Žalias menas: figūros iš augalų

 (5)
Augalų karpymo meno, kuomet tam tikru būdu apgenėjus daugiamečių augalų lapus ir medžių bei krūmų šakeles suformuojamos griežtai apibrėžtos figūros šaknys, siekia dar senovės egiptiečių ir persų laikus. Šį karpymą galima vadinti „gyvų skulptūrų“ menu, o suformuotos figūros gali būti geometrinės ar fantastinės. Angliškai tai vadinama „topiary“, šis žodis kilęs iš lotyniško „topiarius“ (kraštovaizdžio sodininkas).
Skulptūrinis sodas
Skulptūrinis sodas
© Corbis/Scanpix

Skulptūros kuriamos iš amžinai žaliuojančių, dažniausiai sumedėjusių nedidelius lapus turinčių augalų, kuriems būdinga gausi lapija ir tankus, kompaktiškas ir/arba kūgiškas augimas. Dažniausiai naudojami šie augalai: buksmedžiai (Buxus sempervirens), tujos (Thuja rūšys), kilnusis lauramedis (Laurus nobilis), bugieniai (Ilex rūšys), mirtos (Eugenia arba Myrtus rūšys), kukmedžiai (Taxus rūšys), ligustrai (Ligustrum rūšys).

Šiais laikais figūros kūrimo pagrindui dažnai naudojami karkasai iš vielos, padedantys suformuoti norimą figūrą, tačiau tradicinis figūrinio karpymo menas pasikliauja kantrybe ir rankos miklumu. Naudojant vielos formą ir smulkialapes gebenes, „gyvą skulptūrą“ galima užauginti per keletą mėnesių. Gyvatvorė - vienas paprastesnių šio meno pavyzdžių.

Kilmė

Europietiškasis „topiary“ siekia romėnų laikus. „Gamtos istorijos“ autorius Plinijus bei epigramų rašytojas Marcialis teigia, kad su šiuo menu romėnus supažindino Julijaus Cezario draugas Cneius Matius Calvena, o Plinijus Jaunesnysis vaizdingai aprašo jo Toskanos vilą puošiančias gyvūnų figūras, užrašus ir obeliskus iš žalių augalų. Romėnų namų ir vilų kiemuose, kurie anksčiau nebuvo labai išskirtiniai, figūrinio karpymo meno buvo sukurti miniatiūriniai kraštovaizdžiai su gyvomis augalų skulptūromis.

Tolimieji Rytai

Kinai ir japonai taip pat praktikavo medžių bei krūmų karpymą ir formavimą, tačiau jų estetiniai siekiai buvo truputį kitokie; rytiečiai siekė, kad jų kompozicijose atsispindėtų gamtos jėgos. Pavyzdžių galima rasti gimininguose kinų penjing ir japonų bonsai menuose.

Europietiškajam menui artimiausias yra japoniškasis „debesų“ formavimas: tokia forma nugenėti augalai ypač nuostabiai atrodo iškritus sniegui. Japoniški zen sodai kuriami derinant karikomi (figūrinio karpymo menas, kuomet iš medžių ir krūmų formuojamos stambios apvalių linijų formos ar skulptūros) ir hako-zukuri (šiam būdingos stačiakampės ir tiesios linijos).

Renesansas

Figūrinio medžių ir krūmų karpymo meną mėgo Europos elitas. Taip jie puošdavo savo sodus ir terasas. Dažniausiai iš augalų buvo formuojamos geometrinės figūros: rutuliai, kubai, obeliskai, piramidės, kūgiai, spiralės, etc. Taip pat buvo populiarios žmonių, gyvūnų, daiktų formos.

Versalio sodų skulptūros niekada nebuvo itin sudėtingos: žemos gyvatvorės ir apvalių formų medžiai, o pakraščiuose - obeliskai, kurių vertikalios linijos tarnavo kaip atsvara neaukštoms sodo figūroms. Sudėtingesnės skulptūros buvo ne iš augalų, o akmens ir švino. Olandijoje klestėjo sudėtingesni krūmų karpymo dizainai; prancūziško-olandiško stiliaus sodai Anglijoje išpopuliarėjo po 1660 m.

Seniausias figūrų iš augalų sodas JAV yra Portsmouth’e. Tai „Žalių gyvūnų figūrų sodas“, pradėtas kurti 1912 m.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujos formos

Viduramžių rožės žydi ir Lietuvoje (3)

Šalia rožės pavadinimo nenustebkite radę nuorodą XVII a. Šiais laikais savo sode galima aptikti rožių, kurios buvo augintos prieš 3−4 šimtmečius.

Naujas būdas atvėsinti namus per karščius (9)

Kaip jau turėjote progos įsitikinti, šios vasaros orai yra kupini siurprizų. Vadinasi, reikia būti pasiruošusiam visiems atvejams. Tad, jei užplūdus naujai karščių bangai, nespėjote savo namuose įsirengti oro kondicionieriaus ar nenorite jo įsirengti dėl kokių nors kitų priežasčių, Jūsų išeitis – elektrinis oro ventiliatorius.

Patarimai, kaip prižiūrėti gėles

Gėlės – tai geri mūsų draugai džiaugiantis, liūdint, lydintys mus nuo pat gimimo per visą gyvenimą, sugebantys nebyliai išreikšti gražiausius mūsų jausmus, sukurti šventinę nuotaiką ir sveiką aplinką, suteikti dvasinės stiprybės.

Nacionalinės premijos laureatas architektas R. Palekas: Vilnius yra ypatingas (6)

„Pagrindinis architekto uždavinys – sugalvoti, kaip, tenkinant visus tuos suskaičiuojamuosius dalykus, vis dar sukurti kai ką nesuskaičiuojamo“, – apie religija jam tapusią profesiją žurnalui „Sapere aude“ sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius, garsus architektas Rolandas Palekas.

Čikagos „Vakarienės baltai“ organizatorius: noras kurti yra stipri mūsų varomoji jėga (2)

„Neturiu žalio supratimo, kaip įsitraukiu į įvairiausias veiklas, tiesiog puoselėju norą ką nors kurti“, – sako prancūzas, aistringas dviratininkas ir kelionių vadovas Rogeris Hobby.