Be to, riešutai – puikus folio rūgšties ir kalcio šaltinis. Jeigu suvalgysite bent du riešutus per dieną, atmintis pastebimai pagerės. O keturi riešutai per dieną užpildys reikalingą antioksidantų kiekį, pagerins imuninę sistemą ir apsaugos ląsteles.
Viduramžiais vyravo nuomonė, kad graikiški riešutai padeda nuo galvos skausmo. Rusijos gydytojai XVIII a. graikiškus riešutus vadino ,,švente smegenims”. O senovės graikų istorikas Herodotas tvirtino, kad Senovės Babilone paprastiems varguoliams buvo draudžiam valgyti graikiškus riešutus, kadangi jie labai skatindavo protinę veiklą - o varguomenei to visai nereikia. O mums kaip tik reikia juos valgyti.
Dauguma Europos tautų graikiškus riešutus laikė didvyrių maistu - ir ne be reikalo. Juose esančios medžiagos labai naudingos raumenų stiprinimui, padeda greitai pašalinti nuovargį po intensyvios treniruotės. Be to, riešutų branduoliuose gausu magnio ir kalio, būtinų širdžiai. Nežiūrint į tai, kad riešutuose yra maždaug 70% riebalų, didesnioji jų dalis – naudingi.
Charakteringas švelnus graikiškų riešutų skonis puikiai dera su obuoliais ir kriaušėmis, burokėliais ir morkomis, salierais ir baklažanais, minkštais sūriais. Taip pat dera su medumi ir klevų sirupu, paukštiena, kinza ir petražolėmis, krienais ir česnakais. Graikiškus riešutus dažniausiai naudoja kepant saldžius kepinius (pyragus, tortus, bandeles), tačiau jie taip pat puikiai papildo salotas, vyniotinių įdarus, makaronų padažus, paštetus.
Rytuose ir Balkanų šalyse iš neprinokusių vaisių gamina puikias uogienes. Ypatingas delikatesas – graikiškų riešutų aliejus, turintis nepakartojamą aromatą. Jis skirtas ne kepimui - geriau naudokite salotų ar šaltų užkandžių pagardinimui.
Subrendę graikiški riešutai savo kaloringumu du kartus viršija baltą duoną: 100 g branduolių – 850 kcal.
Žali, neprinokę riešutai taip pat labai naudingi: juose gausu vitaminų C, B1, B3, PP, karotinų ir chinonų.
Pagal turimą vitamino C kiekį neprinokę graikiški riešutai keletą kartų viršija šio vitamino kiekį juoduosiuose serbentuose ir citrusiniuose vaisiuose. Būtent todėl juos būtina valgyti šaltuoju metų laiku, kai prasiseda peršalimai, ypač žmonėms, turintiems silpnesnį imunitetą.
Riešutai ypač naudingi sergant anemija (mažakraujyste), širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų, kepenų ir skardžio ligomis.
Graikiškuose riešutuose gausu jodo. Tiesa, jie gali sukelti alergiją.
Rinkdamiesi riešutus, atidžiai apžiūrėkite kevalą: jame neturėtų būti skylučių ar įskilimų. Pirkdami gliaudytus riešutus, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų pakankamai dideli, šviesūs ir traškūs. Įsidėmėkite, kad pagrindinis derliaus rinkimo metas – spalis.
Turguje galima nusipirkti neprinokusių riešutų – juos galima marinuoti negliaudytus, nes kevalas dar minkštas. Žali riešutai sumerkiami į actą su prieskoniais, o paruoštus riešutus patiekia prie mėsiškų patiekalų.
