Kulinariniai opusai. Garų puodas

 (19)
Garų puodas
Garų puodas
© Shutterstock nuotr.

Garų puodas sukelia dvi problemas: arba jis yra, bet visai neaišku, ką įdomaus jame gamint, arba jo nėra. Pastarąją problemą nesudėtinga išspręst nusiperkant tinkamo dydžio tinklelį puodui – su tokiu įrenginiu pyragų gamint gal ir nesiūlyčiau, bet tai puikus būdas patikrint, kiek garintas maistas jūsų skonio receptorius žavi, t.y., ar verta truputį palengvint piniginę įsigyjant tikrą puodą.


O jeigu garų puodas yra, bet nėra idėjų, vadinasi, jūs per mažai domėjotės Rytų Azijos virtuve. Kinai garina, rodos, viską, kas tik valgoma – pradedant daržovėmis, žuvimi ir mėsa, baigiant kiaušiniene, virtiniais (jei apdorojimą garais laikysim tam tikra virimo forma, tai aš visai galiu šitaip išverst, ania?), bandelėmis ir pyragais.

Nors anoks čia mokslas kiaušinienę išgarint, iš tikrųjų. Tereikia kiaušinius gerai išplakti su vandeniu (trečdalis kiaušinių tūrio; vanduo būtinas, jei norima lygios ir neišsisluoksniavusios kiaušinienės) ir prieskoniais, įmaišom kokią vieną kitą smulkintą daržovę, jei norisi, pilam į indelį, kuriam turim dangtį, nugriebiam susidariusias putas, uždengiam, dedam garų puodan ir pamirštam penkiolikai minučių. O paskui valgom ir jaučiamės nelyg kiaušinius iš naujo atradę (nejuokauju).

Kodėl išvis verta su tais garais žaist, jei yra keptuvė ir puodas, klausiat? Yra keletas priežasčių: maistinių medžiagų ir vitaminų išsaugojimas, galimybė gamint liesesnį maistą, nes nereikalingi papildomi riebalai, ir tai, kaip maistas, ypač daržovės, išsaugo savo formą ir spalvą. Be to, ką čia slėpt – skanu.

Tik būkit atsargūs ir nosių per arti garų puodo nekiškit. Jeigu nusideginsit ir paskui ateisit komentaruose apie tai papasakot, tai aš jausiuosi kalta ir naktimis nemiegosiu, ir visaip kitaip graušiuos, kad išvis kalbą apie tuos puodus pradėjau.

***

Jeigu japoniška virtuvė jūsų nežavi, o nuo minties apie cukrų mėsoje dingsta apetitas, idėjos nenurašykit, kukulius gaminkit pagal kokį nors mylimą kotletų receptą ir nebambėkit. O drąsesniems sakau – nesigailėsit. Ryžių actas ir cukrus padaro kukulius vos juntamai (bet maloniai) saldžiarūgščiais, o kukurūzų krakmolas ir garinimas sukuria lengvą tekstūrą, mėsa tampa tokia, hm... Pūkinė? Nežinau, nerandu žodžio nusakyt. Esmė ta, kad reikalas teisingas. Ir simpatiškas.

Japoniški kiaulienos kukuliai su ryžiais

4-5 porcijoms susirandam:

150 g trumpagrūdžių ryžių
500 g neriebios maltos kiaulienos
svogūną
½ šaukštelio malto imbiero
2 šaukštelius ryžių acto
3 šaukštelius cukraus
2 šaukštus sojos padažo
4 šaukštus kukurūzų krakmolo
kiaušinį

Procesas:

Ryžius pamerkiam šaltam vandeny porai valandų. Paskui supilam į sietelį ir leidžiam nudžiūt.

Svogūną sukapojam smulkiais gabalėliais. Dedam į mėsą, ten pat keliauja visi prieskoniai, kiaušinis ir kukurūzų krakmolas. Gerai išminkom. Jei sojos padažas jūsų druskos poreikio netenkina, nesikuklinkit, įberkit žiupsnį.

