Arba būsime tiek turtingi ir protingi, kad susirūpinsime sveika aplinka, arba importuojama energija bus tokia brangi, kad privers naudoti vietines šiltas medžiagas bei energijos šaltinius. Kito būdo išjudinti ekologinę statybą Lietuvoje, atrodo, nėra. Deja, labiau tikėtinas antrasis variantas.
© "Statyk!"
Krunų kaimas

Nors apie ekologišką statybą iš vietos žaliavų kalbama keliolika metų, tačiau Lietuvoje pavyko aptikti tik kelių tokių gyvenviečių užuomazgas ir saujelę pavienių sodybų. Kol mūsų mokslininkai tokios statybos paslaptimis dalijasi su vakariečiais ir šiems pardavinėja savo išradimus, lietuviai renkasi tradicines, greičiausiai pasiekiamas statybines medžiagas. Gal statybą iš ekologiškų vietos žaliavų prisiminsime tik prispausti ligų, kylančių energijos bei statybos kainų?

Ekologiškų gyvenviečių entuziastai puoselėja viltį: tokių kaimų grandinėmis apjuosti didmiesčius, sodinti miškus, sveikai gyventi ir gal net tiekti miestiečiams ekologišką maistą.

Per pusšimtį kilometrų nuo Vilniaus nutolusi, už Kernavės besikurianti Krunų gyvenvietė pasislėpusi nuo pašalinių akių. Jokių kryptį rodančių kelio ženklų, iš tolo nešvyti saulės kolektoriais stogai, negirdėti naujakurių technikos burzgimo ar kirvių pokšėjimo. Tačiau pirmas įspūdis, jog ten dar nieko nėra, – neteisingas. Kruniečiai save laiko bene daugiausia kuriant ekologines gyvenvietes nuveikusia bendruomene.

Vilniuje gyvenanti bendrosios praktikos gydytoja Ingrida Žitkauskienė yra viena iš ekologinės gyvenvietės entuziasčių. Pasak jos, būsimieji Krunų gyventojai įkūrė Lietuvos ekologinių sodybų asociaciją, o neseniai įstojo į tarptautinę ekologinių kaimų organizaciją „Global ecovillage network“.

I. Žitkauskienė prisipažino, jog kartais jai atrodo, kad ji ir gimė su mintimi Lietuvai grąžinti senuosius kaimus be smurto žmonių santykiuose, be chemijos aplinkoje. „Maniau, svajonė niekada neišsipildys. O pasiskaičius įvairios pasaulinės literatūros mano viduje tai suskambėjo kaip padrąsinimas, kad viskas įmanoma. Norime turėti švarią ir gražią planetą. Nesvarbu, kada tai įvyks, bet norime prie to prisidėti.“

Iškilo bendruomenės sodyba

Krunų sodžiuje turėtų būti apie 50 sodybų. Šiuo metu apie 40 žmonių pasidalijo po 1–3 hektarus. Prieš kelerius metus 15 bendrasavininkų nusipirko 19 hektarų, paskui ėmė supirkinėti aplinkines žemes. Per tą laiką Krunų kaimo bendruomenė pagausėjo; šiuo metu ji turi įsigijusi 50 ha žemės ūkio paskirties žemės, 20 ha miško. Iki šiol tebevyksta žemių jungimo ir dalijimosi procesas. Mat dalis sklypų – rėžiniai, tokiuose įsikurti būtų sunku.

Ekologiška statyba
© "Statyk!"

Sujungus keletą siaurų rėžių ir padalijus į taisyklingesnius stačiakampius, formuojami sklypai sodyboms. Pirmasis ekologiškos gyvenvietės statinys – rąstinė bendruomenės troba. Būsimieji gyventojai tikisi kitus statinius iškelti susirinkę į talkas; šiuo metu būsimo kaimo teritorijoje iškasti 9 dviejų trijų arų tvenkiniai.

Tik ekologiškos medžiagos

Pasak I. Žitkauskienės bei kitos būsimosios krunietės psichologės Editos Grigaliūnaitės, namai bus tik iš ekologiškų medžiagų. Statant namus iš rąstų, pastaruosius ketinama tik nužievinti ir impregnuoti linų sėmenų aliejumi ar jo produktais. Tarpus ketinama užkamšyti samanomis, linų pluoštu arba vilna, uždengti nendrinius stogus. E. Grigaliūnaitė tvirtina, kad „medis turi plaušą, kuris saugo nuo ligų ir kenkėjų. Rąstą apipjovus ir pažeidus jo struktūrą, jis tampa neatsparus. Mediniams statiniams impregnuoti ketiname naudoti ir ekologiškus „Kelmolio“ produktus“.

Kita dalis kruniečių namus statysis iš šiaudų ryšulių – kitkų. Pastarąsias nuo graužikų ir drėgmės bei gaisro ketinama apsaugoti aptinkavus trimis molio sluoksniais. Pirmasis sluoksnis purškiamas, kiti įtrinami rankomis. „Svarstome, kaip išsiversti be neekologiškų medžiagų: sintetinių plėvelių, dažų. Tokių plėvelių nereikia uždengus nendrių stogą.

