Žalias menas: figūros iš augalų

 (5)
Augalų karpymo meno, kuomet tam tikru būdu apgenėjus daugiamečių augalų lapus ir medžių bei krūmų šakeles suformuojamos griežtai apibrėžtos figūros šaknys, siekia dar senovės egiptiečių ir persų laikus. Šį karpymą galima vadinti „gyvų skulptūrų“ menu, o suformuotos figūros gali būti geometrinės ar fantastinės. Angliškai tai vadinama „topiary“, šis žodis kilęs iš lotyniško „topiarius“ (kraštovaizdžio sodininkas).
Skulptūrinis sodas
© Corbis/Scanpix

Skulptūros kuriamos iš amžinai žaliuojančių, dažniausiai sumedėjusių nedidelius lapus turinčių augalų, kuriems būdinga gausi lapija ir tankus, kompaktiškas ir/arba kūgiškas augimas. Dažniausiai naudojami šie augalai: buksmedžiai (Buxus sempervirens), tujos (Thuja rūšys), kilnusis lauramedis (Laurus nobilis), bugieniai (Ilex rūšys), mirtos (Eugenia arba Myrtus rūšys), kukmedžiai (Taxus rūšys), ligustrai (Ligustrum rūšys).

Šiais laikais figūros kūrimo pagrindui dažnai naudojami karkasai iš vielos, padedantys suformuoti norimą figūrą, tačiau tradicinis figūrinio karpymo menas pasikliauja kantrybe ir rankos miklumu. Naudojant vielos formą ir smulkialapes gebenes, „gyvą skulptūrą“ galima užauginti per keletą mėnesių. Gyvatvorė - vienas paprastesnių šio meno pavyzdžių.

Kilmė

Europietiškasis „topiary“ siekia romėnų laikus. „Gamtos istorijos“ autorius Plinijus bei epigramų rašytojas Marcialis teigia, kad su šiuo menu romėnus supažindino Julijaus Cezario draugas Cneius Matius Calvena, o Plinijus Jaunesnysis vaizdingai aprašo jo Toskanos vilą puošiančias gyvūnų figūras, užrašus ir obeliskus iš žalių augalų. Romėnų namų ir vilų kiemuose, kurie anksčiau nebuvo labai išskirtiniai, figūrinio karpymo meno buvo sukurti miniatiūriniai kraštovaizdžiai su gyvomis augalų skulptūromis.

Tolimieji Rytai

Kinai ir japonai taip pat praktikavo medžių bei krūmų karpymą ir formavimą, tačiau jų estetiniai siekiai buvo truputį kitokie; rytiečiai siekė, kad jų kompozicijose atsispindėtų gamtos jėgos. Pavyzdžių galima rasti gimininguose kinų penjing ir japonų bonsai menuose.

Europietiškajam menui artimiausias yra japoniškasis „debesų“ formavimas: tokia forma nugenėti augalai ypač nuostabiai atrodo iškritus sniegui. Japoniški zen sodai kuriami derinant karikomi (figūrinio karpymo menas, kuomet iš medžių ir krūmų formuojamos stambios apvalių linijų formos ar skulptūros) ir hako-zukuri (šiam būdingos stačiakampės ir tiesios linijos).

Renesansas

Figūrinio medžių ir krūmų karpymo meną mėgo Europos elitas. Taip jie puošdavo savo sodus ir terasas. Dažniausiai iš augalų buvo formuojamos geometrinės figūros: rutuliai, kubai, obeliskai, piramidės, kūgiai, spiralės, etc. Taip pat buvo populiarios žmonių, gyvūnų, daiktų formos.

Versalio sodų skulptūros niekada nebuvo itin sudėtingos: žemos gyvatvorės ir apvalių formų medžiai, o pakraščiuose - obeliskai, kurių vertikalios linijos tarnavo kaip atsvara neaukštoms sodo figūroms. Sudėtingesnės skulptūros buvo ne iš augalų, o akmens ir švino. Olandijoje klestėjo sudėtingesni krūmų karpymo dizainai; prancūziško-olandiško stiliaus sodai Anglijoje išpopuliarėjo po 1660 m.

Seniausias figūrų iš augalų sodas JAV yra Portsmouth’e. Tai „Žalių gyvūnų figūrų sodas“, pradėtas kurti 1912 m.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

Kokius darbus šiuo metu laikas atlikti sode? (1)

Ilgai lauktas pavasaris pateikė staigmenų, tad verta pasidomėti, kokius darbus šiuo metu sode metas nudirbti.

Ekspertai įvardija priežastis, kodėl reikia vėdinti buto patalpas (4)

Po darbų grįžtate namo. Lauke – 17, namie – 19 laipsnių šilumos. Atsidarius langą, girdisi miesto triukšmas, tad norisi jį greičiau uždaryti. Kelios dienos ir priprantate prie tokio naminio klimato. Draugė nuolat šiek tiek pačiaudi: „Ne liga, praeis“, o jūs šnirpščiate nosį ir skundžiatės pavasario dulkėmis.

Kaip išsirinkti kokybiškus virtuvės baldus? (1)

Jei mėgstate gaminti, virtuvė bus vieta, kurioje lankysitės itin dažnai. Virtuvės baldai – vieni sudėtingiausių baldų, jie turi būti netik gražūs, bet ir funkcionalūs, ergonomiški ir žinoma ilgaamžiai.

Alyvos – išimtis Lietuvos augalų pasaulyje (4)

„Ši ir kita savaitė bus alyvų savaitės. Jų pilnos visos gatvės, jų galima rasti daugelyje kiemų ir ore tvyro alyvų kvapas“, – apie pražydusias alyvas kalba Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą (5)

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo.