Rūpi ne vien garsūs prekių ženklai

Rinkdamiesi daiktus, ypač tuos, kurie naudojami ilgai, pirkėjai svarsto, kiek iš tiesų tie daiktai yra vertingi, kaip ilgai tarnaus, lygina kainas. Žmonėms ne tik rūpi garsūs prekių ženklai, bet yra svarbus ir dizainas, medžiagiškumas, idėja. Jie tikisi įsigyti pagal naujas technologijas pagamintų, ekologiškų, modernių daiktų už protingą kainą. Galerijoje sutiktas vienos didžiulės verslo grupės rinkodaros direktorius Rimas Varkulevičius prisipažino, kad domisi dizaino naujienomis, yra neabejingas klasikiniam stiliui, tačiau jo namuose - absoliutus minimalizmas.

„Man patiko Juozo Statkevičiaus mintis, kad minimalizmas – tinginių ir apsileidėlių gyvenimo būdas, tačiau gyvendamas tokiuose namuose, supratau, kad minimalizmas greitai „apauga” daiktais – atsiranda paveikslų, kilimų, dovanotų smulkmenų, - dalijosi savo patirtimi pašnekovas. - Mes pradėjome nuo baltos spalvos virtuvės baldų. Gamintojai tiesiog sumaišė ir atvežė ne tą spalvą. Sutikome, kad būtų montuojami tokie – taip namas po truputėlį tapo baltas.”

Amžina klasika

Architektas Tomas Gecas įsitikinęs, kad interjeras turi būti harmoningas ir estetiškas: „Reikėtų rinktis ne tik gražius, bet ir praktiškus daiktus. Namų dvasia priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo, todėl interjeras turi būti skirtas tik jam – unikalus ir individualus“.

Šį kartą T.Gecas konservatyviems lietuviams pristato itališką klasiką. „Italų interjere visko labai daug ir visi daiktai skirtingi. Italijoje – didžiausias Europoje senųjų baldų ir aksesuarų palikimas. Tie daiktai keliauja iš kartos į kartą. Galima teigti, kad patys italai yra gimę muziejuje – Roma, Milanas, Venecija... Kadangi jie ir gyvena muziejuje, tad nuo vaikystės turi išlavintą skonį.

Gyvenimo būdas ir visas interjeras natūralus, paprastas ir kokybiškas, o padaryti paprastai yra labai sudėtinga, - sakė architektas. - Italai žiūri ne į defektus, o į praktiškas detales, natūralias spalvas. Išlavintas skonis jiems leidžia diktuoti madas. Man patinka toks stilius, ir aš jį kuriu. Klasika gali būti ne tik itališka, bet ir lietuviška, prancūziška, angliška. Anglų klasika aristokratinė, sienos margos, prancūzų – provansas, daug dekoro, o italų – daugiau laisvės. Šie interjerai tarnauja žmogui. O minimalizmui tarnauja žmogus – pareina namo, paslepia viską ir koks nors ant sienos atsiradęs brūkšnelis – jau erzina...”

Viduržemio jūros dvelksmas

Architektė Skaidra Mikalajūnienė ištikima Provanso stiliui. Jai patinka šis Pietų Prancūzijos kraštas, diktuojantis madas.

“Turėjau nedidelę nuosavą parduotuvę Vilniaus senamiestyje, prekiavusią interjero aksesuarais, - prisimena pašnekovė. – 2000 metais susižavėjau Provansu ir Toskana, ėmiau tų kraštų dvasią ir šilumą kelti į lietuviškus interjerus. Norėjau, kad žmonės, tingiais savaitgalio rytais arba grįžę po darbo namo, aplinkui save jaustų Viduržiemio jūros dvelksmą. Kad jų akis šildytų malonios spalvos, o rankos vieną po kito liestų grubius ir šilkinius paviršius. Taip Provanso stilius tapo mano vizitine kortele”.

Architektė Miroslava Šeibokienė, pasitelkusi klasiką, galerijoje įkurdino būrimo saloną.

“Klasika – tikri, ypatingo dizaino daiktai, visas antikvariatas. Stengiausi iš šio “Casa Bella” salono surinkti tai, kas artima mano sielai. Labai mėgstu antikvariatą, tad ekspozicijoje tikri daiktai, net ir elektros nėra - šviečia žvakių šviesa. Norėjau linksmesnės temos, tad klasikiniame interjere įkurdinau būrimo saloną. Gaila, kad tikra būrėja negalėjo atvykti”, - dėliodama kortas šmaikštavo interjerų kūrėja.

Namų aplinka turi charakterį

Daiva Urbonavičiūtė mano, kad net ir neišleidžiant daug pinigų galima derinti daiktus, žaisti spalvomis, iš esamų prekių sukurti mišrų, „Fusion“ siliaus interjerą.

