Neišvengiamai daugelis, paklausti apie Rytų gėlių meną, pirmiausia pamini Japoniją ir jos gėlių kompoziciją – ikebaną, matyt, ne veltui atradusią didžiausią pripažinimą ir susidomėjimą įvairiose Vakarų Europos valstybėse.
Ikebana
© Sodo spalvos
Romualdas Neimantas, humanitarinių mokslų daktaras, orientalistas:

– Įvardinkite esminius Japonijos gėlių filosofijos ir meno principus, kuriais labiausiai jie skiriasi nuo europietiškųjų?

– Žodžiui ,,ikebana“ kol kas nesurastas tikslus atitikmuo kitomis kalbomis. Vakaruose šis japoniškas menas aiškinamas kaip ,,gėlių aranžuotė“. Rytų kraštuose hieroglifais, kuriais užrašoma sąvoka ,,ikebana“ suprantama ir kaip ,,gyvos gėlės“, ,,gėlės, kurios tebegyvena“. Matyt, tiksliausias ,,ikebanos“ atitikmuo būtų ,,būdas padėti gėlėms parodyti, atskleisti save“.

Ne veltui dzenbudizmo filosofai teigia, kad „norint sukurti tobulą ikebaną, būtina tikėti, kad augale tebėra gyvybė, kad jis tebegyvena“. Ikebanos kūrimui išeities taškas yra TUŠČIA ERDVĖ, kuri, anot budistų, visai nėra tuščia, ir kurią žmogus turi „užpildyti“ ją harmonizuodamas. Šito pasiekiama sumaniai panaudojant ikebanos komponentus: gėles, vazelę, specialų įtaisą gėlių stiebeliams įtvirtinti (kenzan), taip pat papildomus akcentus (sausas šakeles, samanėles, kt.). Ikebana kuriama sau ir svečiui. Joje tarsi užkoduojama norima pokalbio ar apmąstymo tema. Tuo ikebana skiriasi nuo europietiškos komponavimo tradicijos, kai kompozicijas daugiausia kuria specialistai komerciniais tikslais.

Beje, ikebana – menas, kur indas ir augalas vienas kitą reikšmingai papildo. Neatsitiktinai ikebanos indelių kūrimas Japonijoje – savita keramikos šaka. Dailininkas, kurdamas vazelę, nė sekundei negali pamiršti augalo ir indo architektoninio vientisumo. Tos vienovės negali pamiršti ir komponuotojas.

Dalia Dokšaitė, dailininkė, dirbanti sumi – e. technika, mokyklos „Tušo kelias“ vadovė:

– Kokius išskirtumėte esminius Japonijos gėlių meno principus?

Ikebana
© Sodo spalvos

– Japonijos gėlių meno skiriamasis bruožas – paprastumas, paprasta gėlelė, kurią galima rasti pievoje, pavyzdžiui, lauko gėlė, viksva. Japonai viską stebi iš vidaus. Aš ir savo mokiniams dažnai sakau: „būk ta gėle, kurią tu tapai, būk tuo, ką darai“. Tai pagrindinis japonų kultūros principas. Tačiau aš kalbu ir iš savo, lietuvės, pozicijos. Lietuviai yra baltai, todėl jų kultūra taip pat turi akivaizdų sąryšį su rytų (japonų) kultūra. Naujovės labai keičia Japonijos ikebanos meną, ir patys japonai dažnai skundžiasi, kad naujovės užgožė ir pakeitė tradicijas. Tačiau svarbiausia, jog japonai visa tai, ką atranda kitose kultūrose, savaip transformuoja, perleidžia per savo kultūros prizmę.

– Ar egzistuoja skirtumai tarp Japonijos ir Vakarų Europos žmonių santykio su augalais?

– Vakarų kultūrose daugiau akcentuota išorė, peizažai, natiurmortai, negyva gamta – tai jiems yra priimta. O Rytų mene – gyva gėlė, žiūrima iš vidaus. Japonai turi tokią kategoriją – vabi – vienišumas, tačiau tai ne tas vienišumas, kurį sukelia netektis, o vienišumas, kai lyja lietus arba trobelė stovi ant jūros kranto. Jis ne graudus, o pilnas. Tad ir gėrėjimasis gamta nėra susijęs su grauduliu. Japonai moka džiaugtis kiekviena akimirka, gal todėl jie taip žavisi trumpu sakurų žydėjimu.

– Kuo išskirtinė japonų ikebana?

– Dzen – meditavimas, įsijautimas – daro labai didelę įtaką japonų kultūrai: 90 proc. meditavimo, 10 proc. darbo. Tą patį galima pasakyti ir apie gėles. Ilgiausiai užtrunka, kol japonai jas surenka, apžiūri, parenka indus. Pasiruošimas yra lėtas. O ikebanos darymas, įgyvendinimas yra gana greitas, galima sakyti,10 proc. – idėjai įgyvendinti, 90 proc. – pasiruošti, susikaupti.

Japonų kultūroje – viskas viename: kartu su ikebana eina kaligrafija, tapyba, haiku, arbatos menas, apie juos galima kalbėti tais pačiais žodžiais.

Ikebana stovi nišoje, jai visada skiriama konkreti vieta. Į ją negali žiūrėti iš bet kurios pusės. O stebėjimui reikalingas bent vieno metro atstumas. Ikebana skiriama konkrečiam laikui, galbūt konkrečiam žmogui. Ją privalu kurti širdimi.

Lidija Ribokienė, floristė, ikebanos specialistė:

– Kokie esminiai ikebanos ir tradicinės vakarietiškos kompozicijos skirtumai?

– Dabartinė ikebana – labai pasikeitusi. Nuo XX a. vidurio įsigalėjo laisvas stilius. Ikebana labai priartėjo prie europietiškos kompozicijos. Tačiau ji niekada nedaroma oazėj, visada vazose, vandeny. Taip pat daugiausia dominuoja ne spalva, o linija bei dėmesys kiekvienai detalei, paprastai šakelei. Tačiau netgi laisvesniame ikebanos stiliuje, kur gėlės atrodo tiesiog sumestos į krūvą, viskas turi griežtai nuspręstą vietą. Esminis ikebanos skirtumas nuo europietiškos kompozicijos – ji kuriama savo vietoje, nėra kilnojama. Europiečiams daugiausia žinoma ikebana žemose vazose.

Dažnai daroma grubi klaida – ikebana apibrėžiama kaip Japonijos puokščių komponavimo menas. Iš tiesų ikebana – tai gėlių komponavimo menas. Puokštę reikia griežtai atskirti nuo ikebanos. Iš ikebanos žmogus, atėjęs į svečius, labai daug sužino: ar namuose gedulas, ar šventė, ar minėjimas. Japonijoje viskas turi reikšmę: kiekviena šakelė, kiekvienas žiedas. Iš jos galima skaityti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (134)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (46)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (24)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1146)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (324)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...