Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes

 (32)
Nors pasaulinės tendencijos Lietuvos gamintojų neaplenkia, lietuviai turi gana aiškiai susiformavusį savą skonį. Be to, ekspertai beveik sutartinai tvirtina, kad rinkoje vis pasirodančių naujų skonių gausa neliudija gamintojų sėkmės.
© DELFI / Karolina Pansevič

KTU maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėjos Aldonos Mieželienės teigimu, priežastys, dėl kurių vienas ar kitas skonis išpopuliarėja, gali būti labai įvairios. „Mano manymu, gal ne skonis išpopuliarėja, o produktai su tuo skoniu tampa pastebėti ir populiarūs, vartotojai dalijasi savo patirtimi ir taip produktas gali rasti kelią vis pas naujus vartotojus.

Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad jaunesni vartotojai imlesni naujovėms, dažniau linkę eksperimentuoti ir bandyti tai, kas nauja, neįprasta, tų bandymų metu ir atrandami nauji produktai, patrauklūs savo juslinėmis savybėmis, ypač skonio niuansais. Tuo tarpu vyresni vartotojai daugiau dėmesio skiria produkto poveikiui sveikatai, jie dažniau renkasi gerai žinomus, įprastus maisto produktus“, – kalba A. Mieželienė.

Iš kitos pusės, pastebi ji, gamintojai, jausdami didžiulę konkurenciją, taip pat nestovi vietoje, nuolat ieško, kuo nustebinti ir pradžiuginti vartotoją, kad jis pastebėtų ir pamėgtų siūlomus produktus.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© DELFI / Domantas Pipas

„Tam naudojamos naujos gamybos technologijos, patrauklios pakuotės, ir, žinoma, nauji, neįprasti skonių deriniai, iš kurių vieni prigyja, kiti ne. Tai nuolatinis kūrybinis procesas, kuris ir yra gamybos įmonių varomoji jėga“, – teigia pašnekovė.

Tendencijos atkeliauja iš svetur

Kaip tikina rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis, įvairios tendencijos dažniausiai atkeliauja iš užsienio, tik jau gerokai pavėlavusios, dažniausiai – metais–dvejais.

Tuo tarpu vyno ir gėrimų ekspertas, restoranų konsultantas Gintautas Jašinskas norėtų paprieštarauti. Anot jo, tokį laikotarpį ne visada galima vadinti vėlavimu. „Apskritai, kas yra 1 arba 2 metai? Jei kalbėtume apie komunikacijas, tai būtų ilgas laikotarpis, tačiau gėrimų, vyno industrijoje, kai atskaitos taškas yra 8 tūkst. m., metai arba dveji yra niekis. Kalbant apie tokius subtilius dalykus, kaip skonio tendencijos, metų arba dvejų metų laikotarpį vadinčiau statistine paklaida“, – dėsto G. Jašinskas.

Kalbėdamas apie vynų skonių tendencijas jis akcentuoja, kad bent dalis jų ir užsienyje, ir Lietuvoje sutampa. Pavyzdžiui, ir pas mus, ir svetur populiarėja vynas, ypač raudonasis, kuris yra šiek tiek stipresnis. „Vyresni vartotojai dar prisimena, kai vynas būdavo 12–12,5 laipsnių, o dabar nieko nebestebina 14–14,5 proc. natūralaus, ne sumanipuliuoto skonio vynas“, – pavyzdį pateikia vyno žinovas.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© Shutterstock nuotr.

Dar viena kartu su pasauliu sekta tendencija – išpopuliarėjęs steroidinis vynas. Tokiu vynu, aiškina specialistas, vadinamas vynas, kuris gaminamas iš labai smarkiai prisirpinto derliaus, pasižymintis labai tamsia spalva, itin ryškiu kvapu, o skonis pritaikytas tiems, kurie vyną ragauja be maisto.

Taip pat Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai populiarėja vynas, gaminamas iš „Riesling“ vynmedžių uogų, mėgiamas ir „Primitivo“ veislės vynuogių vynus. „Taigi tikrai einame koja kojon su pasauliu. Labiausiai galėtume lygintis su Šiaurės šalimis: Norvegija, Švedija, Suomija, iš dalies – Danija. O kai kurias šalis netgi esame aplenkę. Pavyzdžiui, mitas, kad Baltijos šalys yra tokios pačios. Lietuva, kaip vyno vartojimo šalis, kaimyninių šalių kontekste atrodo labai išprususi“, – atskleidžia G. Jašinskas.

Neišvengiamus užsienio madų vėjus jaučia ir saldumynų gamintojai. „Pasaulinės tendencijos tikrai pasiekia Lietuvą. Norint išnagrinėti jų kelią būtų galima gilintis į žmonių keliavimo įpročius, į globalizaciją ir kultūrą apskritai. Analizuojant giliau galima atrasti bendrumų – vėlgi kultūrinių, socialinių, elgesio, demografinių, įpročių ar pan.“, – kalba AB „Vilniaus Pergalė“ komercijos direktorė Jurga Sakalauskaitė.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© DELFI / Karolina Pansevič

Apie naujas tendencijas kalba srities profesionalai, parodose pristato įmonės, į jas orientuojasi visuomenė, sako pašnekovė. „Pavyzdžiui, dabar viena iš ryškiausiai matomų tendencijų yra sveiko gyvenimo tendencija – 25 metų ir vyresni žmonės daugiau sportuoja, leidžia laiką aktyviai ir kartu seka, ką valgo. Labai svarbu, kad racione būtų įtraukta ir sveikų užkandžių bei pasilepinti skirtų produktų. Vartotojai pradeda norėti, kad jų valgomi saldumynai irgi atitiktų sveikos gyvensenos suvokimą. Mūsų įmonės šį rudenį pristatytas juodas šokoladas su dumplūnėmis, spanguolėmis ar vaisių asorti bei juodo šokolado dražė su tais pačiais vaisiais labai puikiai pataikė į šią tendenciją“, – apie naujausius skonius kalba J. Sakalauskaitė.

„BIOK laboratorijos“ rinkodaros vadovė Romualda Stragienė pastebi, kad kosmetikoje labiausiai atsispindi ne aromatų ir ne skonių, o ingredientų mada. „Taip, mados yra. Jas diktuoja tiekėjai ir didieji kosmetikos gamintojai. Kadangi vartotojai mėgsta naujienas, tai jiems nuolat siūlomos „naujos formulės“. Yra tam tikra tendencija, kad madingi ingredientai migruoja iš vienos verslo šakos į kitą, pavyzdžiui, probiotikai, paplitę maisto papilduose ar jogurtuose, jau matomi ir kosmetikos gaminiuose“, – sako ji.

Skonių gausybė – blogas ženklas

L. Šimonio teigimu, laikinos mados ateina ir praeina, o jas paprastai rinkai pristato stabilaus savo išskirtinumo nerandantys gamintojai. „Tikrai geriau surasti ką nors savo, išskirtinio, tapti tam tikro produkto lyderiu, kad visi žinotų, jog šioje srityje esi pats geriausias, ir stengtis nieko nekeisti. Klasikinių skonių klasikiniai gamintojai laikėsi, laikosi ir laikysis, nes jie nieko nekeičia“, – dėsto rinkodaros ekspertas.

Pavyzdžiui, dabar viena iš ryškiausiai matomų tendencijų yra sveiko gyvenimo tendencija – 25 metų ir vyresni žmonės daugiau sportuoja, leidžia laiką aktyviai ir kartu seka, ką valgo. Labai svarbu, kad racione būtų įtraukta ir sveikų užkandžių bei pasilepinti skirtų produktų. Vartotojai pradeda norėti, kad jų valgomi saldumynai irgi atitiktų sveikos gyvensenos suvokimą.
J. Sakalauskaitė

Jis pamini kelis sėkmingus pavyzdžius: nekeičiamą savo skonį sėkmės garantu pavertusią „Coca-Cola“ ir jau 20 metų tą patį glaistytų varškės sūrelių skonį išlaikiusią įmonę „Uriga“.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© DELFI / Domantas Pipas

