Jau viduramžiais žiemos sodas įprasmino norą turėti nepasiekiamą rojaus kampelį, o 19 a. jis tapo privalomu turtingų europietiškų namų atributu, vadinamu oranžerija. Anksčiau žiemos sodas buvo laikomas brangiu malonumu, kuriuo galėjo džiaugtis tik ypač turtingi žmonės, tačiau šiandien daugybė firmų siūlo palyginti nebrangias žiemos sodo projektavimo ir įrengimo paslaugas.
Žiemos sodas_5
Stikliniai namų priestatai tinka ne tik egzotiškiems augalams auginti, bet ir gyvenamajam plotui padidinti (jų analogu galima laikyti verandas). Žiemos sodais dažnai vadinami statiniai stiklinėmis sienomis ir stogu, nepriklausomai nuo atliekamos funkcijos. Jis gali papildyti miegamojo, valgomojo, kabineto ar svetainės zoną ir suteikti ypatingą atmosferą kasdieniam poilsiui. Galima grožėtis gėlėmis ir medžių žaluma, nebijant sušlapti ar peršalti, nors už lango blogas oras. Net ir per šalčius sode bus šilta ir jauku lyg vasarą.

Jeigu nusprendėte įsirengti žiemos sodą

Prieš klojant žiemos sodo pamatus, reikėtų nuspręsti, kokią funkciją jis atliks. Ar tai bus poilsio, ar svečių priėmimo zona, ar egzotiškiems augalams skirta patalpa. Tai būtina norint parinkti tinkamą padėtį pasaulio šalių atžvilgiu. Jį galima statyti bet kurioje pastato pusėje, tačiau geriau parinkti šviesesnę pusę. Be to, reikia nuspręsti, ar tai bus atskiras pastatas, ar gyvenamojo namo dalis. Žiemos sodas, sukonstruotas šiaurinėje pastato pusėje, apsaugos gyvenamąsias patalpas nuo vėjo.

Tinkamai įrengta patalpa gali pagerinti mikroklimatą bei sukurti didesnės šviesios erdvės įspūdį. Dar vienas svarbus dalykas, apie kurį reikia iš anksto pagalvoti, – tai patalpos šildymas. Žiemos sodas gali būti šildomas arba ne. Šildomas sodas, sujungtas su gyvenamosiomis patalpomis, gali atstoti poilsio zoną. Neapšildomoje patalpoje gyvenama tik vasarą, o šaltuoju metų laiku ji tarnaus tik kaip apsauginė patalpa tarp vidaus ir išorės, sulaikanti šilumą.

Žiemos sodo konstrukcija

Žiemos sodas_2
© Žurnalas "Naujas namas"

Žiemos sodo konstrukciją sudaro skaidrios atitvaros – stiklinės sienos, stogas ir, žinoma, rėmas (karkasas). Sujungti stiklo paketai dar nėra pakankamai patikima ir stabili konstrukcija, galinti išlaikyti ne tik savo, bet ir vėjo bei kritulių apkrovas. Stiprumui užtikrinti naudojami tokie profiliai, iš kurių surenkamas statinio karkasas.

Dažniausiai karkasui parenkami sisteminiai aliumininiai profiliai, tačiau galima naudoti plieninius ar polivinilchloridinius. Aliuminis pasirenkamas ne tik dėl santykinai nedidelės kainos, bet ir dėl jo savybių: jis lengvas, tvirtas, atsparus korozijai, neišskiria nuodingų medžiagų, be to, jo struktūrinės savybės mūsų klimato juostoje (dažnai pasitaikantys temperatūros svyravimai) nekinta.

Plieninis karkasas atsparesnis didesnėms apkrovoms ir ugniai, jis patvaresnis, sunkiai deformuojasi, bet yra sunkus. Polivinilchloridiniai profiliai gana brangūs, be to, statant didesnę kaip 3 m aukščio konstrukciją juos būtina sutvirtinti. Ilgą konstrukcijos tarnavimo laiką lemia ir profilius dengiantis polimerinis sluoksnis. Apšildomiems žiemos sodams naudojami sisteminiai profiliai su poliamido intarpais, uždengiančiais šalčio tiltus.