Ryžius supilam į didelę lėkštę. Iš mėsos formuojam kiaušinio dydžio rutuliukus ir apvoliojam juos ryžiuose. Nespaudžiam, ryžiai gražiai prikimba patys. Dedam garų puodan, labai meiliai nesuglausdami, ir garinam 20-22 min. Paskui nukeliam puodo dantį ir pagarinam dar minutę-kitą – šitai stipriau pritvirtina ryžius ant kukulio. Viskas. Kraunam į lėkštes ir valgom. Skanaus.

***

Taip, garintos bandelės iš pirmo žvilgsnio primena dar tik pakilusias ir laukiančias kelionės į orkaitę, t.y., tešlos gabalus. Bet nesileiskit suklaidinami išvaizdos – jos jau valgomos ir dar baisiai skanios!

Garintos bandelės

14-16 bandelių susirandam:

stiklinę 30-40 laipsnių vandens
šaukštą cukraus
2 šaukštus aliejaus
šaukštą sausų mielių
3 stiklines miltų
žiupsnį druskos

Įdarui (variantas rytiečių virtuvės mėgėjams)*:

2 šaukštus aliejaus
pusę svogūno
porą skiltelių česnako
400 g susmulkintų daržovių (morkų, brokolių, žirnelių, paprikų, Briuselio kopūstų)
žiupsnelį malto imbiero
šaukštą sojos padažo
šaukštelį medaus

Įdarui (variantas mėgstantiems paprastai):

gabalėlį sviesto
svogūną
2 dideles morkas
200-250 g keptos/virtos vištienos
druskos
pipirų

Procesas:

Suberiam cukrų į vandenį ir pamaišom, kad šiek tiek aptirptų. Supilam aliejų. Mieles (jau esu minėjusi, jog sausų mielių aktyvuoti prieš dedant į tešlą nereikia) sumaišom su miltais ir druska. Supilam vandenį ir minkom, minkom, minkom. Kol tešloje ima poškėti oro burbuliukai ir ji nelimpa prie rankų.

Dedam į dubenį, uždengiam rankšluostėliu ir paliekam valandai šiltai, kad pakiltų. Per tą laiką pagaminam įdarą.

Variantas rytiečių virtuvės mėgėjams. Svogūną supjaustom kubeliais, česnako skilteles smulkiai sukapojam. Keptuvėje įkaitinam aliejų, sudedam svogūną, kelias minutes maišydami kaitriai pakepam. Suberiam česnaką. Po 15-20 sekundžių sudedam smulkiai supjaustytas daržoves ir nepasitraukdami toli nuo keptuvės kepam 5-6 minutes. Jos turi likti šiek tiek traškios. Dedam imbierą, sojos padažą ir medų. Pakaitinam porą minučių, kol padažas pasidaro vienalytis ir sutirštėja. Paliekam ataušti.

Variantas mėgstantiems paprastai. Svogūną supjaustom kubeliais, morkas sutarkuojam. Keptuvėje išlydom sviestą, sudedam daržoves ir vidutiniškai kaitriai kepam, kol suminkštėja ir mažumėlę apskrunda. Įmaišom susmulkintą vištieną, pagardinam druska, pipirais. Paliekam ataušti.

Pakilusią tešlą porą minučių paminkom. Padalinam tešlą į 14-16 daugmaž vienodo dydžio dalių. Iš kiekvienos jų tarp delnų susukam rutuliuką. Toliau galimi du keliai: galima pabarstyti stalviršį miltais ir iškočioti poros milimetrų storio apskritimus arba tešlą tiesiog ištampyti pirštais į kažką panašaus į apskritimą.

Abiem atvejais į apskritimo centrą dedam šaukštą įdaro ir suformuojam krepšelį (iš nuotraukos matyti, apie ką kalbu). Dedam garų puodan ir garinam 20 minučių. Valgom šiltas. Skanaus.

*abiejų įdarų kiekiai nurodyti visai tešlos porcijai. Tačiau tai – tik orientyrai. Dėkit ką tik norisi/šaldytuve turit, svarbu, kad produktai jau būtų termiškai apdoroti iki būdvardžio „valgoma“. Garinimo laikas ganėtinai trumpas, tešlai – pats tas, tačiau įdarui, jei neparuoštas, gali būti mažoka.