Jeigu tarpus tarp pamatų stulpelių užpildysime skalda, kuria nekyla drėgmė, plėvelių nereiks ir pamatams. Nuo graužikų namus saugos T raidės formos pamatai“, – sakė pašnekovės. Sunkiausia yra rasti, kas suprojektuotų šiaudų namus. Pavasarį ketinama pradėti dar dviejų namų statybą.

Ekologiškos gyvenvietės nuotekas ketinama rinkti į kompostuojančius biotualetus, o vadinamąjį pilkąjį vandenį nutekinti į žilvičiais apsodintą aikštelę. Būsimieji Krunų gyventojai ketina verstis natūriniu ūkiu, sodybas aptverti gyvatvorėmis, o kaimo teritorijoje nevažinėti automobiliais, nežvejoti ir net neskersti gyvūnų. Automobiliams abipus kaimo numatytos dvi stovėjimo aikštelės.

Seniausia – nebe ekologinė

Seniausia Lietuvoje ekologinė gyvenvietė prieš 12 metų buvo suprojektuota Pustalaukio kaime, Vilniaus rajone. Tačiau sveikos gyvenvietės idėja žlugo, gyventojams nepanorus statyti iš vietos medžiagų.

Atsinaujinančiosios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė, biochemikė bei aplinkosaugos specialistė Edita Milutienė papasakojo gyvenvietės kūrimo peripetijas: „Buvo numatyta pastatyti 4 namus iš ekologinių medžiagų pagal vadinamąjį saulės architektūros principą. Nupirktas sklypas, kurio šiaurinę pusę ir namų fasadus nuo vėjų užstojo kalva.

Pietų pusę ketinta palikti atvirą saulei, kad ši per didelius langus šildytų patalpas. Ketinau ten įsikurti pati, tačiau ekologijos ten liko mažai: žmonės statė kaip kas norėjo: vieni – iš blokelių, antri iš kitų neekologiškų medžiagų. Taip žlugo idėja gyvenvietę pastatyti iš molio ar šiaudų“.

Ekologiška statyba
© "Statyk!"

Užsienyje seniai žinomas „pasyvaus namo“ terminas. Tai namai, kurių beveik nereikia šildyti. Namus suprojektavus fasadais į pietus, ši pusė įstiklinama, pastatomos ypatingai šiltos sienos (pavyzdžiui, iš metro storio šiaudų ryšulių – tai labai populiaru Austrijoje ir Vokietijoje). Įrengus masyvias grindis, toks namas beveik nenaudoja papildomos energijos, nes naktį masyvios grindys atiduoda dieną sukauptą saulės šilumos energiją. Iki šiol Lietuvoje tėra saujelė šiaudinių namų. Pirmasis bene prieš dešimt metų tokį pastatą pasistatė architektas Petras Devižis. Pašnekovė žino dar dešimt tokių statinių, kurie nėra baigti.

„Lietuvoje ekologiškos gyvenvietės dar tik kuriasi, – sakė E. Milutienė. – Neseniai Vokietijoje buvome seminare surengtame ekologiškoje Septynių Liepų (Sieben Linden) gyvenvietėje. Ten stovi ir didžiausias pasaulyje – trijų aukštų, per 500 kv. m ploto – šiaudų namas. Iš viso gyvenvietėje 6 šiaudiniai namai; kiti, taip pat iš ekologiškų medžiagų, pastatyti dar prieš sužinant apie šiaudų naudojimą statybai. Ten pat vyko antrasis Europos šiaudinių namų statytojų suvažiavimas.“ Po 250 eurų susimokėję lietuviai ne tik klausėsi paskaitų, bet ir patys statė, o vaišinami buvo tik vegetariškais ekologiškais patiekalais.

„Tokios gyvenvietės ir Lietuvoje turi perspektyvų, tačiau didžiausias stabdis – žmonių mąstymas, požiūris į aplinką, uždarumas informacijai“, – apgailestavo E. Milutienė.

Lietuviams nereikia?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų katedros profesorius, daktaras Albinas Gailius pasakojo, kad statyba iš vietos žaliavų buvo prisiminta prasidėjus energetinei krizei. „Apie 1993 m. vienoje plytinyje pabandėme gaminti blokus iš molio bei smulkintų šiaudų. Blokams išdžiūvus, jie buvo atiduoti statybų bendrovei. Lietuvoje iškilo keletas tokių statinių, kurių blokai tarpusavyje sujungti molio skiediniu. Naujieji statiniai yra šilti ir tvirti“, – pasakojo profesorius.

Naują technologiją patentavo autorių grupė: mūsų pašnekovas, jo kolegos Algimantas Kazragis, Ipolitas Nickus bei architektas Eeugenijus Staniūnas. Technologija sudomino vokiečius ir šie įsigijo patentą. Pasiteiravus, kodėl lietuviai atsilieka ekologinės statybos srityje, A. Gailius atsiduso: „Deja... Lietuviai vertina kitas statybines medžiagas, be to, trūksta ekologinės statybos meistrų“.