„Prisiminkime prieš 5–7 metus stebėtą absoliutų chaosą ledų rinkoje, kai vis atsirasdavo naujų gaminių. Atrodo, visus išragavęs surandi, kas tau patinka, o po kurio laiko tų ledų neberandi. Šiandien jau nusistovėję tie patys pavadinimai, atradę savo išskirtinumus, ir itin didelių pokyčių nebėra. Mėtymasis tarp naujų skonių, greiti ieškojimai rodo, kad su rinka kažkas blogai, ji nenusistovėjusi, nesusiformavusi“, – aiškina L. Šimonis.

Iš dalies su tokiomis eksperto įžvalgomis sutinka ir J. Sakalauskaitė. Anot jos, vartotojai tikrai turi savo mėgstamus skonius, vis dėlto kartu ieško ir kažko naujo.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© DELFI / Domantas Pipas

„Pavyzdžiui, juodasis, pieninis šokoladai, šokoladai su riešutais, saldainiai „Vilnius“, „Sostinė“, „Veliuona“ – tai yra pamėgti, klasikiniai skoniai. Bet vartotojai nori išbandyti kažką naujo.

Paprastai įmonės renkasi vieną iš dviejų pagrindinių strategijų – koncentruojasi į vieną produktą arba į platesnį asortimentą ir mažesnį formų skaičių. Nesutikčiau, kad įmonė, pasirinkusi kitokią strategiją, neturi „arkliuko“, kuris suburtų ištikimų vartotojų būrį. Pristatydami naujus skonius leidžiame vartotojams rinktis ir išbandyti naujus dalykus, atrasti naujus skonius ir padėti jiems tapti klasikiniais“, – kalba ji.

Sėkmės vaikomasi kopijuojant

Nesunku pastebėti, kad rinkoje pasirodžius naujam skoniui, po kurio laiko jis matomas ir kitų gamintojų produktuose.

Tikrai geriau surasti ką nors savo, išskirtinio, tapti tam tikro produkto lyderiu, kad visi žinotų, jog šioje srityje esi pats geriausias, ir stengtis nieko nekeisti. Klasikinių skonių klasikiniai gamintojai laikėsi, laikosi ir laikysis, nes jie nieko nekeičia.
L. Šimonis

„Gamintojus, kurie kopijuoja konkurentų skonius, vadinu pusiau sėkmingomis įmonėmis. Jos nėra nuostolingos, kad jas galėtum uždaryti, bet nėra ir supersėkmingos, kad galėtų sau ramiai gyvuoti, todėl jos ir bando ieškoti, kur uždirbti papildomą centą.

Atrodo, kad kopijuojamas produktas sėkmingas ne todėl, kad jį labai perka, o todėl, kad visi konkurentai irgi ima ieškoti, kaip padaryti kažką naujo: štai konkurentai išleido produktus su šaltalankiais, ir aš bėgu išleisiu su jais. Tai pavadinčiau auksinių dalykų paieškomis be jokios sistemos“, – kalba L. Šimonis.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© Shutterstock nuotr.

Vyno žinovo G. Jašinsko nuomone, konkurentų produktai kopijuojami paprasčiausiai norint greičiausiai pasiekti sėkmės. „Jeigu vyno pirkėjas turi bent kiek aštresnę akį, kopijavimo reiškinius tikrai pastebės. Tas pats „Primitivo“ vynų gamyboje – skonio kopijavimas labai akivaizdus. Kitas pavyzdys – mūsų partneriai Moutard'ų šeima 2004 m. pristatė šampaną iš šešių vynuogių veislių. Per visą XX a. niekam nebuvo šovusi tokia mintis, o dabar tokių, kurie gamintų iš panašaus ar analogiško mišinio, aš galėčiau suskaičiuoti bent 7–8“, – pavyzdžius pateikia pašnekovas.

