Šiaudinė namų šiluma

 (26)
Dievogalos kaime ramu kaip pas Dievą užpečkyje. Kaimo keliukas atsiremia į mišką ir upelį, prieš akis atsiveria fantastiškas vaizdas į Nemuno slėnį. Tokiame tobulai gražiame gamtos kampelyje po sniego patalais snūduriuoja du dailūs namai nendriniais stogais. Iš vieno rūksta dūmai, nors jame dar niekas negyvena.
© R.Šemelytės nuotr.
Na, ir kas? O tas, kad namai pastatyti iš šiaudų. Ne vargani susmukę šiaudinukai, o šiuolaikinės architektūros, kuriuose įrengtas moderniausios technologijos geoterminis šildymas. Visa kita – ekologiška. Net vidinė sienų apdaila. Namų savininkas Šiaudinių namų asociacijos prezidentas Domantas Surkys svetingai atveria duris. Prie lankytojų jis pripratęs – žmonės čia nuolat atvažiuoja, nes besidominčių „šiaudizmu“ daugėja.

Ne tik pirtelės ir priestatai

Domantas Surkys, save įvardijantis kaip „laisvą menininką“ arba žmogų, kuris išbandė įvairias profesijas, daugiausia patirties turi statybų srityje. Prieš šešerius metus susidomėjo jam pačiam, kaip statybininkui, gana keistais ir neįprastais namais iš šiaudų. Su bendraminčiais pradėjo statyti nedidelius namelius – priestatus, pirteles, o šiais metais jau ketina įsikurti 300 kv. m dydžio name Dievogalos kaime Kauno rajone. Šalia stovi dar vienas, šiek tiek mažesnis šiaudinis dvynys – jį ketinama parduoti.

„Norėjau sau ir kitiems įrodyti, kad šiaudinis namas gali būti ir didelis. Tokio namo konstrukcija šiek tiek skiriasi nuo įprastinio. Viską planavome patys, architektas tik konsultavo.

Šiaudiniai namai gali būti pačių įvairiausių formų. Užsienyje dažnai statomi apvalūs. Ir Lietuvoje yra pastatytų apvalios formos „šiaudinukų“. Architektas Petras Devižis, šiaudinių namų statybos pradininkas Lietuvoje, taip pat labai mėgsta apvalių formų šiaudinius namus, nes jiems nereikia karkaso, jie pigesni“, – pasakoja D. Surkys.

„Šiaudinis“ judėjimas

Šiaudinių namų statyba Lietuvoje sparčiai populiarėja. Pasak Domanto Surkio, jie jau nebesuskaičiuoja visų statomų namų, o apie kai kuriuos sužino tik tada, kai pakviečia į įkurtuves.

Praeitais metais Šiaudinių namų asociacija aktyviai plėtojo švietėjišką veiklą – buvo surengta daug seminarų, mokymų, išleista knyga.

„Praeitą vasarą nespėjome priiminėti svečių, norinčių pažiūrėti namo. Vos tik vienai grupelei pravedu „ekskursiją“, jau dar kelios mašinos į kiemą suka. Atvažiuodavo net autobusais.

Su visais mielai bendraujame, dalijamės patirtimi, nieko neslepiame. Konsultuojame ir specialistus, statybų firmas, architektus“, – sako Šiaudinių namų asociacijos prezidentas.

Dievogalos kaimo gyventojai į du šiaudinius naujakurius žvelgia be nuostabos. O štai statant pirmą namą Kaune, Domantas Surkys nuolat girdėdavo skeptiškų vertinimų. Kai statybos aikštelėje išvertė kelias mašinas presuotų šiaudų, žmonės klausinėjo, ar čia bus ganomos ožkos, o gal auginami pievagrybiai?

Niekas nesuprato, kaip iš šiaudų galima namą pastatyti. Per kelerius metus požiūris pasikeitė – dabar jau niekas nesistebi.