Svarbu pasirinkti medžiagas, kurių techninės charakteristikos atitinka vietos klimato sąlygas. Projektuojant šildomą ar nešildomą žiemos sodą, reikia nepamiršti, kad žiemą bus reikalinga gera šilumos izoliacija, o vasarą – apsauga nuo perkaitimo.

Jei žiemos sode nebus įrengiamos gyvenamosios patalpos ir statinys bus naudojamas tik kaip oranžerija (čia bus tik auginami augalai), teks spręsti kondensato problemą, kadangi augalai išskiria daug drėgmės, ypač rytais. Konstrukcijų profiliai gaminami su termoizoliacija bei specialiais loveliais, skirtais kondensatui pašalinti. Didelis konstrukcinių profilių pasirinkimas leidžia įstiklinant naudoti stiklą, stiklo paketus ar polimerines madžiagas.

Žiemos sodas_3
© Žurnalas "Naujas namas"

Žiemos sodo tvirtumas, kurį lemia rėmai, yra labai svarbus, tačiau dar svarbesni yra skaidrūs stiklo sluoksniai, užtikrinantys gerą šilumos ir drėgmės apykaitą. Į stiklinę patalpą krintančius saulės spindulius sugeria vidinės konstrukcijos paviršiai (įranga, grindys) ir paverčia ją šiluma. Paviršių spinduliuojama šiluma lieka patalpoje (atsiranda vadinamas šiltnamio efektas).

Įstiklinimo termoizoliaciniai parametrai priklauso nuo naudojamų stiklų, jų kiekio, taip pat atstumo tarp jų bei tarpų užpildymo oru ar inertinėmis dujomis. Dviejų kamerų stiklo paketai naudojami siekiant maksimaliai taupyti šilumą. Nepriklausomai nuo funkcijos, visiems stiklo paketams kaliami tie patys reikalavimai – atsparumas smūgiams, šalčiui, ekologiškumas. Statant šildomą žiemos sodą, labiau tinka dviejų kamerų stiklo paketai su paprastais arba šalčiui atspariais stiklais, nešildomoms patalpoms pakaks paprastų stiklų su viena kamera.

Stogas – sudėtinga ir labai svarbi žiemos sodo dalis. Šiuolaikinės technologijos leidžia sumontuoti bet kokios formos stogą. Jis turi būti atsparus smūgiams ir apkrovoms. Jei montuojamas stiklinis stogas, du stiklai jungiami specialia plėvele, kuri padidina atsparumą, be to, toks stiklas duždamas nesubyra smulkiomis šukėmis. Gali būti naudojamas ir polikarbonatas – skaidri medžiaga, susidedanti iš kelių plastiko sluoksnių, suskaidytų oro tarpais. Jis pakankamai stiprus, tad jo nereikia papildomai tvirtinti.

Ventiliacija

Žiemos sodas_4

Vasarą stiklinės patalpos dažnai perkaista (temperatūra gali siekti net +60º C). Kad taip neatsitiktų, reikia įrengti apsaugą nuo saulės, pvz., parinkti specialius stiklus, pakabinti žaliuzes, užuolaidas ir pan., be to, būtina įrengti gerą vėdinimo sistemą. Būtent ji reguliuoja oro patekimą bei ištraukimą, užtikrindama gerą mikroklimatą.

Vėdinimo sistema gali būti natūrali, priverstinė ar prijungta prie patalpos šildymo sistemos (kondicionavimas). Natūralios ventiliacijos efektyvumą lemia varstomų angų išdėstymas (jų skaičius priklauso nuo patalpos ploto). Duris žiemos sode galima įstatyti bet kurioje patogioje vietoje, jų nebūtina statyti šildomame žiemos sode, kuris yra sujungtas su gyvenamosiomis patalpomis. Apatinėje konstrukcijos dalyje paprastai daromos orlaidės švariam šaltam orui iš lauko tiekti, o viršutinėje įstatomi atidaromi langai arba orlaidės, pro kuriuos pasišalina šiltas oras.

Tokia ventiliavimo sistema yra žymiai pigesnė nei mechaninė su oro įpūtimo ir ištraukimo įranga, distancinio valdymo pultu bei maitinimo bloku. Mechaninė ventiliacija sureguliuojama taip, kad įsijungtų ir išsijungtų automatiškai. Profesionaliai parinkus vėdinimo sistemą, žiemos sode galima sukurti komfortabilias sąlygas: vasarą čia nebus karšta, netrauks skersvėjai, o žiemą bus šilta ir nerasos stiklai.

Augalų parinkimas

Žiemos sodas_5

Kad žiemos sode būtų galima parinkti tinkamus augalus, reikia atsižvelgti į statinio formą, jo padėtį pasaulio šalių atžvilgiu, stogo nuolydį, ventiliacijos sistemą, šešėlius. Šeimininkai turėtų nuspręsti, ko jie tikisi iš žiemos sodo, taip pat pagalvoti apie tai, ar galės užtikrinti pasirinktiems augalams reikiamas sąlygas, ar užteks kantrybės juos prižiūrint. Priešingu atveju galima skaudžiai nusivilti, matant vystančius augalus. Norint turėti tikrai gražų ir jaukų kampelį, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie patars, kokius augalus pasirinkti, kaip juos prižiūrėti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų.

Kiekvienam augalui reikalingas tam tikras mikroklimatas – temperatūra, oro drėgnumas. Vienoje patalpoje beveik neįmanoma sukurti tinkamų sąlygų skirtingiems augalams, taigi vertėtų rinktis vienos klimato zonos augmenijos tipą. Paprasčiau būtų pirma įrengti žiemos sodą ir po to rinktis augmeniją, nei išstudijavus mėgiamų augalų poreikius pagal tai reguliuoti ventiliacijos, drėkinimo sistemas, parinkti dirvožemį.

Projektuojant žiemos sodą iš anksto reikia numatyti, kur bus auginamos gėlės – vazonuose ar grunte. Auginant augalus vazonuose, šiltnamio konstrukcija bus žymiai paprastesnė, be to, gėles bus galima pergrupuoti, be didelio vargo perkeliant jas iš vienos vietos į kitą.

Sodinant augalus į gruntą, jie gauna daugiau reikalingų medžiagų, geriau auga, tačiau tokiu atveju reikalingas drenažas, todėl po gruntu teks suprojektuoti vamzdynų sistemą. Žiemos sode galima įrengti kompiuterizuotą laistymo sistemą. Tuomet augalai bus laistomi ir tręšiami dozuotai. Tokia sistema mūsų šalyje dar nėra plačiai paplitusi, tačiau kai kuriose užsienio šalyse taikoma prižiūrint gatvės augalus.

Ne visais metų laikais augalai auga vienodai. Žiemą dauguma jų ilsisi. Tuomet žiemos sode reikia palaikyti kiek žemesnę temperatūrą, mažiau laistyti, keisti apšvietimą, imituojant natūralias augalo gyvavimo sąlygas. Jeigu žiemos sodas pastatytas pietų pusėje, vasarą gali tekti augmeniją saugoti nuo saulės spindulių (per didelis karštis gali pakenkti), tad reikia iš anksto pagalvoti, kaip padaryti pavėsį.

Žiemos sodas_6

Vazonines gėles galima pernešti į tuo metu joms tinkamesnę vietą. Žiemą vazonus su augalais iš nešildomo sodo galima pernešti į šildomas patalpas. Vasarą žiemos sodo erdvę galima pratęsti išnešant vazoninius augalus į lauką ir palaipsniui pratinant juos prie tiesioginių saulės spindulių (geriausia ūkanotą dieną). Tačiau ne visi augalai mėgsta būti nešiojami.

Daugumai augalų reikalingas drėgnas oras. Vien purkšti ir laistyti nepakanka, todėl žiemos soduose dažnai įrengiami dekoratyvūs baseinai, fontanai. Parenkant augalus žiemos sodui, reikia nuodugniai išnagrinėti jų poreikius ir augimą: kokio aukščio jie bus, kiek plėsis šaknys, lapija. Prie vandens telkinių geriausia sodinti mėgstančius drėgmę ir tiesioginių saulės spindulių bijančius augalus, kuriems patinka augti šešėlyje.

Dauguma augalų nemėgsta skersvėjo, be to, jei grindys yra šildomos, joms įkaitus gali džiūti šaknys. Žiemos soduose įrengiamas panašus į saulės spektrą apšvietimas, tačiau tai tik priedas, kadangi dirbtinėje šviesoje augalai sunkiau išgyvena.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (70)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (58)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (15)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1065)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (55)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...