Pagal gamybos apimtis regionas užima antrąją vietą po Chianti ir pirmąją tarp putojančiuosius vynus gaminančių regionų. Pjemonte gaminami septyni DOCG klasės vynai, tarp jų – Barolo, Barbaresco, Gattinara, Moscato d’Asti, Gavi ir Ghemme. Regionas ypač garsėja vynuogių rūšimi Nebbiolo. Iš šių vynuogių gaminami vieni garsiausių itališkų vynų – Barolo ir Barbaresco. Be jų, regione gaminami ir lengvesni vynai iš Barbera, Dolcetto vynuogių ir dažnai neįvertinamų baltųjų vynuogių veislių – Arneis, Cortese ir Moscato d’Asti.
Vynų Pjemonto širdimi laikoma teritorija tarp Albos ir Asti miestelių. Tanaro upė, prie kurios įsikūręs Alba, kerta ir dalija visą zoną pusiau. Dėl šalia esančių Langhe kalvų užtikrinamos puikios sąlygos vynuogėms augti. Tačiau kai kurie geri vynai gaunami ir iš vynuogių, auginamų vynuogynuose, pasodintuose išilgai Alpių kalvų papėdės tarp Maggiore ežero ir Asti slėnio.
Pagal pagarbą tradicijoms ir vietinėms vynuogių veislėms pjemontiečiai neturi lygių visoje Italijoje
Pjemonto vynuogės
Pagrindine Pjemonto vynuogių veisle buvo ir lieka Nebbiolo, ne be pagrindo vadinama viena žymiausiųjų pasaulyje. Veislė taip niekur ir neiškeliavo už Pjemonto provincijos ribų. Dar daugiau – iš šios veislės vynuogių, išvežtų į Ameriką, buvo pagaminti tokie beveidžiai ir neįdomūs vynai, kad visa tai panašu į mistiką. Atrodo, tarsi pjemontiečiai būtų užbūrę savo pasididžiavimą, kad kitiems Nebbiolo niekad nenusišypsotų.
Kita perspektyvia ir daug žadančia veisle galima laikyti Barbera. Alboje, Asti ir Monferato kalvose auginamos Barbera vynuogės nors ir skirtingos, bet visur išlaiko tik joms būdingą charakterį. Kai kurie ilgai išlaikyti Barbera veislės vynai lyginami su Nebbiolo vynais.
Be šių senųjų Pjemonto vynmedžių, nelabai seniai į brangius ir kokybiškus vynus iš Langhe kalvų pradėtos maišyti ir vadinamosios tarptautinės vynuogių veislės – Cabernet ir Chardonnay, visai neseniai pjemontiečių vertintos labai priešiškai. Tačiau pradėtos auginti, jos šioje žemėje taip pat gavo specifinių vietinių bruožų.
Šiek tiek kitokia, tačiau ne mažiau garbinga laikoma ir vynuogių veislė Dolceto. Ji plačiai kultivuojama įvairiose Pjemonto vietose. Šios veislės vynus galima priskirti itin geriems vynams, kuriuose gausu taninų, tačiau Dolceto vynai neskirti ilgai laikyti.
Vynai ir vyndariai
Labiausiai Pjemontas gerbiamas už raudonuosius Barolo ir Barbaresco, Gattinara ir Ghemme vynus. Be jų, čia randame ir Dolcetto d’Alba, ir įvairiaveidžius Barbera vynus: Barbera d’Alba, Barbera d’Asti ir Barbera del Monferrato. Dabar Barbera tampa vynu, apie kurį vis daugiau kalbama. Jis darosi vis įdomesnis ir sudėtingesnis. Labai malonu, kad ir mūsų vežėjai jau pristatė šių vynų Lietuvos pirkėjams.
Turbūt drąsiai galima tvirtinti, kad karališkųjų Barbaresco gamybos lyderiais buvo ir yra Angelo Gaja, Bruno Giacosa, Bruno Rocca, „Vietti“, „Paitin“ ir kai kurie kiti.
Puikius Barbera vynus gamina „Braida“, Paolo Scavino, „Bava“, „Prunoto“, „La Spinetta“, Matteo Correggia, Luigi Coppo. Mes galime džiaugtis turėdami tokio žinomo italų gamintojo kaip „Frescobaldi“ vynų Barbera d’Alba ir Dolceto d’Alba.