Domėjimasis statybomis iš šiaudų traukia įdomius žmones. D. Surkio teigimu, bendraujant su jais neišvengiamai keičiasi požiūris į gyvenimą.

Ekologiškos medžiagos

Dažnai klaidingai manoma, kad šiaudinis namas yra pigus. Medžiaga, iš kurios pastatyta siena, sudaro apie dešimtadalį namo sąmatos. Be to, ir presuotus šiaudus reikia pirkti, mokėti už gabenimą. Kai prieš šešerius metus Domantas pradėjo statyti pirmuosius namus, su talkininkais teko ir į laukus patiems važiuoti.

„Statant šiaudinį namą, brangiausiai kainuoja darbo jėga. Meistrų, mokančių dirbti su molio tinku, trūksta, konkurencijos nėra. Specialistus patys paruošėme, mokėme, kvietėme meistrus iš užsienio. Prieš pradėdami statybas, iš šiaudų sukonstravome nedidelį lauko tualetą, kad žmonės perprastų tokio namo darbų specifiką.

Statybos kainuotų pigiau tik tada, jei žmogus pasiryžęs viską padaryti savo rankomis, net molio neketina pirkti – išsikasa jo savo kieme, pats padaro mišinį su smėliu“, – teigia namo savininkas.

Paruošto molio tinko galima ir nusipirkti. Toks mišinys palyginti brangesnis nei įprastinis tinkas. Tačiau molio tinko savybės gerokai pranoksta visų įprastinių medžiagų savybes.

Šiaudinės lauko sienos iš vidaus nutinkuotos molio ir smėlio mišiniu. Ant viršaus bus tepamas dar vienas molio, sumaišyto su dažais, sluoksnis. Šiaudų siena neuždengta garų ir vėjo plėvele, todėl yra „kvėpuojanti“. Iš išorės šiaudinės sienos nutinkuotos kalkių ir smėlio mišiniu.

Moliu bus tinkuojamos ir gipskartoniu padengtos vidinės pertvaros. Molio tinkas natūraliai reguliuoja patalpų mikroklimatą – sugeria drėgmės perteklių arba „garuoja“, jei kambaryje per sausa. „Plonas molio tinko sluoksnis taip pat pasižymi antistatinėmis savybėmis – netraukia dulkių. Toks mišinys pasaulyje plačiai naudojamas, tik Lietuvoje ne itin populiarus, nors turime vietinės žaliavos“, – teigia ekologiško gyvenimo būdo šalininkas.

Molio tinkas ne tik ekologiškas, bet ir atrodo gražiai. Vieną sieną nutinkavo iš Estijos atvykę meistrai. Sienos faktūra šiek tiek grublėta, nes į molį primaišyta smulkių šiaudelių, kurie suteikia dekoratyvumo.

Namo vidinės pertvaros užpildytos ekologiška medžio plaušų vata. Tai speciali medžiaga, pagaminta pagal vokišką technologiją.

Tokia pati vata panaudota ir stogui šiltinti. Visas namas bus įrengtas naudojant tik ekologines, natūralias medžiagas.

Stogas nendrinis, nes toks labiausiai dera prie šiaudinių sienų. Nendrės atvežtos iš Latvijos pajūrio Papės kaimelio. Pasak D. Surkio, viršutinis nendrių sluoksnis jau patamsėjęs, bet gamtinės medžiagos ir turi natūraliai keistis. Dėl nendrių ilgaamžiškumo jam irgi ramu – toks stogas turėtų tarnauti 80 metų.

Šiluma iš žemės

Name nėra nė vieno radiatoriaus, nes šildymo vamzdžiai išvedžioti po grindimis. Vamzdžiai, kuriais cirkuliuos geoterminė šiluma, užkasti pusantro metro gylyje šalia namo. Toks šildymo būdas ne tik ekonomiškas, bet ir ekologiškas – naudoja žemėje susikaupusią saulės energiją.

