Inkilai - ne tik varnėnams
Ar šiemet jau sukalėte naują inkilą savo sodyboje? Jeigu dar nesuspėjote, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje įsikūrusio Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius primena, jog kelti naujus inkilus niekada ne vėlu. Juk kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, zylės, per metus peri du kartus ir tam renkasi kitą inkilą. Jei paukščiai nespės įsikurti ką tik sukaltame inkile, jie tą padarys vėliau.
Kai kalbama apie inkilus, kažkodėl žmonės pirmiausiai galvoja apie varnėnus ir dažniausiai užmiršta kitus paukščius. R. Patapavičius pastebi, jog mūsų sodams zylės yra netgi naudingesnės negu varnėnai. Mat varnėnai dažniausiai maisto ieško toliau nuo sodybos – pievose ir laukuose, o zylės amarus, žiedagraužius ir kitokius sodo bei daržo kenkėjus renka per daug nenutoldamos nuo savo lizdų. Tad jeigu norite, kad sparnuočiai „apšvarintų“ jūsų vaismedžius ir savo gyvenamojoje aplinkoje pageidaujate didesnės paukščių įvairovės, pagalvokite ir apie kitokius paukščius.
Kaip daryti inkilą
Ornitologas pastebi, kad gamindami inkilus, žmonės kartais nekreipia dėmesio į landos dydį ir daro jas tiesiog iš akies. „Jei landa per didelė, paukščiai nesijaučia saugiai ir dažniausiai tokiuose inkiluose neapsigyvena“,– perspėjo R. Patapavičius.
Antai inkilų, skirtų varnėnams, landos turėtų būti 4,5 – 4,7 cm, o didžiosioms zylėms ar margasparnėms musinukėms pakanka 3,4 cm. Dažniausiai gaminamų inkilų rekomenduojamus matmenis galima rasti Lietuvos ornitologų draugijos internetiniame puslapyje www.birdlife.lt.
Svarbu ne tik pasirinkti reikiamus inkilo matmenis, bet ir atkreipti dėmesį į inkilo dekoratyvinius elementus. Neretai fantazijos turintys inkilų meistrai prigalvoja įvairiausių inkilų puošybos detalių, paukščių namelius nuspalvina ryškiomis spalvomis ir pan. Todėl meistraudami inkilus, pirmiausiai pagalvokite, ar jais norite papuošti savo gyvenamąją aplinką, ar siekiate prisivilioti sparnuočius. Jeigu atsakymas būtų antrasis, atminkite, jog neįprasti ornamentai ar ryškios spalvos gali paukščius gąsdinti. Kuo namelis natūralesnis – tuo paukščiams patrauklesnis.
Geriausia inkilus kelti rudenį. Inkilai paukščiams reikalingi ir rudenį bei žiemą. Zylės, geniai, bukučiai ir kiti sparnuočiai dažnai juose nakvoja. Be to, iki pavasario šviesios inkilo lentelės patamsėja, įgauna natūralią spalvą ir toks namelis tampa dar patrauklesnis paukščiams perėti.
Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai naudojami lentiniai inkilai. Jų gamyba nesudėtinga, be to, gali būti naudojamos medienos atliekos. Šiuose inkiluose mielai apsigyvena zylės, musinukės, raudonuodegės, varnėnai. Inkilų gamybai geriausia tinka 1,5–2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos. Stogeliui parenkama truputį storesnė lenta, nes jis greičiausiai pūva.
Uoksiniai inkilai natūraliai atrodo ir puikiai dera prie kraštovaizdžio. Juose mielai įsikuria visi uoksuose perintys paukščiai. Šių inkilų storos ir vientisos sienelės gerai sulaiko šilumą, kas labai svarbu anksti perinčioms pelėdoms, klykuolėms, zylėms. Uoksiniai inkilai ypač mėgstami baikštesnių ir retesnių mūsų sparnuočių: pelėdų, žalvarnių, kukučių, meletų, dančiasnapių ir kt.
Dar svarbu atminti, kad dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo. Jie kasmet krauna naują lizdą ant senojo. Nevalomame inkile susikaupia daug lizdo medžiagos ir paukščiams būna ne tik ankšta perėti, bet ir apninka parazitai, nes susidaro palankios sąlygos jiems veistis. O zylės apskritai daugiau nebeperi nevalytame inkile. Tad inkilus reikėtų gaminti su atidaromu stogeliu ar šonine sienele, kad rudenį būtų galima juos išvalyti.
Valant reikia pašalinti seną lizdo medžiagą, gerai nuvalyti vidines inkilo sieneles. Inkilus išvalius, į juos nereikia nieko dėti. Paukščiai tuo patys pasirūpins. Nebent į pelėdoms ar antims klykuolėms skirtus inkilus įberkite sausų durpių ar pjuvenų.
Kaip teisingai iškelti
Inkilo pagaminimas dar tik viena svarbi darbo dalis. Ne mažiau svarbu inkilą teisingai iškelti. Reikia atminti, kad inkilai keliami ne žemesniame kaip 2,5–3 m aukštyje. Inkilus galima kelti miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami.
Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Bukučiai užims tik pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose iškeltus inkilus. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai.
Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi ir kad jie nesiūbuotų nuo vėjo. Inkilų landą geriausiai atsukti ne į šiaurinę pusę.
Prie medžių inkilus patogiausia pritvirtinti prikabinant juos kabliu ant medžio šakos. Manoma, kad mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela.
Reikalinga apsauga
Kad įvairūs plėšrūnai netrikdytų perinčių paukščių ir inkilai ilgiau tarnautų, reikalinga jų apsauga. Į inkiluose perinčius paukščius neretai veržiasi įvairūs priešai – katės, kiaunės, audinės, didieji geniai ir varniniai paukščiai. Kiaunės lengvai išplėšia inkilus, kurių anga didesnė nei 6 cm.
Aptikęs paukščių užimtą inkilą ir jį išplėšęs, plėšrūnas pradeda tikrinti visus jo aptiktus inkilus. Tokiu būdu, inkilai tampa spąstais visiems juose perintiems paukščiams. Miškuose inkilai su maža landa dažnai nukenčia nuo didžiųjų margųjų genių, kurie prasiplatinę angą, gali sunaikinti ten perinčio paukščio lizdą.
Tad visuomet reikia pagalvoti apie papildomą inkilų apsaugą – nekabinti jų pernelyg arti vienas kito, kad kiaunės negalėtų peršokti, ar mažas inkilų landas apkalti skarda arba aplink prikalti eilę trumpų vinių su didelėmis galvutėmis, kad geniai negalėtų landų prasiplatinti.