Ką mėgsta lietuviai

Rinkodaros specialisto teigimu, sunku būtų kalbėti apie konkrečius lietuvių mėgstamus skonius, tačiau mes tikrai daromės išrankesni. „Lietuvoje žmonės tų vidutinybių jau pradeda atsikąsti ir ieško brangesnių, elitiškesnių prekių, pavyzdžiui, kokybiškesnio šokolado, kitų „tikrų“ produktų“, – dėsto L. Šimonis.

Tai patvirtina ir šokoladą gaminančios įmonės atstovė. „Kad ir koks paprastas ir greitas pasirinkimas bebūtų, vartotojai vis tiek nori būti užtikrinti, kad bus skanu ir jie pajus malonumą. Lietuviai saldumynus visų pirma vertina per kokybės ir suteikiamo malonumo prizmę“, – lietuvių įpročius aptaria J. Sakalauskaitė.

Lietuvoje žmonės tų vidutinybių jau pradeda atsikąsti ir ieško brangesnių, elitiškesnių prekių, pavyzdžiui, kokybiškesnio šokolado, kitų „tikrų“ produktų.
L. Šimonis

Ji prisimena šiais metais Paryžiuje vykusioje didžiausioje maistui skirtoje parodoje Europoje kaip madingą naujovę pristatytus džiovintus vabalus bei kirminus šokolade ir tikina, kad Lietuvoje toks produktas greičiausiai neprigytų.

„Taip, mums sakoma, kad visi ateityje valgysime vabalus ir kirminus, nes juose daug maistingųjų medžiagų, jie naudingi sveikatai ir pan. Ir paragavus siūlytų saldėsių galima pasakyti, kad skonis visai geras, tik vis tiek – ar kol nėra būtina, tikrai norisi valgyti vabalus šokolade? Gal Lietuvoje vabalas šokolade būtų perkamas kaip juokinga dovana ar norint išbandyti naujieną pirmam, tik ilgainiui tai vis tiek, tikėtina, liktų labai nišiniu produktu“, – juokiasi J. Sakalauskaitė.

Egzotinių kvapų ar ingredientų nesirenka ir lietuviškos kosmetikos gamintojai. „Pirmiausia ieškome, kas būdinga mūsų kraštui. Taip mūsų formulėse atsirado svarainiai, liepžiedžiai, agurkai ir kiti pažįstami dalykai. Daug metų naudojame šaltalankius – tai vieni populiariausių gaminių, ypač mėgstami lietuvių. Pastebima, kad jų daugėja ir maisto produktuose, gėrimuose ir pan.“, – dėsto R. Stragienė.

Įdomi auditorija, anot jos, yra vaikai: paprastai jie mėgsta tuos kvapus, kuriuos gerai pažįsta ir atpažįsta, todėl vaikiškoje kosmetikoje gamintojai renkasi obuolių, kriaušių, braškių, aviečių ir kitų žinomų uogų ar vaisių aromatus bei skonius.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© Gamintojo nuotr.

Dar gana ryškiai skiriasi „vyriški“ kvapai. „Vyrų kosmetikoje jie paprastai naudojami iš specialių aromatų, kurie sukurti konkrečiai vyriškai auditorijai. Vyrai nori kvepėti vyrais: tie kvapai yra stipresni, dažnai turi citruso, mėtos elementų, šiek tiek egzotinių aromatų“, – atskleidžia pašnekovė.

Lietuvius ji skirsto į dvi grupes: vieni mėgsta gaivius aromatus, o kiti renkasi saldesnius. Pirmieji rinksis mėtas ar obuolius, o antrieji – liepžiedžius, medų, vyšnias.

