Dailių potėpių ir meninio sumanumo prireikia kuriant ir vis labiau populiarėjančius vienspalvius želdynus. Iš pirmo žvilgsnio vienspalvę kompoziciją sukurti atrodo lengva, bet ne viskas taip paprasta. Toli gražu neužtenka susodinti tos pačios spalvos augalus. Itin svarbu, kad gėlės žydėtų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, bet neatrodytų kaip beformė vienos spalvos dėmė. Taigi metas planuoti, metas į sėklas dairytis.
Violetinis
Violetinės spalvos kompozicija visuomet atrodys išraiškingai ir subtiliai. Mistiški, sodrūs tamsesni atspalviai tarsi sutvirtina derinį, o šviesesni, kone alyvų spalvos – suteikia lengvumo. Violetinių atspalvių žiedus dažnai nublukina saulės spinduliai, todėl jų savininkus derėtų sodinti nedideliame pavėsyje. O violetu pasidabinusių augalų tikrai netrūksta.
Pavasarį praneša eritrioniai, žibutės, šilagėlės, ciklamenai, žydrės, netgi tulpės. Per vasarą asortimentas dar labiau išsiplečia, nes žydi levandos, šalavijai, kurpelės, godai, pentiniai, veronikos, dekoratyviniai česnakai, katžolės, sinavadai. katilėliai, snapučiai, viendienės, flioksai, verbenos, hortenzijos, o rudenį dar ir astrai bei ratiliai.
Kurdami kompozicijas neužmirškime violetinės spalvos ypatybių: saulėtu oru ji švyti efektingai ir ryškiai, o apniukusiu oru ar vakare patamsėja, tarsi nublunka. Kad to nenutiktų, augalus grupuokime pagal skirtingus atspalvius – derinkime ir tamsesnius, ir šviesesnius ir venkime sodinti tose vietose, kuriose ir taip tamsu, saulė užsuka retai. Violetiniai gėlynai daug efektingiau atrodo saulėtuose vietose.
Geltonas ir oranžinis
Geltona ir oranžinė – tikros šventiškos kompozicijos spalvos. Jų saulėti atspalviai dovanoja puikios nuotaikos pojūtį net ir apniukusią dieną. Geltona – tai aktyvumo, energijos, šviesos ir lengvumo spalva. Oranžinė simbolizuoja pozityvumą ir šilumą. Geltona ir oranžine spalva žydinčių augalų gausa sukurs auksinio gėlyno vaizdą. Abi šios spalvos artimos viena kitai, abi pasižymi stipria energetika. O ir auksaspalvių augalų netrūksta. Pavasarį geltonių sušvinta krokai, erančiai, narcizai, tulpės, visą vasarą vieni kitus keičia burbuliai, vilkdalgiai, gludai, laumenės, bobramuniai, saulainės, vingiriai, saulakiai, saulainės, rykštenės ir t.t. Geltonai žydinčių gėlių turbūt yra daugiausiai.
Auksalapių rūšių nestokoja medžiai ir krūmai. Aukso geltonumo lapija gali pasigirti raugerškiai, klevai, sedulos, jazminai, pūsleniai. Saulėta spalva nudžiugins ir nemažai daugiamečių gėlių: lelijos, viendienės, rudbekijos, vilkdalgiai, burbuliai, nakvišos, šilingės, kraujažolės, rykštenės.Geltona spalva pasižymi nuostabia savybe – geba sudaryti didesnės erdvės įspūdį. Tad jei kuriame gėlyną mažame siaurame sklypelyje, geltoni ir oranžiniai atspalviai – tikras atradimas. Be to, jie tinka ten, kur mažiau saulės, o daugiau pavėsio, mat geltona šviečia kaip saulė ir iš toli, ir iš arti.
Rožinis ir raudonas
Rožinė spalva sukuria jaukumo ir ramybės pojūtį. Kompozicijos, kuriose jos gausu, atrodo lengvos ir romantiškos. Jeigu vienspalvį gėlyną užsinorėjome sukurti pirmą kartą, paprasčiausia pradėti būtent nuo rožinės spalvos. O tokio gėlyno karalienė, žinoma, – rožė. Be to, rožinių atspalvių žiedais ar pumpurais puošiasi ir medžiai (obelys), ir krūmai (lanksvos, rododendrai, sidabražolės), ir vienmečiai (kosmėjos, rožūnės), ir daugiamečiai (tulpės, plukės, bijūnai, flioksai, hiacintai, astilbės, astrancijos, pūstatauriai, ežiuolės, dedešvos, snapučiai). Kad kompozicija neatrodytų vientisa ir nuobodoka, derinkime skirtingus atspalvius: pagrindiniai – šviesūs, tamsesni – kaip fonas.
Raudonas gėlynas – beveik iššūkis, o sodinti jį reikia atviroje, saulėtoje vietoje, nes raudona šviesa gerai sugeria šviesą, todėl apsiniaukus, vakarop ar tiesiog tamsioje vietoje mažai juo džiaugsitės – sodrūs žiedai tiesiog pradings. Rinktis irgi yra iš ko. Pavasaris prasideda nuo raudonų tulpių, vėliau jas keičia bijūnai, ekstravagantiški rūtenių žiedai, aguonos, lelijos, kraujažolės, astilbės, monardos, rožės, kardeliai, o rudeniop - dar ir jurginai ir net chrizantemos.
Baltas ir sidabrinis
Balta ir sidabro spalvomis švytintys želdiniai – tarsi tyrumo oazė. Tačiau nusiteikime, kad ir priežiūros čia reikės kruopštesnės. O tokį gėlyną gerioau kurti ribotoje erdvėje ir tarsi įrėmintą. Dar geriau – jeigu kokios nors sodriai žalios lapijos ar išraiškingos tvoros – tuomet jis tinkamai „suskambės“. Balti atspalviai gaivina, padeda susikaupti, tad tikrai dažni gėlynuose. O ir nuo pavasario iki rudens baltai švytintį gėlyną sukurti visai nesunku.
Gėlių kompozicijose balta spalva – viena stipriausių, ypač jei nušviečia šešėliuotus sodo kampelius. Augalų baltais žiedais ir margais lapais gausu tarp medelių ir krūmų, taip pat tarp vienmečių ir daugiamečių gėlių. Nepamirškite paprastojo sidabrakrūmio ‚Abbostswood‘ ‚ sedulos‘Elegantisima‘. Baltos spalvos įvairovę lemia skirtingi atspalviai: sniego baltumo, pieno baltumo, grietininio kremo, dramblio kaulo. Derinyje šie atspalviai papildo vienas kitą.
Gražus ir efektingas baltumo žaismas ypač papuoš vakarėjantį sodą. Balta spalva jūsų gėlyną gali išpuošti tulpės, narcizai, vėliau tos pačios rožės, ramunės, rismenės, bobramuniai, astilbės, veronikūnai, raganės, dar vėliau vėliau galtonijos, jurginai – visos šios gėlės turi veislių, besipuošiančių baltais žiedais. Sodindami augalus visada įvertinkite jų žydėjimo laiką, kad tiesiog neliktumėte be žiedų, nes tada gėlynas taps tiesiog žalias.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
