Pirmosios vasaros uogos - melsvauogio sausmedžio vaisiai

Anksčiau nei žemuogės ir braškės pasirodo melsvauogio sausmedžio vaisiai. Jas galima laikyti pirmosiomis vasaros uogomis.
Lonicera caerulea
Lonicera caerulea
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje vis labiau populiarėjantį uogakrūmį imta vadinti valgomuoju, taip norint atskirti jį nuo dekoratyvinių sausmedžių, kurie maloniai kvepia, bet uogas brandina tik grožiui.

Verta turėti keletą krūmelių

Šie augalai savaime paplitę JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Rusijoje (Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose). Auga kalnuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, miškų aikštelėse, upių ir kalnų šlaituose. Mėgsta drėgnas, tačiau gerai aeruotas, neutralias ar kiek rūgštokas dirvas. Tai šviesiamėgiai, kryžmadulkiai, medingi, vaisiniai augalai.

Pasak VU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotojos dr. Silvos Žilinskaitės, Lietuvoje soduose auginamų augalų išvaizda įvairuoja, nes tai priklauso nuo to, iš kokios melsvauogių sausmedžių rūšies išvesta veislė ar atrinktas sėjinukas.

„Iki dviejų metrų užaugančio krūmo stiebų žievė ruda, supleišėjusi, iš čia ir kilo augalo pavadinimas. Žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi, po du lapų pažastyse. Pas mus žydi balandį–gegužę. Žiedus lanko kamanės ir bitės. Sunokusios uogos skoniu primena mėlynes. Prinokusios nukrinta ant žemės“, – pasakojo mokslininkė.

Valgomųjų sausmedžių derlius nedidelis – iki 2 kg nuo krūmo. Vitaminingos uogos stiprina organizmą, gerina apetitą ir savijautą, turi baktericidinių savybių. Tad po keletą sausmedžio krūmų verta auginti kiekvienoje sodyboje.

Lengva padauginti

Sausmedžius dr. S. Žilinskaitė pataria sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Būtina sodinti 2–3 krūmus 1–1,5 m atstumu vieną nuo kito, kad gerai apsidulkintų ir kasmet duotų derlių. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką ar neut­ralų dirvožemį. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais–ketvirtais metais.

Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima. Krūmai ilgaamžiai: gerai dera iki 20–25 metų, atsparūs ligoms, todėl cheminės apsaugos priemonės naudojamos labai retai. Kartais pumpurus ar nokstančias uogas nulesa paukščiai.

„Jei sumanėte padauginti šių vertingų augalų, tai galite padaryti keliais būdais: sėklomis, atlankomis ir žaliais auginiais. Iš šviežių uogų išimtos sėk­los sėjamos birželio mėnesį. Jas reikia lengvai užsijoti smėliu ir uždengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Sudygsta maždaug po trijų savaičių ir iki rudens užauga iki 3–4 cm. Žiemoja po sniegu. Sėklas galima sėti ir rudenį, tada jos sudygs tik kitą pavasarį“, – aiškino pašnekovė.

Dvi žinotinos smulkmenos

Sausmedžiai lengvai dauginami žaliais 10–15 cm ilgio auginiais. Dirbtinio rūko kameroje įsišaknija beveik visos dauginamos šakelės.

Reikėtų žinoti dvi smulkmenas: pirma, sausmedžių ūgliai tinka dauginimui maždaug tuo metu, kai pradeda mėlynuoti jų uogos, t. y. daug anksčiau negu kitų augalų, antra, auginiai nemėgsta persodinimo.

Kiekvieną auginį galima sodinti į atskirą mažutį vazonėlį, juos patogu išnešti žiemoti į lauką, o pavasarį vėl įnešti į šiltnamį. Dauginamos šakelės sodinamos kas 30–40 cm lysvėje, kol įsišak­nys, jas reikia pridengti (padaryti mažą šiltnamį ir jame palaikyti didelę drėgmę), žiemą nudengti, o pavasarį vėl pridengti. Jei dauginamas šakeles sukišime per tankiai, o kitų metų pavasarį persodinsime, jos kiek laiko neaugs.

„Lietuvoje auginami įvairios kilmės valgomieji sausmedžiai. Veislių, atrinktų sėjinukų turi mokslo įstaigos, privatūs medelynai, sodininkai mėgėjai. Pasitaiko ir labai gerų, ir menkaverčių augalų. Nenorint nusivilti, geriausia pačiam imti ūglius nuo atrinkto, patikusio krūmo ir padauginti žaliais auginiais“, – patarė dr. S. Žilinskaitė.

Ji perspėjo, kad sėklomis dauginami augalai dažnai skiriasi nuo motininio augalo.

Vilniaus universiteto Botanikos sode yra trys melsvauogių sausmedžių kolekcijos: iš viso 9 rūšys, 26 veislės ir 37 selekciniai numeriai. Čia atrenkami krūmeliai su gero skonio, stambiomis ir nebyrančiomis uogomis.

„Valstiečių laikraštis“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujos formos

Lietuviškų šaknų turintis golfo aikštynų architektas: šis darbas primena dėlionę

Lietuviškų šaknų turintį, JAV gyvenantį Mattą Swansoną golfas lydi nuo pat vaikystės – dar mokyklos laikais jis pradėjo mokytis šio žaidimo subtilybių, o suaugęs ėmėsi projektuoti golfo laukus.

Viduramžių rožės žydi ir Lietuvoje (4)

Šalia rožės pavadinimo nenustebkite radę nuorodą XVII a. Šiais laikais savo sode galima aptikti rožių, kurios buvo augintos prieš 3−4 šimtmečius.

Naujas būdas atvėsinti namus per karščius (10)

Kaip jau turėjote progos įsitikinti, šios vasaros orai yra kupini siurprizų. Vadinasi, reikia būti pasiruošusiam visiems atvejams. Tad, jei užplūdus naujai karščių bangai, nespėjote savo namuose įsirengti oro kondicionieriaus ar nenorite jo įsirengti dėl kokių nors kitų priežasčių, Jūsų išeitis – elektrinis oro ventiliatorius.

Patarimai, kaip prižiūrėti gėles

Gėlės – tai geri mūsų draugai džiaugiantis, liūdint, lydintys mus nuo pat gimimo per visą gyvenimą, sugebantys nebyliai išreikšti gražiausius mūsų jausmus, sukurti šventinę nuotaiką ir sveiką aplinką, suteikti dvasinės stiprybės.

Nacionalinės premijos laureatas architektas R. Palekas: Vilnius yra ypatingas (6)

„Pagrindinis architekto uždavinys – sugalvoti, kaip, tenkinant visus tuos suskaičiuojamuosius dalykus, vis dar sukurti kai ką nesuskaičiuojamo“, – apie religija jam tapusią profesiją žurnalui „Sapere aude“ sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius, garsus architektas Rolandas Palekas.