Pjemontas taip pat pirmauja ir itališkų putojančiųjų vynų gamyboje. Pirmiausia iš tokių vynų reikia išskirti Asti, vieną populiariausių saldžiųjų putojančiųjų vynų pasaulyje. Šio kvapaus vyno užsienyje parduodama daugiau nei Italijoje. Asti vynas toks mėgstamas, kad net pradėjo trūkti vynuogių Moscato di Cannelli.
Be Asti, Pjemonte, gaminami ir sausieji putojantys vynai (tiek pagal klasikinę, tiek ir pagal pagreitintą technologiją). Naudojamos Chardonnay ir Pinot vynuogės.
Tarp „ramių“ baltųjų vynų svarbiausią vietą užima Gavi, gaminamas iš Cortese vynuogių. Tai vienas iš puikiausių itališkų baltųjų vynų, kuris dėl savo gyvo stiliaus laikomas puikiu žuvies patiekalų palydovu. Jam įkandin seka Arneis nuo Roero kalvų. Baltasis vynas, kurį irgi būtinai reikia paminėti, – senoviškas Erbaluce di Caluso, auginamas visai netoli Turino.
Elitas iš Pjemonto
Pjemonte karaliauja raudonasis vynas. To priežastis, be abejo, – Nebbiolo, kilminga vynuogių veislė, iš kurios tik Šiaurės vakarų Italijoje gaminami pirmarūšiai vynai. Nebbiolo įrodė savo klasę dvejopai: vynais Barolo ir Barbaresco, priklausančiais didžiųjų pasaulio raudonųjų vynų elitui. Abu šie vynai yra DOCG klasės ir gaminami vien tik iš Nebbiolo vynuogių, auginamų ant Langhe kalvų aplink Albos miestelį. Būtent toje vietoje ir įsikūrę du nedideli miestukai, suteikę garsiesiems vynams vardus.
Tiek Barolo, tiek ir Barbaresco priskiriami įspūdingiems raudoniesiems vynams, labai sausiems, intensyviems ir turintiems daug taninų, rūgšties ir alkoholio. Kvėpuojant šiais vynais, pajuntami tokie kvapai: smalos, našlaičių, rožių, prinokusių braškių ir – kartais – trumų, – tačiau tų, kurie auga Pjemonto miškuose, o ne šokoladinių. Barolo yra galingesnis nei Barbaresco ir jį paprastai reikia ilgiau brandinti. Visais kitais atvejais abu vynai labai panašūs. Jie, kaip ir daugelis kitų itališkų vynų, visas savo galimybes atskleidžia vartojami su tinkamais patiekalais. Geros kokybės Barolo ir Barbaresco gali kainuoti apie šimtą, du šimtus ar daugiau litų (už butelį).
Nei Barolo, nei Barbaresco netinkami vartoti jauni. Gamybos taisyklės teigia, kad Barolo – ne Barolo, kol neišgulėjo vyninėje bent trejus metus. Jeigu tai turi būti Riserva tipo vynas, šis laikas pratęsiamas iki penkerių metų. Trumpiausias Barbaresco sendinimo laikas – dveji metai, o Barbaresco Riserva – ketveri. Barolo ir Barbaresco gaminami tradiciniu būdu, juos dažnai reikia brandinti nuo dešimties iki dvidešimties metų. Prieš patiekiami jie turi dar kelias valandas pakvėpuoti perpilti į dekanterį.
Tačiau kai kurie avangardiniai gamintojai vynus gamina taip, kad juos galima gerti anksčiau, praėjus nuo vienerių iki penkerių metų nuo jų pasirodymo rinkoje.
Barolo laikomas tvirtumo, jėgos, vyriškumo įsikūnijimu, o Barbaresco – švelnesnis, dažnai vadinamas moterišku vynu. Nors abu gaminami iš tų pačių vynuogių, Barbaresco būna švelnesnis ir „apvalesnis“, be to, jis ne toks ilgaamžis kaip Barolo.
Tiek Barolo, tiek ir Barbaresco vynus su prancūziškaisiais burgundiškais vynais sieja taisyklė – reikia gero gamintojo, kad vynas būtų tikrai aukštos kokybės.