Anot A. Gailiaus, būtina suvokti, kas yra natūrali ekologiška statybinė medžiaga. Impregnavus ir nudažius bei kitaip cheminėmis medžiagomis apdorojus medieną, ji tampa nebe ekologiška, jos natūralumas izoliuojamas. Tik impregnavus pokostu – natūraliu aliejumi, mediena lieka ekologiška.

Anot profesoriaus, molio ir šiaudų statyba – ekologiška ir natūrali. „Pasaulyje ne veltui atsirado terminas „darnioji plėtra“, – pasakojo A. Gailius. – Žmonės ėmė rūpintis aplinka ir suprato, kad atliekas reikia perdirbti, panaudoti statybai. Štai deginant šiaudus išsiskiria anglies dvideginis, o pūdant – metano dujos. Tiesa, supuvę šiaudai tampa natūralia trąša. Tačiau šiaudus, pelus, spalius ar pjuvenas naudojant statybai ne tik saugoma aplinka, bet ir atsiranda sveikų gyvenamųjų būstų“.

VGTU mokslininkai yra pagaminę mineraliniais rišikliais sutvirtintų spalių-pelų plokščių autostradoms ir viadukams aptverti. Šiuo metu išmėginami naujoviški blokeliai iš medienos atliekų. VGTU keliolika metų bendradarbiauja su D. Britanijoje Velse esančiu universitetu. A. Gailius Velso universitete skaito paskaitas apie atliekų naudojimą ekologinėje statyboje. Programą „Atliekų utilizavimas ir naudojimas ekologinių statybinių medžiagų gamybai“ finansuoja Europos Komisija.

„Lietuvoje ekologiškos gyvenvietės dar nemačiau, – atskleidė profesorius. – Štai Danijoje prieš dešimt metų lankiausi tokioje gyvenvietėje. Namai su visais patogumais pastatyti iš monolitinio molio sienų su smulkintų šiaudų užpildu. Dalies namų stogai iš nendrių. Lietuvoje tokių gyvenviečių ir sodybų kūrimas vyksta stichiškai, tik vienetai pasistato. Dauguma lietuvių tenkinasi tuo, ką siūlo masinė statyba. Retai kas susidomi ekologiškais namais, o susidomėję dažniausiai neranda tokius statinius projektuojančių architektų. Į mane dažnai kreipiasi žmonės, klausdami, gal žinau, kas suprojektuotų šiaudų namą.“

Naujausio „STATYK!“ žurnalo pagrindinė tema – ekologiška statyba. Žurnalistė Daiva Norkienė bando rasti atsakymą į klausimą, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos ekologiškos gyvenvietės, nors kalbų apie tokias girdėti jau keletas metų. Gerai paieškojus ekologiškos statybos užuomazgų pavyko rasti Krunų gyvenvietėje netoli Kernavės, įvairiose Lietuvos vietose yra keletas molio- šiaudų statinių, statomi šiaudų briketų namai. Ekologišką statybą žurnale komentuoja VGTU mokslininkai, architektai.

Kitos temos, susijusios su ekologija – natūralių medžiagų grindys, atliekų rūšiavimo problemos, statybinėse medžiagose esantys kenksmingi teršalai ir kiek jų patenka į aplinką.

Išsamiai aprašytas sausasis ir šlapiasis grindinio šildymo įrengimo būdai, cementų tipai ir rūšys. Statantys namus sutapdintu stogu ras informacijos apie lietaus nuvedimo sistemas.

2008-ųjų metų sausio-vasario „STATYK!“ numerio tema – pirtys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (151)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (39)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (25)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Lengvai ir gaiviai vakarienei: cukinijų ir vištienos kepsneliai (2)

Šiuo metu daugelio virtuvėse galima rasti vieną kitą cukiniją , tad šie kepsneliai – visų...

7 vietos pasaulyje, kur žmonės valgė žmones (2)

Kanibalizmas anksčiau pasaulyje buvo gana paplitęs reiškinys, pasakytų antropologai. Kartais jį...

Mažu uždarbiu Palangoje skundžiasi ne visi: vos per 3 valandas – 200 eurų (26)

Iš Basanavičiaus gatvės kavinių sklinda muzika, tiesa, įvairovės nedaug, dažniausiai nevykusiai...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (152)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

Ruso oligarcho vestuvių puotoje – neregėta prabanga: milijonus kainuojantis žiedas, 8 aukštų tortas ir dvi nuotakos suknelės (12)

Rusas oligarchas Aleksejus Šapalovas vedė modelį Kseniją Cariciną (27 m.). Prabangi vestuvių...

Lietuvoje išaugo sergamumas infekcine mononukleoze: kaip apsisaugoti (4)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje...

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (18)

Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos...