. Reguliariai pamaišydami kepam 7-8 minutes.

Sudedam jautieną. Pasitelkę į pagalbą mentelę sunaikinam didesnius mėsos gabalus ir kaitinam maždaug minutę. Tuomet sudedam pupeles (jei naudojam konservuotas, skysčio, žinoma, nepilam) ir pomidorus. Įpilam 300 ml vandens. Pasūdom, įberiam pipirų. Uždengiam ir troškinam ant nedidelės ugnies maždaug valandą. Patiekiam su ryžiais. Skanaus.

***

Pastel de tres leches – trijų rūšių pieno pyragas – biskvitas, gausiai sulaistytas trimis pieno produktais: kondensuotu saldintu pienu, kondensuotu nesaldintu pienu ir grietinėle. Pyragas populiarus daugumoje Lotynų Amerikos šalių ir dėl jo kilmės tebesiginčijama, todėl ir aš nepulsiu teigt, kad va-šitas-pyragas-yra-Meksika. Bet jį ten kepa dažnuose namuose ir tai jau pakankama priežastis apie jį pasakot. Be to, jis toooks geras, kad nuodėmė būtų neparagint išbandyt dabar pat.

Pastel de tres leches

Labai nemažam pyragui susirandam:

125 g miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnį druskos
5 kiaušinius
240 g cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus
80 ml pieno
skardinę saldinto kondensuoto pieno
skardinę nesaldinto kondensuoto pieno
60 ml grietinėlės

250 ml plakamosios grietinėlės (35-36% riebumo)
2 šaukštų cukraus

Procesas:

Įjungiam orkaitę – 175 laipsniai. Kepimo formą (25x30 cm ar panašios kvadratūros) ištepam sviestu.

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir druska. Kiaušinių trynius atskiriam nuo baltymų. Į geltonuosius dedam 180 g cukraus ir vanilinį cukrų. Plakam 2-3 minutes didžiausiom plaktuvo apsukom. Šluotele įplakam pieną. Įsijojam miltų mišinį ir maišom tik tol, kol nebelieka sausų miltų, bet nepersistengiam – nėra ko iš tešlos oro lauk išprašinėt.

Plaktuvo šluoteles kruopščiai nuplaunam ir nusausinam. Į baltymus suberiam 60 g cukraus ir plakam tol, kol masė pabąla ir sustandėja. Sudedam į tešlą ir atsargiai išmaišom. Supilam masę į kepimo formą, išlyginam paviršių ir kepam 35-40 minučių (viršus turi būti apskrudęs, o vidun įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas – sausas).

Ištraukę biskvitą iš orkaitės leidžiam jam 10 minučių pravėsti. Neišsigąstam, jei kiek subliūkšta. Tuomet išverčiam jį ant kepimo skardos ar kokio padėklo viršumi į apačią (beveik kaip kvadratinis apskritimas, chi) ir leidžiam visiškai atvėst.

Abiejų rūšių kondensuotą pieną ir grietinėlę (nesvarbu kokio riebumo) gerai išmaišom. Biskvitą subadom šakute ir po truputį supilam ant jo pieno-grietinėlės mišinį. Ypač kruopštūs būnam ties pyrago kraštais, nes skystis mieliau nubėga ant padėklo, o ne susigeria į biskvitą. Kai jau atrodo, kad pyragas pasiekė savo ribą ir daugiau nė šaukšto nesugers, palaukiam minutę kitą ir vėl pilam. Jeigu maniškis sugėrė, tai ir jūsiškiui turi pavykt. Dedam pyragą valandai į šaldytuvą.

Grietinėlę išplakam su dviem šaukštais cukraus ir aptepam pyrago viršų. Palaikom šaldytuve dar pusvalandį, pjaustom gabalėliais ir ragaujam. Tobula, ką? Skanaus.

Išnaudokit gerą orą!

Inga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)