Šviežumo testas
Kai parduotuvėje akys raibsta nuo skintų gėlių kilimo ir ieškote pačių gražiausių, pirmiausia įsitikinkite, kad jos šviežios, neapvytusios. Gėlininkai kartais gudrauja ir nuskina išorinius rožių lapelius, vadinamuosius „marškinėlius“, kurie apdžiūvę, parudavę. Žiedas atrodo gražiau, bet be išorinių žiedlapių jis greičiau išsiskleis ir trumpiau žydės.
Kita vertus, nereikia manyti, kad nuo žiedo atsiskyrę „marškinėliai“ – prastos kokybės požymis. Kartais vos prasiskleidęs žiedas dar nenuskintas turi „atvėpusį sijonėlį“.
Ar rožės žiedas šviežias, geriausiai atskirsite švelniai perbraukdamos per jį pirštais – jis turi būti kietas, tvirtas, o ne minkštas.
Į darželį - ankstų rytą
Geriausia gėles skinti ankstų rytą arba nusileidus saulei. Neprasiskleidusiais žiedais skinamos frezijos, narcizai, aguonos, tulpės, amariliai ir kai kurios rožių rūšys. Šiek tiek prasiskleidusios skinamos lelijos, kardeliai, lubinai, bijūnai, o visai išsiskleidusiais žiedais – gerberos, kvapieji žirneliai, jurginai, chrizantemos, astrai, kai kurių rūšių rožės bei medetkos. Galima skinti ir pavakaryje tas gėles, kurių žiedai dar ne visai prasiskleidę.
Gėlės neturi būti apvytusios. Jei diena buvo šilta ir sausa, žemę reikia iš anksto gausiai palieti, kad visos augalo ląstelės būtų prisipildžiusios vandens.
Peiliu, bet ne žirklėmis
Stiebus patartina nupjauti įstrižai peiliu, nes kerpant žirklėmis galima pažeisti stiebų kapiliarus. Prieš merkdamos gėles į vazą, nupjaukite apie 3 cm kotelio. Jurginai, rožės, bijūnai, hortenzijos yra jautrūs bakterijoms, todėl jų pjūvius patariama atnaujinti panardinus į vandenį. Maždaug po 10 min. keletą sekundžių pamerkite į actą ar verdantį vandenį ir stiebo galą apdeginkite liepsna. Jei gėlės išskiria pieno sultis, nupjautus stiebus tuoj pat reikia merkti į verdantį vandenį ir, nugramdžius sutrauktas sultis, merkti į vazą.
Sumedėjusios šakelės (alyvų, forzitijų, chrizantemų) pjaunamos įstrižai ir įskeliamos. Nuo stiebų dar galima nulupti apie 5 cm žievės, plaktuku suploti stiebą, kad būtų plaušėtas ir augalas gautų daugiau vandens. Chrizantemų kotų galiukus galima minutę pamerkti į verdantį vandenį, kad prasiplėstų vandens indai.
Karpažoles, amarilius, klivijas, aguonas, narcizus ir kai kurias kitas gėles, kurios išskiria daug sulčių, tik ką nupjautas reikia trumpai pamerkti į +40–50 oC vandenį, būtinai laikant nuožulniai, kad nustotų tekėjusios sultys.
Tyro vandens gurkšnis
Jei puokštė buvo surišta, prieš merkiant atrišamos visos juostelės, nes jos trukdo į stiebą patekti vandeniui. Nestipriai surištas galima palikti tik našlaičių puokšteles.
Gėlių lapai neturi siekti vandens vazoje, nes skatina rūgimą, dėl to gėlės greičiau nuvysta. Nuolat įpilkite į vazą šviežio vandens.
Virš vandens lapus galima palikti. Mažiau lapų reikėtų palikti astrams, ratiliams, jurginams, rožėms, neužmirštuolėms – ilgiau nenuvys.
