Gyvatvorių priežiūra
Pagal savo formą gyvatvorės gali būti laisvai augančios ir kerpamos (formuojamos). Žydintys krūmai ir medžiai, mezgantys dekoratyvius vaisius, genimi rečiau. O karpomi augalai suauga tokie tankūs, kad pro juos nepralenda net ir smulkūs gyvūnai.
Gyvatvorės akį džiugins tik reguliariai ir tinkamai prižiūrimos. Pirmaisiais metais pasodintą augalų tvorelę būtina nuolat laistyti, purenti žemę ir ravėti.
Pagrindinė žaliųjų tvorų priežiūra – genėjimas. Figūrinį karpymo meną puikiai buvo įvaldę dar senovės Romos sodininkai. Iš krūmų jie suformuodavo geometrines, gyvūnų, paukščių ar fantastinių būtybių figūras. Laisvę vaizduotei galima suteikti ir savo sodyboje, nes daugelis augalų rūšių lengvai formuojami.
Genėti gyvatvorę reikia tik antraisiais metais, rudenį, kai medžiai jau be lapų. Birželio pradžioje šiek tiek apkerpami šonai ir patrumpinama viršūnėlė. Genėjimas vasarą paspartina ūglių augimą, todėl neišretėja gyvatvorės apačia. Naujų ūglių augimą skatina ir reguliarus tręšimas bei laistymas. Pavasariais verta patręšti azotinėmis trąšomis.
Sodinukams reikia erdvės
Gyvatvorių sodinukus iš konteinerių į nuolatinę augimo vietą galima perkelti bet kuriuo metu. Lapuočių gyvatvorėms dažniausiai sodinami 2–3, 4–6 metų amžiaus sodinukai, spygliuočių – 5–8 metų (kartais ir 10–12 m.).
Žalioji tvora bus gražesnė, jei formuosite iš jaunų augalų: mažesniems augalams lengviau suteikiama norima forma, jie gražiau sutankėja.
Paprastai gyvatvorės sodinamos viena eile, bet jei yra vietos ir pageidaujama plačios, galima dviem eilėmis – šachmatine tvarka.
Nebūtina dviguba eile sodinti tujų, nes jos karpomos sutankėja. O koloninės tujos į vientisą sieną suauga net ir nekarpomos. Apskritai, visžalių augalų nereikia sodinti arti vienas kito. Jeigu jiems trūksta erdvės, gali išplikti, užsikrėsti vienas nuo kito ligomis. Tinkamiausias atstumas tarp visžalių ir spygliuočių sodinukų 70–80 cm, lapuočių – 30 cm.
Planuojant gyvatvorę reikia nepamiršti, kad augalų šaknys išsikeroja plačiai ir užgožia netoli augančius augalus. Vaismedžius ar dekoratyvinius augalus galima sodinti ne arčiau kaip už 8 m nuo medžių gyvatvorės. Kaulenių, lanksvų, sedulų gyvatvorių „apsaugos“ zona – keturi metrai. Gyvatvorė sunaudos mažiau maistingų medžiagų ir neskurdins kitų augalų, jeigu ją patręšite.
Tanki kaip siena
Atskira grupė – labai tankios, neįžengiamos gyvatvorės. Tokią žaliąją tvorą galima išauginti į vieną eilę susodinus medžius, kurie lengvai suauga šakelėmis (pvz., gudobeles, kaukazines slyvas). Atstumai tarp augalų neturėtų būti didesni nei 15–20 cm. Iš karto prieš sodinant arba pirmais augimo metais medeliai genimi, virš žemės paliekant tik 10 cm ūglius. Kitą pavasarį ant jų paliekamos pačios stipriausios ataugos. Likusios nukreipiamos horizontaliai ir perkryžiuojamos su šalia augančiais ūgliais. Taip šakelės viena su kita suauga daug greičiau. Trečiaisiais metais toks genėjimas vėl pakartojamas. Suaugintą gyvatvorę kasmet būtina reguliariai genėti.
Priderinta prie aplinkos
Gyvatvorė turi darniai įsilieti į aplinką, tad nuo konkrečios vietos priklauso, kokios rūšies, aukščio ir formos ji turėtų būti.
Mieste, taip pat priekinėje, reprezentacinėje sodybos dalyje gražiau atrodo tvarkingos formos, apkarpytos gyvatvorės. Prie pagrindinio įėjimo į namą sodinami ir formuojami pavieniai augalai ar jų grupės.
Poilsio zonoje už namo karpytos gyvatvorės netinka. Čia aplinka diktuoja nesuvaržytą ir laisvą stilių, tad ir gyvatvorės turėtų būti natūraliai išsikerojusios. Ypač tinka žydintys, kvapūs augalai: jazminai, putinai, rododendrai, alyvos, japoninės azalijos.
Jeigu norite suformuoti arką, reikia sodinti didesnius augalus, jų viršūnes palenkti ir surišti, paskui kasmet kantriai karpyti, kol išgausite pageidaujamą formą.
