Tiksliau, 10 vieno autoriaus knygų, pavadintų jo - vieno iš pirmųjų gurmė - Marcus Gavius Apicius garbei. Jose daugybė tų laikų patiekalų receptų, tuometinės kulinarinės kultūros aprašymų, paslapčių.

Maždaug prieš 2000 m. Romos miestai pažanga kone prilygo šiuolaikiniams Vakarų didmiesčiams. Išvystyta infrastruktūra leido romėnams maisto produktus gabentis iš tolimų kraštų ar net kitų žemynų: mėsą iš dabartinės Belgijos teritorijos, austres - iš Prancūzijos vakarų, o gėles atplukdydavo net iš Egipto. Visa ši sumanioji „logistika“ patvirtina faktą, jog romėnai žinojo, kaip konservuoti ir išsaugoti šviežią maistą.

Ar žinojote, kad Europa ilgai neturėjo svogūnų? Į Romą jie atkeliavo iš Egipto ir iš karto užkariavo vietinių širdis bei skrandžius. Svogūnus buvo lengva auginti, transportuoti, jie buvo maistingi ir ilgai negendantys. Todėl tapo svarbiausiu Romos kariuomenės maisto ingredientu. Žinia, kad Romos teritorija anuomet siekė šiandieninę Škotiją, todėl ilgus atstumus žygiuojantiems kariams reikėjo su savimi turėti ilgai negendančių produktų.

Spalvinga ir turtinga kulinarinė Romos terpė skatino atsirasti maisto mėgėjus, žinovus ir kritikus. Vienas iš jų - gurmė Marcus Gavius Apicius, gyvenęs I-jame šio tūkstantmečio amžiuje, Romos imperijos klestėjimo metu. Tai leido jam gyventi nevaržomam.

Apicius mėgo skaniai pavalgyti, lepinosi prabanga, gyveno dideliame name, dažnai keliaudavo, pirkdavo brangius produktus ir pan. Jis buvo pirmasis gurmė, labai rimtai vertinęs maistą ir jo paruošimą. Jo žinios ir patarimai, formavę tuometinę Romos imperijos kulinarijos kultūrą, sugulė į 10 kulinarijos knygų rinkinį, parašytą lotynų kalba. Mano dėmesį patraukė knygų temų praktiškumas ir aktualumas. Trumpa rinkinio apžvalga.

I. Epimeles – „Atidi šeimininkė“. Patarimų knyga, kaip ilgiau išsaugoti šviežius produktus. Keli šios knygos turinio skyriai: „aštrus medaus vynas“, „romėnų vermutas“, rožių vynas“, „kaip pasigaminti baltąjį vyną iš raudonojo“, „kaip ilgiau išsaugoti austres“, „kaip ilgiau išsaugoti šviežius vaisius“, „kaip ilgiau išsaugoti šviežius trumus“, „kaip išsaugoti šviežias žalias alyvuoges ir pasigaminti alyvuogių aliejaus“, „austrių padažas“ ir kt.

II. Sarcoptes – „Mėsmalė”. Maltos mėsos receptų knyga. Keli turinio skyriai: „malta mėsa“, „kotletai su padažais“, „dešrelės“ ir kt.

III. Cepuros – „Sodininkas“. Daržovių patiekalų knyga. Keli turinio skyriai: „kaip nudažyti daržoves ryškiai žalia spalva“, bei kiti daržovių receptai.

IV. Pandecter – „Daug ingredientų”. Ingredientų receptų knyga. Ingredientų derinimas su mėsa, žuvimi ir daržovėmis. Keli turinio skyriai: „daržovių ir mėsos salotos“, „mėsa su vaisiais“, žuvies ir mėsos ragout (padažai), „žuvis su padažu“.

V. Ospreon – „Ankštiniai augalai”. Ankštinių daržovių receptų knyga. Keli turinio skyriai: „lęšiai, žirniai, pupos padažuose“, „kišai“, „paršelis“, „mėsos virtiniai“.

VI. Aeropetes – „Paukščiai”. Paukštienos receptų knyga. Keli turinio skyriai: „antiena“, „žąsiena“, „vištiena“, „laukiniai paukščiai“, „padažai“ .

VII. Polyteles – „Gurmanams”. Knygoje pateikiama daug gurmaniškų receptų iš subproduktų ir retesnių ingredientų. Keli turinio skyriai: „paršavedės tešmuo“, „kiaulienos kepenys“, „kiaulienos skrandis“, „inkstai“, „sraigės“, „trumai“, „padažai“ .

VIII. Tetrapus – „Keturkojai”. Keturkojų gyvūnų mėsos receptų knyga. Keli turinio skyriai: „šerniena“, „elniena“, „laukinė ožkiena“, „jautiena“.

IX. Thalassa – „Jūra“. Jūros gėrybių receptų knyga. Keli turinio skyriai: „jūros vėžiai“, „elektrinė raja (žuvis)“, „aštuonkojis“, „midijos“, „jūros ežiai“ .

X. Halieus – „Žvejys“. Žuvies receptų bei pagardų prie jos knyga. Keli turinio skyriai: „žuvies filė“ „lašiša“ „ungurys“, „tunas“, „padažai“.

Prieš kelis tūkstančius metų žmonės rūpinosi savo skrandžiu, stengėsi pagaminti įdomesnį, skanesnį maistą. Jie manė, kad dienos meniu atspindi asmenybę. Tai liudija ir archeologiniai Pompėjos kasinėjimai. Per lemtingą akimirksnį ugnikalnio pelenuose paskendęs ir amžiams sustingdytas tuometinio elito mėgstamas miestas anuomet buvo lyg šiuolaikinis prekybos centras, viliojantis įvairiomis pramogomis ir paslaugomis.

Vartydamas istorinius receptus įsitikinau, kad viskas seniai atrasta ir per amžius sukasi aplink tą pačią ašį. Todėl neverta vėl vėl ir išradinėti dviračio. Netikite? Tuomet susipažinkite su vienu Apicijaus receptu.

Kepta antis prieskoniniame padaže

Jums reikės:

2 kg anties
1,5 l vandens
1 šaukštelio druskos (su kaupu)
5-6 didelių anyžių žvaigždžių
30g sviesto
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
2 šaukštelių džiovinto raudonėlio
1 šaukšto kalendros grūdelių
300 ml pusiau saldaus raudonojo vyno

Padažui reikės:

1 šaukštelio pipirų grūdelių
1 šaukštelio salierų sėklų
1/2 šaukštelio malto kumino
1/2 šaukštelio džiovintos kalendros
½ šaukštelio malto pankolio
1/2 šaukštelio džiovinto arba žiupsnio šviežio rozmarino
1 šaukštelio druskos
300 ml pusiau saldaus raudonojo vyno
1 šlakelio vyno acto

Gaminimas

Supilkite 600 ml saldaus raudonojo saldaus vyno į puodą ir virkite, kol pusė jo išgaruos ir liks maždaug 300 ml išgarinto vyno.

Į didesnį puodą supilkite vandenį, 1 šaukštelį druskos, įdėkite anyžiaus žvaigždes viską užvirkite.

Vandeniui užvirus, sumažinkite kaitrą, įdėkite antį ir leiskite jai lėtai virti uždengtame puode apie 30 minučių.

Kai antis išvirs, perdėkite ją į orkaitės indą. Kepkite su sviestu arba alyvuogių aliejumi, dar užberkite ant jos džiovintą raudonėlį, bei kaledros grūdelius. Į indą su antim taip pat įpilkite 250 ml sultinio (kuriame virė antis).

Įkaitinkite orkaitę iki 190 C laipsnių ir kepkite antį 1,5 valandos. Nepamirškite ją sudrėkinti – laikas nuo laiko apipilti padažu, kuriame ji kepa. Po valandos supilkite 150 ml išgarinto vyno ir kepkite dar 30 min.

Kai antis iškeps, padėkite ją šiltai ir paruoškite padažą.

Grūstėje iki miltelių sutrinkite pipirų grūdelius, saliero sėklas, kumino sėklas, kalendros grūdelius ir džiovintus rozmarinus. Gautą mišinį sumaišykite su žiupsniu malto pankolio bei šaukšteliu druskos. Po to viską sumaišykite su likusiu (150 ml) garintu vynu, vyno actu bei visu likusiu padažu (kuriame kepė antis).

Šį mišinį puode pagarinkite, kol jis sutirštės ir patiekite kartu su supjaustyta antimi.

Originaliame recepte to nėra, bet aš rekomenduočiau vietoj padažo tirštinimo, į jį sudėti bulves ir jas jame iškepti. Juk žinote, kokios skanios jos būna keptos anties taukuose, o čia dar ir su visais šiais prieskoniais...

Skanaus!