Gerberų stiebai apaugę plonais plaukeliais ir pamerkti į vandenį greitai ima pūti, todėl vandens į vazą pilama labai nedaug ir jis kartą per dieną keičiamas. Kartu išplaunamas ir vazos vidus, kad neliktų puvimo bakterijų, ir patrumpinami gėlių koteliai. Puvimo bakterijos užkemša stiebo indus, ir jais nepraeina vanduo.
Tinkamai pamerkus, net gerokai prasiskleidusias rožes galima išlaikyti kelias savaites, reikia tik nupjauti ilgą kotą. Rožės gražiai atrodo ir pamerktos į plokščią indą. Žiedas su trumpučiu koteliu laikosi gerokai ilgiau.
Sklidinai iki kaklo
Žoliniai augalai merkiami į vandenį giliai, nes jis skverbiasi visu stiebo paviršiumi. Ypač mėgsta sklidinai pripiltas vazas kardeliai, gvazdikai, rožės ir našlaitės. Tik gerberoms reikia ne daugiau kaip 3–4 cm vandens. Tačiau jei gerberos pradėjo vysti, vandens vonelė pravers ir joms.
Simpatijos ir antipatijos
Išskirdamos medžiagų apykaitos produktus (mineralines kalio, azoto, fosforo druskas, įvairius organinius junginius), skintos gėlės sukuria apie save tam tikrą biocheminę aplinką. Ji vienoms gali kenkti, ir jos greičiau nuvys, kitas gali veikti teigiamai, ir jų žydėjimas pailgėja.
Pavyzdžiui, rožes merkiant su kitomis gėlėmis, pastarosios daug greičiau nuvysta. Pakalnutės skatina tulpių ir neužmirštuolių vytimą. Gvazdikai, lelijos ir narcizai nemėgsta kitų gėlių, nors gvazdikų žydėjimą prailgina kartu pamerktas heliotropas, tulpių – puskiparisio šakelės, kalceoliarijų – ciklamenai.
Stiprinantis grožio kokteilis
Žinomi keli būdai, kaip pailginti gėlių žydėjimą: į vandenį įpilkite maitinamųjų medžiagų.
Rožės, tulpės, pelėžirniai, gvazdikai, chrizantemos, narcizai, frezijos, kvapieji žirneliai, alyvos geriausiai išsilaiko 2–5 proc. cukraus tirpale (apie 30 g cukraus l vandens). Tačiau toks tirpalas netinka raganėms, ciklamenams, amariliams merkti.
Be to, nuo cukraus atsiranda rūgimo bakterijų. Kad vandenyje nesiveistų bakterijos, galima įberti šiek tiek kalio permanganato, ištirpinti aspirino tabletę (tabletė l vandens), įpilti spirito (10 ml l vandens) arba citrinos rūgšties (2 g l vandens). Vandenį su šiais priedais reikia keisti kas 2–3 dienos.
Jei nededama jokių priedų, gėlėms su minkštais kotais (ciklamenai, gvazdikai, narcizai, sinavadai, tulpės) vandenį reikia keisti kasdien, jei vėsu – kas antrą ar trečią dieną. Koto pjūvį reikia atnaujinti kelis kartus per savaitę ir tada, kai keičiamas vanduo.
Yra ir kitų naminių priemonių. Į vandenį dedama varinių monetų, medžio anglies, acto, alkoholio ar trąšų, bet šios medžiagos neapsaugo nuo bakterijų dauginimosi.
Gaivus oras
Skintų gėlių negalima laikyti saulėje, skersvėjyje. Jos ilgiau stovi vėsiame kambaryje ir gryname ore (bent per naktį). Patalpoje, kur prirūkyta, laikomi nokstantys vaisiai ar dega žvakės, puokštė nuvysta greičiau (dėl etilo dujų).
Reanimacijos vonelė
Apvytusių gėlių neskubėkite išmesti. Kelioms valandoms pamerkite į vandenį iki žiedų. Dar geriau prieš merkiant įvynioti į popierių. Tulpės dažniausiai per naktį visai išsitiesia, suvytęs kotas sustandėja. Ciklamenų kotelius naudinga subadyti adata.
Konsultavo floristikos salono „Ryto rasa“ savininkė Regina Gudaitienė