Žalios tvoros iš vijoklių
Žalią tvorelę ar sieną, priedangą nuo kaimynų galima suformuoti iš daugiamečių arba vienmečių vijoklinių augalų. Jie per vasarą užauga iki 3–4 m aukščio ir užkloja vertikalų iki 5 kv. m plotą. Tokie augalai turi derėti prie namo arba sodo namelio architektūros ir jos elementų, juos paryškinti, prislopinti arba pabrėžti.
Vijokliams reikia atramos, prie kurios jie kabinasi ūseliais, priglunda lapais. Tinka iš medžio, metalo, tinklo, svarbu, kad būtų tvirtos, nes didelė žalumos masė sveria gana daug. Atramos tvirtinamos apie 10 cm atstumu nuo namo, kad laisvai cirkuliuotų oras ir siena nedrėgtų.
Renkantis sumedėjusius vijoklius, dera atsižvelgti į jų reiklumą saulei ir atsparumą šalčiams. Prie namo sienos gražiai atrodo laipiojančios rožės, Žakmano raganės, gebenės. Prie šiaurinės sienos auga aktinidijos, jos ne tik dekoratyvios, bet ir veda valgomus vitaminingus vaisius. Pietinėje pusėje geriausia vieta vynuogėms. Žalia pavėsinių siena formuojama iš įvairių rūšių sausmedžių, penkialapių vynvyčių (lipa bet kokia siena net ir be atramų, rudenį nusidažo itin gražia raudona spalva), laipiojančių hortenzijų, citrinvyčių, ląstūnių.
Nepamirškite ir vienmečių žydinčių vijoklių, kurie spalvingai žydi visą vasarą.
Gyvatvorių augalai
Medžiai
Aukštoms gyvatvorėms, kuriomis dažniausiai apjuosiami sodai, saugant juos nuo vėjų, arba apželdinamos didelės teritorijos, geriausiai tinka medžiai: eglės, mažalapės liepos, skroblai. Jie ilgaamžiai, todėl ir gyvatvorės ilgai puoš sodybą. Pažemėje sutankėjusios šakos saugo ne tik nuo vėjų, bet ir atstoja tikrą tvorą.
Bukai auga lėtai, išleidžia galingas šaknis. Užauginti tokią gyvatvorę reikia laiko ir kantrybės, bet rezultatas atperka visus vargus. Aukšta ir tanki kaip siena tokių medžių gyvatvorė yra puiki sodybos priedanga nuo vakarų ar šiaurės pusės. Bukai nenumeta lapų iki pavasario, tanki lapija ilgai išlieka ir skroblų gyvatvorės.
Maumedžių gyvatvorės atrodo įdomiai ir gražiai visus metus. Ir žiemą jos neperregimos, nes vaizdą užstoja labai tankios šakelės. Net ir karpomi kartais užaugina kankorėžius. Pradedami karpyti po trejų–ketverių metų: iš pradžių tik šonai, o kai pasiekia norimą aukštį – ir viršūnė. Galima suformuoti vidutinio aukščio (1–1,5 m) arba aukštas gyvatvores.
Nekarpomi
Daug rūšių augalų galima neformuoti, tik patrumpinti vieną kitą šakelę. Jei sodyba didelė, aukštai gyvatvorei tinka paprastosios karaganos ir alyvos, gudobelės, varpinės medlievos, putinai, vidutinieji ir kamuolėtieji pūsleniai, lazdynai. Vidutinio aukščio gyvatvorei tinka lanksvos, sauskrūmiai, hortenzijos, veigėlės, spirėjos, auksuotieji serbentai, juodavaisės aronijos, purpuriniai gluosniai, geltonžiedės forsitijos, parko rožės ir kt. Dirvai nereiklūs erškėčiai.
Žemoms nekarpomoms gyvatvorėms sodinkite japonines ir triskiautes lanksvas, Tunbergo raugerškius, dyglialapes mahonijas, dažinius prožirnius, levandas, vaistinius šalavijus, jonažoles ir kt. Žemos gyvatvorės atriboja vieną sodybos teritoriją nuo kitos: daržą nuo dekoratyvinės ar poilsio zonos, sodą nuo daržo, pridengia negražius kampelius, praverčia kaip fonas kitiems želdiniams.
Karpomi
Rinkitės egles, kurios karpomos gražėja, tankėja, suformuoja aukštą ar vidutinę tankią, nepralaidžią gyvatvorę. Sodinamos priemolio dirvose.
Tinka ir vakarinės tujos. Iš jų galima formuoti tankias aukštas, vidutines ir žemas gyvatvores. Jas taip pat reikėtų sodinti į priemolio dirvą. Pušys karpomos birželio mėnesį – trumpinami tik tų metų ūgliai. Tai skatina naujų atžalų susidarymą ir gyvatvorės tankėjimą.
Puikiai genėjimą atlaiko jazminai. Labai dekoratyvios ir lengvai karpomos sedulos. Jos leidžia ryškiai raudonus ūglius, uogos baltos arba juodos.
Iš karklų suformuosite siauras gyvatvores, galima ir supinti.
Lanksvų (vaisginalapių, smailialapių, stačiašakių, niponinių ir kt.) aukštis siekia iki 1,5–2 m, lengvai atlaiko karpymą, lapeliai tankūs, gausiai ir gražiai žydi. Nereiklios dirvai, mėgsta šviesą.
Sodinkite serbentus (alpinius, geltonuosius, raudonuosius, juoduosius), kurie gerai auga pavėsyje ir nereiklūs dirvai.
Gudobelės (vienakaulės, bukalapės, sibirinės ir kt.) suauga į tankias gyvatvores. Jos nereiklios dirvai, tačiau mėgsta šviesą.
Iš ligustrų galima suformuoti gražias žemas gyvatvores, jie labai gerai atlaiko genėjimą. Neapsnigtos šakos apšąla, bet pavasarį atauga. Jiems reikalinga derlinga dirva.
Kerpant klevus (totoriškus, Ginalo) išauginamos aukštos gyvatvorės.
Kauleniai (paprastieji, spyglialapiai ir kt.) nereiklūs dirvai, mėgsta šviesą, suformuojamos vidutinio aukščio tankios gyvatvorės.
Magonija puikiai atlaiko genėjimą, tinka žemoms gyvatvorėms.
Kantriesiems
Fitzerio kadagiai užauga iki 1,5 m aukščio ir daugiau kaip 5 m pločio. Kantrūs sodininkai gali juos karpyti ir suformuoti vidutinio aukščio gyvatvorę. Reikėtų sodinti paliekant bent 1 m atstumus.
Europiniai kukmedžiai gerai žiemoja, ypač daliniame pavėsyje, tačiau jautrūs tiesioginiams saulės spinduliams, užterštam miesto orui. Nors auga lėtokai, iš jų suformuotomis gyvatvorėmis galės grožėtis kelios kartos.
Buksmedžiai auga labai lėtai, bet tinkamai suformuoti, ypač apvalios formos, atrodo įspūdingai. Trūkumas – žvarbiomis žiemomis apšąla.
Skubantiesiems
Jei norite greitai užsiauginti dekoratyvią gyvatvorę, tinka purpuriniai karklai ‘Gracilis‘. Jie auga labai sparčiai, per kelerius metus gali pasiekti metrą aukščio. Žinoma, formuojant, karpant, augimas sulėtėja, bet iš vieno augalo išauga tankus, kompaktiškas krūmas. Karklų šakelės ir lapeliai smulkūs, krūmas atrodo grakštus, lengvas.
Populiariausieji
Gyvatvorių augalai Nr. 1 – vakarinės tujos arba jų dekoratyvinės formos. Tik nedaugeliui jos atrodo senoviškos, nusibodusios. Tujos gerai auga, atsparios žiemos šalčiams. Sodinukai nebrangūs, bet galima išsiauginti ir patiems: pavasarį prisilaužykite šakelių, įsmeikite į žemę ir uždenkite. Kitais metai jau galima persodinti.
Kaimo sodybose gyvatvorės dažnai formuojamos iš alyvų, lanksvų, sedulų.
Prie kelių ir įvažiavimų
Kūgines baltąsias eglutes galima sodinti eilėmis šalia kelio, įvažiavimų į sodybas. Atrodys gražiai, jei pasirinksite vienodo amžiaus ir aukščio sodinukus. Kartais apdega nuo saulės žiemą ir nepakenčia keliams barstyti naudojamos druskos bei sausrų.
Netinka
Nesižavėkite įvairiais spalvingais puskiparisiais – jie apšąla, nudega nuo saulės. Nors atrodo gražiai, gali augti penkerius metus, bet kartais žūsta per vieną žiemą. Nemėgsta ir karpymo – šakos nušiūra, gelsta.
Kalninės pušys greitai per¬auga, todėl geriau rinktis dekoratyvines jų formas.
Saulė ir pavėsis
Saulėtoje pusėje gerai auga daugelis visžalių, spygliuočių augalų: pušys, kadagiai, taip pat daugelis lapuočių. Pavėsyje gali augti kukmedžiai, cūgos, eglės.
Šiaurinėje namo pusėje nepalankiems orams ištvermingesni lapuočiai – gudobelės, kaukazinės slyvos, sedulos, pūsleniai, kauleniai.
Priešai
Gyvatvorių priešai – gilios žiemos, kai sniegas išlanksto į viršų augančias šakas.
Prie gatvės augančios gyvatvorės nugelsta nuo šuniukų „gamtinių reikalų“.
Gyvatvores sugadina netinkamas karpymas, jeigu augalai į viršų platėja. Geriausia forma – apačioje plačiau, viršuje – siauriau.
Konsultavo Vybornų medelyno savininkė Jadvyga Vybornienė.
