Naujų radiatorių galios skaičiavimas

 (8)
Daugelis remontuodami butus masyvius ketaus radiatorius keičia kompaktiškesniais plieniniais. Labai svarbu tiksliai parinkti atitinkamą jų galią, nes pardavėjų siūloma galios apskaičiavimo metodika, atsižvelgiant tik į patalpų plotą, nėra itin tiksli.
Radiatorių keitimas
© Žurnalas "Statyk!"

Vienvamzdė sistema

Tiek internete, tiek spaudoje gausu įvairių lentelių ir pamokymų, kaip parinkti centrinio šildymo radiatoriaus galią. Dažniausiai siūloma orientuotis pagal buto plotą, tačiau specialistai sako, kad, be šio rodiklio, dar labai svarbi šilumnešio ir patalpų temperatūra.

Senuose daugiabučiuose namuose dažniausiai būna vienvamzdė šildymo sistema. Tai reiškia, kad vienas per visus aukštus einantis stovas jungia visų butų radiatorius nuosekliai, t. y. vieną paskui kitą. Taigi šilumnešio ir radiatoriaus temperatūra priklauso nuo prieš jį esančių radiatorių galingumo (dydžio) ir jų skaičiaus. Savaime suprantama, kad vėlesni radiatoriai pagal vandens tekėjimo kryptį bus vėsesni už prieš juos esančius. Aišku, kad tokio paties dydžio vėsesnio radiatoriaus galia bus mažesnė.

Be to, tame pat daugiabutyje esančių to paties ploto butų šilumos nuostoliai gali skirtis iki 2,5 karto, priklausomai nuo buto padėties. Mažiausi nuostoliai yra vidiniuose butuose, kurie iš visų pusių apsupti kitų butų patalpomis. Jie turi mažiausią išorinių (lauko) sienų (ir grindų, lubų) plotą. Didžiausi šilumos nuostoliai yra butuose, kurie yra viršutinio ir apatinio aukšto kraštuose ir turi daugiausia išorinių (lauko) sienų.

„Dėl šių priežasčių radiatorių pardavėjų rekomendacija pirkti naujus atsižvelgiant tik į patalpos plotą yra mažų mažiausiai nėra tiksli ir teisinga“, – sako šiluminės technikos specialistas dr. Arūnas Stikliūnas.

Pagal senųjų dydį ir galią

Idealu būtų turėti daugiabučio šildymo sistemos su patalpų šilumos nuostoliais projektą, tačiau tokio dažniausiai nebūna.

Jeigu nėra projekto su konkrečios patalpos šilumos nuostoliais ir vienvamzdės sistemos vandens temperatūros parametrais toje patalpoje, tai naujų radiatorių galią (dydį) galima rinkti tik remiantis buvusių senų šildymo prietaisų (radiatorių ar konvektorių) dydžiu ir galia.

SVARBU

Svarbu, kad senų ir naujų radiatorių šiluminės galios būtų lyginamos, esant tiems patiems vandens ir patalpos oro temperatūrų parametrams. Tai būtų tiksliausias naujų radiatorių galios (dydžio) parinkimas, su sąlyga, kad buvęs senas radiatorius nebuvo savavališkai padidintas. Šiuo atveju vėl būtinas namo šildymo sistemos projektas, nurodyti radiatorių dydžiai.

Moka visi gyventojai

Jeigu nauji radiatoriai dėl kažkokių priežasčių parenkami per dideli, tai išderinama namo šildymo sistema, o labiausiai tai juntama vėlesniuose pagal vandens tekėjimo kryptį stove esančiuose radiatoriuose ir patalpose. Į tuos radiatorius atiteka labiau atvėsęs vanduo ir tiekia mažiau šilumos nei numatyta projekte.

Per tą stovą, atitinkamai pagal padidintą galią, reikia praleisti didesnį vandens srautą, tai reiškia, kad reikia perderinti šildymo sistemą (pakeisti srautų balansą tarp stovų) ir, bendruoju atveju, padidinti viso namo šilumos sąnaudas. Tai galima padaryti, jeigu yra veikiantys stovų balansiniai ventiliai.

Šiuo metu retai sename daugiabutyje yra įrengti balansiniai ventiliai. Tokiu būdu didesnės sąnaudos pasiskirstys visiems gyventojams proporcingai pagal šildomą plotą. Tai reiškia, kad už didesnio radiatoriaus didesnes šilumos sąnaudas sumokės visi namo gyventojai.

Radiatoriai negyvenamose patalpose

Šildymo įrangos specialistai sako, kad dažnai klystama renkantis šildymo prietaisą vonios kambariui, kai apsiribojama nedideliu dviejų ar trijų vijų gyvatuku, kuris turi labai mažą paviršiaus plotą ir nesušildo vonios patalpos. Patiems renkantis radiatorių vonios kambariui, holui ar virtuvei, taip pat reikia atsižvelgti į patalpos plotą, šilumnešio ir patalpos temperatūrą, o vonios kambariui – ar jame yra grindinis šildymas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

Kaip išgelbėti apšalusius narcizus ir tulpes?

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo specialistai sako nepamenantys taip užsitęsusių šalčių. Apšalo daugiau nei 9 arų plote augančios įvairių veislių tulpės. Augalai nežus, bet kitų metų derliui gali būti pakenkta.

5 laistymo klaidos, kurias daro nepatyrę sodininkai

Pavasaris – sodininkams vienas labiausiai užimtų laikotarpių, kai sodo darbai įsibėga ir vos spėjame suktis. Gamtai kaip reikiant atbudus ne tik planuojame, kokias gėlynais ir želdynais puošti sodo erdves, kaip atbaidyti kenkėjus, bet ir kaip išlaikyti norimą augalų žalumą ištisą sezoną.

Sakuros – nereiklus grožis, galintis augti daugelio kieme (12)

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo skyriuje, esančiame Vingio parke, šį penktadienį nuo 16 val. vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami į sakurų žydėjimo šventę. Tiesa, japoninės vyšnios sode dar žydi negausiai dėl šalnų.

Kaip tvarkyti namus, kad jie dvelktų pavasariu (3)

Močiutė sakydavo, kad skolas būtina atiduoti iki šv. Kalėdų, o namus iš pagrindų susitvarkyti iki šv. Velykų. To iš jos išmoko mano mama, tų tradicijų laikausi ir aš. Juk iš tiesų be galo smagu švęsti tokias džiaugsmingas ir spalvingas šventes gaiviai kvepiančiuose namučiuose – tarytum pavasaris būtų įsitaisęs kiekvienoje jų kertelėje.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis apšiltinimo medžiagas (2)

Atėjo pavasaris ir prasidėjo statybų sezonas. Augant reikalavimams dėl pastatų energinio naudingumo, vis aktualesnis tampa apšiltinimo medžiagų pasirinkimas. Šiuo metu įvairūs gamintojais siūlo skirtingų rūšių apšiltinimo medžiagas, todėl kyla klausimas – į ką atkreipti dėmesį, renkantis statinio „kailinius“.