„Jau antrą kartą dalyvauju tokiame projekte ir palaikaikau šią idėją. Smagu nebijoti ekperimentuoti ir improvizuoti. Noriu sulaužyti tradicinį mąstymą. Juk neįdomu nupirkti visus stende esančius suderintus daiktus ir perkelti į savo namus. Nebūtinai brangus daiktas turi stovėti prie kito brangaus. Pigesni irgi gali rasti vietą tinkamai sukurtoje aplinkoje. Namų aplinka turi charekterį, kai yra individuali ir demokratiška.”
Žmonės bijo spalvų

Architektė Natalija Sirutienė sako, kad šiuolaikinis interjeras leidžia viską. Jį kuriant atsiveria neribotos galimybės pasireikšti skoniui, fantazijai, temperamentui.

„Norėjau parodyti gyvą, veržlų interjerą, pulsuojantį energija, gyvenimo džiaugsmu ir saviraiškos laisve. Norėjau parodyti, kaip tarpusavyje dera formos, tekstūros, medžiagos, raštai. Svetainei pasirinkau žalią sofą vien dėl to, kad ji žalia. Ar daug mūsų nuobodžiai ruduose interjeruose žalios? Apkritai mūsų žmonės namuose bijo spalvų. Jie perdėm atsargūs ir konservatyvūs. Dauguma interjerų spalviniai būna monogamiški. Aš atvirkščiai - mėgstu kontrastingas spalvas, nes jos geriau, nei bet kas kitas, išryškina daiktų formas ir kontūrus.

Interjere dirbti su spalvomis nepaprastai įdomu. Įvedi vienos spalvos detalę, vėliau ją atkartoji kitomis... ir taip gali pinti, keisti, varijuoti be galo, - pasakojo kūrėja. - Kitas dalykas, kurį pastebėjau mūsų žmonių savotiškai tingūs. Jie susikuria savo aplinką ir ilgai joje nieko nekeičia. Šiuolaikinis stilius puikus tuo, kad jame galimi, ir netgi pageidaujami bet kokie pokyčiai. Nėra griežtų taisyklių. Natūralus medis dera prie plastiko, klasikinės detalės prie modernių.

Aplink valgomojo stalą sustačiau visas skirtingas kėdes. Kas gali būti gyvenime nuobodžiau už 6 vienodas kėdes! Visada rekomenduoju pasirinkti bent jau kitokį gobeleną. Parinkau labai aiškios tekstūros, modernų kilimą, nors man asmeniškai labiau prie širdies klasikiniai, rytietiškų raštų kilimai. Manau, kad ir jie gali būti pritaikomi šiuolaikiniame interjere. Buvo šiek tiek baugu, nes nedažnai tenka kurti interjerą ekspozicijai. Dažniau dirbu konkrečiam užsakovui. Patiko taip kurti, nes turėjau visišką laisvę savo fantazijai. Šiuolaikinį interjerą renkasi drąsūs, ekspresyvūs žmonės. Nes jis nenuobodus. Patariu taip įsikurti tiems, kurie yra atradę namų kūrimo džiaugsmą.”

Lietuviai – gamtos vaikai

Interjero dizainerė, architektė Aušra Narkeliūnienė pirmą kartą dalyvauja tokiame projekte. Jos pasirinkta tema - minimalizmas su etniniais elementais.

“Iš pradžių spyriojomės, sakėme, kad mažai laiko, bet buvo labai smagu, - prisipažino dizainerė. – Pats procesas praplečia akiratį, atplėšia nuo kasdienybės. Man norėjosi parodyti etno stilių su lietuviškais elementais. Bandžiau ieškoti natūralių daiktų, taip atsirado beveik tautine drobe aptraukta natūralios tekstūros sofutė, lietuvišką beržą primenanti lietuvių autoriaus sukurta kabykla, mūsų idėją atspindintis šviestuvas. Stengėmės interjero neapkrauti nereikalingais daiktais.”

Architektė Agnė Šukštulytė pasirinko skandinavišką minimalizmą.

„Pagrindinis skandinaviško interjero bruožas - minimalizmas ir funkcionalumas. Visi sprendimai labai praktiški, nėra jokių nereikalingų detalių. Šiuo metu labai madinga ir populiari ekologiška pakraipa. Vyrauja ramios, natūralios spalvos, medžiagos, formos. Medžio spalva dažniausiai šviesi - uosis, šviesus ąžuolas, beržas. Šie tonai sukuria labai jaukią ir ramią atmosferą namuose. Radau kilimą iš augalinio, kanapių pluošto. Mano ekspozicijai jis labai tinka, - džiaugėsi pašnekovė. - Eko stilių dažniausiai renkasi žmonės, gyvenantys didmiesčiuose. Taip jie stengiasi kompensuoti sąlyčio su gamta trūkumą.

Lietuviai irgi mėgsta skandinavišką ekologinį minimalizmą ir mielai jį renkasi. Galbūt dėl to, kad daugelis mūsų esame „gamtos vaikai”. Jis primena lininius močiutės austus rankšluosčius, paprastus, neįmantrius daiktus, su kuriais vieni užaugo, kitus galbūt sieja vaikystės atostogų prisiminimai”.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)