Pirmosios vasaros uogos - melsvauogio sausmedžio vaisiai

Lonicera caerulea
Lonicera caerulea
© Shutterstock nuotr.

Anksčiau nei žemuogės ir braškės pasirodo melsvauogio sausmedžio vaisiai. Jas galima laikyti pirmosiomis vasaros uogomis.

Lietuvoje vis labiau populiarėjantį uogakrūmį imta vadinti valgomuoju, taip norint atskirti jį nuo dekoratyvinių sausmedžių, kurie maloniai kvepia, bet uogas brandina tik grožiui.

Verta turėti keletą krūmelių

Šie augalai savaime paplitę JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Rusijoje (Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose). Auga kalnuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, miškų aikštelėse, upių ir kalnų šlaituose. Mėgsta drėgnas, tačiau gerai aeruotas, neutralias ar kiek rūgštokas dirvas. Tai šviesiamėgiai, kryžmadulkiai, medingi, vaisiniai augalai.

Pasak VU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotojos dr. Silvos Žilinskaitės, Lietuvoje soduose auginamų augalų išvaizda įvairuoja, nes tai priklauso nuo to, iš kokios melsvauogių sausmedžių rūšies išvesta veislė ar atrinktas sėjinukas.

„Iki dviejų metrų užaugančio krūmo stiebų žievė ruda, supleišėjusi, iš čia ir kilo augalo pavadinimas. Žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi, po du lapų pažastyse. Pas mus žydi balandį–gegužę. Žiedus lanko kamanės ir bitės. Sunokusios uogos skoniu primena mėlynes. Prinokusios nukrinta ant žemės“, – pasakojo mokslininkė.

Valgomųjų sausmedžių derlius nedidelis – iki 2 kg nuo krūmo. Vitaminingos uogos stiprina organizmą, gerina apetitą ir savijautą, turi baktericidinių savybių. Tad po keletą sausmedžio krūmų verta auginti kiekvienoje sodyboje.

Lengva padauginti

Sausmedžius dr. S. Žilinskaitė pataria sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Būtina sodinti 2–3 krūmus 1–1,5 m atstumu vieną nuo kito, kad gerai apsidulkintų ir kasmet duotų derlių. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką ar neut­ralų dirvožemį. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais–ketvirtais metais.

Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima. Krūmai ilgaamžiai: gerai dera iki 20–25 metų, atsparūs ligoms, todėl cheminės apsaugos priemonės naudojamos labai retai. Kartais pumpurus ar nokstančias uogas nulesa paukščiai.

„Jei sumanėte padauginti šių vertingų augalų, tai galite padaryti keliais būdais: sėklomis, atlankomis ir žaliais auginiais. Iš šviežių uogų išimtos sėk­los sėjamos birželio mėnesį. Jas reikia lengvai užsijoti smėliu ir uždengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Sudygsta maždaug po trijų savaičių ir iki rudens užauga iki 3–4 cm. Žiemoja po sniegu. Sėklas galima sėti ir rudenį, tada jos sudygs tik kitą pavasarį“, – aiškino pašnekovė.

Dvi žinotinos smulkmenos

Sausmedžiai lengvai dauginami žaliais 10–15 cm ilgio auginiais. Dirbtinio rūko kameroje įsišaknija beveik visos dauginamos šakelės.

Reikėtų žinoti dvi smulkmenas: pirma, sausmedžių ūgliai tinka dauginimui maždaug tuo metu, kai pradeda mėlynuoti jų uogos, t. y. daug anksčiau negu kitų augalų, antra, auginiai nemėgsta persodinimo.

Kiekvieną auginį galima sodinti į atskirą mažutį vazonėlį, juos patogu išnešti žiemoti į lauką, o pavasarį vėl įnešti į šiltnamį. Dauginamos šakelės sodinamos kas 30–40 cm lysvėje, kol įsišak­nys, jas reikia pridengti (padaryti mažą šiltnamį ir jame palaikyti didelę drėgmę), žiemą nudengti, o pavasarį vėl pridengti. Jei dauginamas šakeles sukišime per tankiai, o kitų metų pavasarį persodinsime, jos kiek laiko neaugs.

„Lietuvoje auginami įvairios kilmės valgomieji sausmedžiai. Veislių, atrinktų sėjinukų turi mokslo įstaigos, privatūs medelynai, sodininkai mėgėjai. Pasitaiko ir labai gerų, ir menkaverčių augalų. Nenorint nusivilti, geriausia pačiam imti ūglius nuo atrinkto, patikusio krūmo ir padauginti žaliais auginiais“, – patarė dr. S. Žilinskaitė.

Ji perspėjo, kad sėklomis dauginami augalai dažnai skiriasi nuo motininio augalo.

Vilniaus universiteto Botanikos sode yra trys melsvauogių sausmedžių kolekcijos: iš viso 9 rūšys, 26 veislės ir 37 selekciniai numeriai. Čia atrenkami krūmeliai su gero skonio, stambiomis ir nebyrančiomis uogomis.

„Valstiečių laikraštis“
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Naujos formos

Moliniai namai - sveikatos šaltinis ar tiksinti bomba? (51)

2014 rugpjūčio mėn. 22 d. 10:43
Prie Trakų molinį namą pasistatęs Vilniaus universiteto dėstytojas Ričardas Skorupskas šypsosi: moterys molį dedasi ant veido, o vyrai iš molio drebia sienas. 36-metų fizinių mokslų daktaras, su šeima beveik metus gyvenantis moliniame pastate, jau spėjo pajusti šios medžiagos teikiamus privalumus. Tačiau kai kurie Aplinkos ministerijos specialistai, kalbant apie molinius namus, entuziazmu ne itin trykšta: neaišku, iš kur tas molis paimtas ir kaip jis veikia mūsų organizmą, juolab kad nebuvo atlikta jokių tyrimų.

Kviečiame balsuoti už gražiausios terasos projektą! (5)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 16:02
Dėkojame visiems, dalyvavusiems konkurse „Mano terasa“, kurį organizavo nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „MG Valda“ bei naujienų portalas „Delfi.lt“. Geriausius darbus pateikiame DELFI skaitytojų balsavimui. Nugalės projektas, sulaukęs daugiausiai portalo skaitytojų palaikymo balsų.

Augantys vaikiški baldai ir kitos ergonomikos paslaptys

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 12:19
Augantys vaikiški baldai ir kitos ergonomikos paslaptys
DELFI montažas
Artėjant mokslo metų pradžiai nemažai tėvų vis stipriau suka galvas, kaip savo vaikams išrinkti tinkamus baldus darbo vietai. Ergonomiškumas turėtų būti neabejotinai pagrindinis pasirinkimo kriterijus , bet toli gražu ne visi vaikiški darbo baldai tokie yra. Kaip juos atpažinti ir teisingai pasirinkti?

10 natūralių priemonių piktžolėms sode panaikinti (16)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 00:01
Esate iš tų, kuriuos iš proto varo sode viešpataujančių piktžolių gausa? Žinoma, galima bandyti jas išrauti, tačiau kai kurių piktžolių šaknys taip giliai, kad visiškai jų iškapstyti tikrai nepavyks.

Žinomas menininkas rado būdą skatinti atšvaitų naudojimo kultūrą (5)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 17:52
Žinomas menininkas rado būdą skatinti atšvaitų naudojimo kultūrą
Organizatorių nuotr.
Saugaus eismo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“ įvairiais būdais primena apie būtinybę pasirūpinti savo saugumu keliuose. Žvelgiant į eismo nelaimių statistiką akivaizdu, kad žmonėms trūksta žinių kaip galima apsisaugoti patiems.