***

Greitai pagaminamas (pusvalandis nuo to momento, kai pradedam lupt bananus) ir skanus (drėgnas ir minkštas – net ir trečią dieną, jei laikomas maišely). Žodžiu, pats tas netikėtiems svečiams. Arba šiaip.

Garintas bananinis pyragas

Nelabai dideliam pyragui susirandam:

2 kiaušinius
½ stiklinės cukraus
2 bananus
2 šaukštus aliejaus
2 šaukštelius kepimo miltelių
1 ir ½ stiklinės miltų
žiupsnelį druskos
cinamono (nebūtina)

Procesas:

Įjungiam/užkaičiam garų puodą, lai būna pasiruošęs, kai mums reikės. Susirandam kepimo formą ar šiaip pyragui tinkamą dubenį, kuris tilptų į garinimo indą. Ištepam jį aliejum ar sviestu.

Kiaušinius plakam su cukrum, kol masė padvigubėja ir pabąla. Bananus sutrinam šakute – nepatingim, įdedam pastangų, kad didelių gabalų neliktų – ir supilam į plakinį. Ten pat keliauja ir aliejus. Gerai gerai išmaišom.

Miltus sumaišom su kepimo milteliais (toksai kiekis reikalingas todėl, kad garinant reakcijos vyksta truputį kitaip ir, jei dėsim mažiau, rizikuojam, jog pyragas nebus purus; nemalonaus prieskonio neprideda, tikrai) ir įsijojam į tešlą. Išmaišom ir supilam į iš anksto pasiruoštą indą.

Dedam garų puodan, uždengiam ir nenukeliam dangčio 15-20 min. Viskas priklauso nuo kepinio aukščio: jei formoje tešlos buvo 2-3 cm, 15 minučių pakaks, jei daugiau – laikas ilgėja maždaug 2-3 minutėm su kiekvienu centimetru. Žodžiu, praėjus tam laikui, dangtį pirmąsyk nukeliam ir mediniu iešmeliu patikrinam, ar vidus neliko pusžalis, t.y., įkištas ir ištrauktas iešmelis neturi būt aplipęs tešla. Jei reikia, pagarinam dar 3-5 minutes.

Traukiam ir garpuodžio, palaukiam, kol praauš, ir valgom. Tiesa, bananinių kepinių valgyti šiltų nerekomenduojama (galiu šitai nerekomendacijai tik pritart), tačiau bananiniai hmm... gariniai (chi, chi) gardūs ir iki galo neataušę. Skanaus.

Gyvenkit smagiai!

Inga.

www.DELFI.lt
 
19
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Receptai

VMG siekia atkreipti dėmesį į natūralių produktų ir tikro maisto gamybos svarbą (5)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 13:22
Socialinė akcija „VMG tikras“
Organizatorių nuotr.
Besiruošdami pirmojo šalyje kulinarinio vadovėlio mokykloms išleidimui, žinomiausias Lietuvos kulinarinis projektas VMG Vilniaus savivaldybės prieeigą užvertė daugiau kaip trimis tonomis miltų ir pristatė naują socialinę akciją „VMG tikras“.

Greitas užkandis: grybais įdaryti kiaušiniai (8)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 13:09
Greita, skanu ir lengva:

Naujo vasaros sezono vynai (3)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 00:01
Supažindinu delfi.lt skaitytojus su naujai Lietuvoje atsiradusiais bei vasaros metu atrastais vynais.

Tirpsta burnoje: šokoladinis pyragas su obuoliene (3)

2014 rugpjūčio mėn. 26 d. 09:11
Išsivirėte obuolienės? Išsikepkite dar ir pyragą, bus nuostabus desertas!

Garstyčios: kiek, kaip ir su kuo

2014 rugpjūčio mėn. 26 d. 00:01
Garstyčios – tai pagardas, pagamintas iš garstyčių sėklų. Šios sėklos (suskaldytos arba sumaltos) yra sumaišomos su vandeniu, druska, citrinų sultimis ir kitais skysčiais bei prieskoniais, kol gaunama garstyčių masė. Pagamintų garstyčių spalva gali svyruoti nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos. Taip garstyčios gaminamos šiandien, tačiau Romos laikais viskas buvo kitaip...