Antrasis namas jau šildomas. Nedidelė krosnelė tyliai dūzgia – jai reikia tik elektros energijos, kitus energijos resursus pati gamta teikia nemokamai.

Savininkas tikisi, kad namui reikės dvigubai mažiau elektros energijos sąnaudų, nes šiaudinių sienų varža gerokai pranoksta karkasinių ar mūro sienų varžą.

Žemės ūkio akademijos Medžiagų atsparumo katedra šiuo metu atlieka eksperimentą – šiaudinėje sienoje įmontuoti davikliai, fiksuojantys jų varžą. Kol kas tyrimo rezultatų nėra, nes laukiama, kol pasibaigs žiema, kai temperatūrų svyravimas namo išorėje ir viduje didžiausias.

Statybos teikia malonumą

Šį pavasarį Surkių šeima jau turėtų švęsti įkurtuves, nors namo savininkas sako, kad per daug neskuba: „Žinoma, norisi darbus pabaigti, tačiau statybų procesas suteikė daug džiaugsmo šeimai – visiems užteko užsiėmimo, kai reikėjo risti šiaudų kūgius vieną ant kito. Ir molis yra tokia medžiaga, kuri lengvai pasiduoda kūrybingai vaizduotei – juo ne tik sienas galima nutinkuoti, bet ir iš jo skulptūras lipdyti. Tikiuosi, kad mano žmona Anolita, dailės terapijos specialistė, padės kurti nestandartinį interjerą.

Man labai patinka, kai namai kuriami savitai. Tokie sprendimai ypač tinka šiaudiniams namams. Teko matyti ne vieną tokį namą Anglijoje, Vokietijoje, Estijoje, kurie ne statomi, bet kuriami kaip meno kūriniai. Jų savininkai paprastai būna kūrybingi, nestandartinio mąstymo žmonės“, – pasakoja Domantas Surkys, mėgaudamasis vaizdu pro vitrininį langą. „Kaip Šveicarijoje“, – šypteli namo savininkas. Jam gera čia atvažiuoti, pabūti, pasimėgauti tyla ir ramybe. Tai irgi neatsiejama ekologiško gyvenimo būdo dalis...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

Kas yra sodo mėlynė?

Sodo mėlynė – tai nieko bendro nei su mėlynėmis, nei su šilauogėmis neturinčios uogos, skoniu kiek primenančios bulves. Taip sako sodininkė mėgėja Loreta Ažukienė, ji siūlo šį augalą išmėginti vien dėl smalsumo.

Patarė, ką daryti, kad oras namuose būtų švarus (3)

Daugelis buityje naudojamų priemonių yra taršos šaltiniai, galintys sukelti kvėpavimo takų infekcijas, LRT Radijui sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas Tadas Prasauskas.

Kokius darbus šiuo metu laikas atlikti sode? (1)

Ilgai lauktas pavasaris pateikė staigmenų, tad verta pasidomėti, kokius darbus šiuo metu sode metas nudirbti.

Ekspertai įvardija priežastis, kodėl reikia vėdinti buto patalpas (5)

Po darbų grįžtate namo. Lauke – 17, namie – 19 laipsnių šilumos. Atsidarius langą, girdisi miesto triukšmas, tad norisi jį greičiau uždaryti. Kelios dienos ir priprantate prie tokio naminio klimato. Draugė nuolat šiek tiek pačiaudi: „Ne liga, praeis“, o jūs šnirpščiate nosį ir skundžiatės pavasario dulkėmis.

Kaip išsirinkti kokybiškus virtuvės baldus? (1)

Jei mėgstate gaminti, virtuvė bus vieta, kurioje lankysitės itin dažnai. Virtuvės baldai – vieni sudėtingiausių baldų, jie turi būti netik gražūs, bet ir funkcionalūs, ergonomiški ir žinoma ilgaamžiai.