Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja Dalia Kaveckienė pasakojo, kad šviežių žuvų žiaunos turi būti raudonos. Po kiek laiko jos papilkėja ir pasidaro gleivingos.

Ką tik pagautos žuvys neturi daug gleivių ant žvynų. Vėliau žvynai papilkėja, tampa nebe tokie tvirti.

Mažų žuvų, pavyzdžiui šprotų, papilvės greitai pradeda plyšti, irti.

Žuvų akys turi būti skaidrios. Kiek pastovėjus – akys drumzlėja, pasidaro neryškios.

Geriausia žuvis laikyti nulinėje temperatūroje. Tada negesdamos jos išsilaiko apie 5 dienas.

Šviežios visų rūšių mėsos požymiai yra panašūs.

Jei jautienos, kiaulienos skerdiena kiek ilgiau palaikoma, keičiasi jos paviršiaus spalva. Ji patamsėja, apsitraukia kietesne plėvele. „Jei paviršiaus plėvelė sausa – nereiškia, kad mėsa yra gendanti. Neturėtų būti glitumo“, - aiškino D.Kaveckienė.

Paukštienos šviežumą pagal spalvą sudėtinga nustatyti. Kad ji yra pastovėjusi, parodo jos paviršiaus glitumas.

Paukštienos laikymo temperatūra yra ne aukštesnė kaip 4 laipsniai šilumos, kiaulienos, jautienos – iki 7 laipsnių šilumos.

Jei mėsos laikymo temperatūros režimas nepažeidžiamas, mėsos galiojimo laikas yra iki 5-7 parų.

Rūkytų mėsos, žuvies produktų galiojimo terminas yra ilgesnis, nei šviežių. Jis nurodomas tiek gamintojo ženklinimo, tiek kainos etiketėse.

Galiojimo laiko terminas skiriasi. Jis priklauso nuo gamybos technologijos, maistinių priedų kiekio, pagaminimo būdo – karštas ar šaltas rūkymas.

Pažeidus laikymo temperatūrą, rūkyta mėsa, žuvis pagenda. Jų paviršius gali būti papilkėjęs ar pabalęs, atsiranda gleivių.