Jūrinis ar gėlavandenis?

Pagrindiniai akvariumų tipai yra du – jūriniai ir gėlavandeniai. Pradedantiesiems patariama rinktis gėlavandenius akvariumus, nes jūrinių įrengimas kainuoja kur kas daugiau. Pastariesiems būtina kasdienė reguliari priežiūra, todėl tai užima nemažai laiko. Be to, įgūdžių tokiam vandens pasauliui puoselėti reikia turėti daugiau.

Gėlavandeniai akvariumai gali būti įvairūs, šildomi ir nešildomi. Nešildomoje talpoje auginamos žuvys, kurios gali gyventi kambario temperatūros vandenyje. Tačiau jeigu vilioja atogrąžų kraštų atstovės, akvariumas turėtų būti šildomas, kad vandens temperatūra siektų bent 25 °C.

Paprasčiausias variantas – įsigyti tokį akvariumą, kuriame galėtų augti įvairios žuvyčių ir augalų rūšys. Svarbiausia – jas suderinti. Kitas būdas – akvariume auginti tik vieną jūros gyventojų rūšį. Tokiu atveju žuvytėms ir augalams turi būti sudaromos tam tikros sąlygos ir speciali priežiūra, kuri tenkintų augintinių poreikius.

Talpa, forma ir vieta

Gali skambėti keistai, tačiau patyrę akvariumininkai tvirtina, kad pradedantiesiems geriau rinktis kuo didesnės talpos akvariumą. Pasirodo, kuo mažiau vandens jame telpa, tuo greičiau sutrinka vandens biologinė pusiausvyra, kuri gali lemti augalų ir žuvyčių ligas bei mirtį. Todėl patariama pirmą akvariumą įsigyti maždaug 100 l talpos.

Akvariumų formų gali būti įvairių. Todėl renkantis akvariumą, reikia iš anksto žinoti, kokioje vietoje jis stovės. Pagal tai galima rinktis stačiakampį, kampinį, gaubtu stiklu arba trikampio formos. Akvariumas privalo stovėti ant tvirto pagrindo. Galima įsigyti netgi specialiai jiems skirtų spintelių, kurios išlaiko didelį svorį ir yra itin lygios. Tai taip pat labai svarbu, nes įvairūs nelygumai gali pakenkti stiklui.

Be to, akvariumą privaloma statyti tokioje vietoje, kurioje jo nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai ir šilumos šaltinis, pavyzdžiui, radiatorius. Antraip akvariumo vanduo ims žaliuoti, t. y. pradės daugintis dumbliai. Jeigu akvariumas bus šildomas, šalia turėtų būti įrengtas elektros šakutės lizdas.

Grunto paruošimas

Grunto akvariumui galima nusipirkti specialiose parduotuvėse, tačiau prieš juo išklojant akvariumo dugną jį reikėtų specialiai tam paruošti. Žvyro pagrindu pagamintas gruntas keletą kartų perplaunamas vandeniu, kol pastarasis tampa visiškai skaidrus. Pakaks, jeigu grunto sluoksnis bus maždaug 6 cm storio.

Daugiausiai rūpesčių gali sukelti grunto spalvos parinkimas. Būdamas ne vandenyje jis atrodo vienaip, o ilgiau pabuvęs akvariume – visai kitaip. Būtent dėl šios priežasties geriau vengti baltos spalvos grunto, nes bėgant laikui pastarasis pasidengia nešvarumais ir atrodo ne taip estetiškai kaip iš pradžių. Todėl verčiau įsigyti tamsesnio atspalvio gruntą, kuris ne tik puikiai atrodys, tačiau ir sugers šviesą, šilumą bei palaikys pastovesnę vandens temperatūrą.

Augalai ir kiti papuošimai

Augalai ne tik puošia akvariumą, bet ir papildo vandenį deguonimi, žuvytės gali juose pasislėpti, be to, jie palaiko vandens biologinę pusiausvyrą.

Augalų akvariumams yra daugybė, todėl kiekvienas gali rinktis pagal skonį. Vieni auga greičiau, kiti lėčiau. Vieniems reikia daugiau priežiūros, kitiems – visai nereikia. Tai pagrindiniai kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis renkantis augalų rūšis. Sodinti juos galima į pusiau vandens pripiltą akvariumą, išlaikant kelių centimetrų atstumus tarp augalų.

Patariama aukščiau augančius augalus sodinti prie galinės akvariumo sienos, antraip jie užstos žemaūgius.

Akvariumą papuošti galima ir įvairiomis dekoracijomis: kriauklėmis, šakomis, akmenimis ir pan. Tinkamiausia papuošimų medžiaga – granitas ir bazaltas. Kitas dekoracijas reikia specialiai paruošti, kad būtų galima laikyti akvariume. Kitaip jos gali skleisti kenksmingas medžiagas.

Būtina akvariumo įranga

Tam, kad akvariumas būtų visiškai sukomplektuotas, dar reikia tinkamo apšvietimo, šildytuvo ir filtrų. Natūraliai vandens ekosistemai užtenka saulės šviesos, tačiau akvariumas – sumažintas povandeninio pasaulio modelis, todėl tiesioginiai saulės spinduliai labiau kenkia nei yra naudingi. Būtent todėl akvariumai apšviečiami specialiomis lempomis. Šviesa reikalinga augalams, nes juose vyksta fotosintezė. Kiek laiko per parą turi būti įjungta lempa, priklauso nuo pasirinktų augalų ir žuvų rūšies. Tačiau vidutiniškai akvariumą apšviesti reikia apie 10 valandų.

Dauguma mėgsta auginti žuvytes, kilusias iš atogrąžų kraštų. Tokiu atveju akvariume būtina sudaryti tam klimatui būdingas vandens sąlygas. Dažniausiai tokioms žuvims reikalinga apie 25 °C temperatūra. Tam, kad vandenyje būtų nuolatinė temperatūra, akvariumui reikalingas šildytuvas. Paprastai jis būna automatinis ir su termometru, todėl įsijungia ir išsijungia pagal vandens temperatūrą.

Taip pat akvariume turi būti vandens filtras. Jis privalo būti įjungtas visada, nes vandenį nuolat reikia valyti nuo vis atsirandančių nešvarumų.

Žuvytės

Įrengus akvariumą patariama apie dvi savaites jį laikyti be žuvyčių. Per šį laikotarpį pamažu susiformuoja povandeninis pasaulis. Tik tada galima įleisti pirmąsias gyventojas. Nereikėtų iš karto jų daug prileisti – visų pirma tegul akvariume apsipranta kelios, vėliau galima papildyti naujomis.

Žuvyčių būna įvairių. Todėl kaip ir renkantis bet kokį augintinį, jas derėtų pasirinkti įvertinus įvairius niuansus – priežiūros poreikius ir netgi charakterio subtilybes. Norintiems turėti akvariumą, į kurį žiūrint būtų galima nusiraminti ir atsipalaiduoti, tikrai netiks energingos arba itin ryškiaspalvės žuvytės.

Povandeninis pasaulis akvariume gali tapti tikru meno kūriniu, kuriuo žavėsis kiekvienas, apsilankęs jūsų namuose. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad akvariumas nereikalauja daug laiko ir priežiūros, vis dėlto jį puoselėti nelengva. Žuvytės džiugins tik tada, kai joms akvariume bus gera gyventi.