Paprašytas apibūdinti lietuvių skonį renkantis vynus, G. Jašinskas išskiria tris ryškias tendencijas. „Lietuviams patinka balti aromatingi vynai. Daugiausia triukšmo sukelia „Sauvignon blanc“, „Riesling“ ir „Gewurztraminer“. Žinoma, nė viena šių veislių nėra populiaresnė už „Chardonnay“, bet „Chardonnay“ neturi tokio didelio savo šalininkų palaikymo, kaip minėtųjų vynų mėgėjai, kurie atsisako gerti ką nors kita. Antra tendencija – lietuviai dievina ąžuolo statinėse laikytą raudonąjį vyną, bet ne itin vertina ąžuolo statinėse laikytą baltąjį vyną. Trečia – lietuviams patinka steroidinis vynas. Į šį apibrėžimą patenka ilgai sirpinto derliaus, daug spalvos, daug kvapo, daug skonio turintis raudonasis vynas. Beje, dažniausiai renkamasi ne visiškai sausą vyną. Tokia įdomia tendencija skiriamės nuo savo kaimynų į Šiaurę“, – pasakoja vyno žinovas ir priduria, kad brangesnio vyno ieškantys lietuviai dažniausiai žvalgosi po itališkų, o vidutinės kainos – po ispaniškų vynų lentynas.

Lietuviams bet ko neįpirši – gręžiasi į elitiškesnes prekes
© Shutterstock nuotr.

Naujos mados greit praeina

Anot G. Jašinsko, vyno versle greit atsiradę nauji reiškiniai greit ir praeina. „Prisimenu Lietuvoje staiga švystelėjusį, bet trumpalaikį reiškinį – „Lambrusco“ putojantį vyną. Prieš 6–7 metus tai buvo tikrai labai populiarus produktas, apie kurį kalbėjo visi. Tačiau šiuo metu parduotuvėse jo praktiškai nebėra. Vyno industrijoje trumpalaike mada aš vadinčiau 5–6 metų laikotarpį“, – kalba jis.

Tuo tarpu J. Sakalauskaitė pastebi, kad dalis naujų skonių vėliau tampa ir klasika. „Matome, kad šiek tiek anksčiau buvę labai populiarūs šokoladai su įdarais pamažu užleidžia vietą šokoladams su vaisių gabaliukais. Taip yra Baltijos šalių, Vakarų Europos rinkose. Tuo tarpu Rytų ir Vidurio Europoje šių šokoladų vartojimas vis dar yra didelis. Tačiau šokoladai su uogomis ir vaisiais pamažu įsitvirtina svarbiausiųjų kategorijose“, – vardija pašnekovė ir pamini vieną iš saldumynų naujovių – šokoladus su traškučiais bei sproginėjančiais rutuliukais.

Praėjusias tendencijas prisimena ir kosmetikos gamintojai. „Jeigu prieš kurį laiką buvo madingos ramunėlės ir medetkos, paskui pusė kosmetikos gamintojų pamišo dėl argano ir makadamijos aliejų, dabar „metasi“ prie kokosų“, – pasakoja R. Stragienė.

Anot jos, yra tokių klasikinių variantų, kurie iš mados trauktis neketina, pavyzdžiui, pieno ir medaus aromato prausimosi priemonės, mėtų skonio dantų pastos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą (5)

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo.

110 kv. m buto interjerą kūrė du kartus: atnaujino viską, ką galėjo (13)

Keturių asmenų šeimos namus Vilniuje dizainerė Beata Senkevič kūrė derindama skirtingus stilius ir daiktus. Sena ir nauja, klasika ir modernas, ryškios spalvos ir geometriniai nespalvoti motyvai susilieja į vientisą paveikslą.

S. Kudoko namą naujam gyvenimui prikels vilnietis (9)

Vieno žinomiausio Kauno ir Lietuvos architekto dr. Stasio Kudokos namas ruošiasi naujam gyvenimo etapui ir restauracijai. Šios iniciatyvos pradininkas – vilnietis, įsigijęs butą legendiniame tarpukario modernizmo architektūros pastate.

Dažome vonios kambarį: patarimai iš patirties (2)

Vonią ištisai klijuoti plytelėmis nusibodo, nebeįdomu! O ką, jei tas sienas, ant kurių netykšta vanduo, tiesiog nudažytume? Kodėl gi ne, tik tam reikia šiek tiek pasiruošti.

Idėjos iš profesionalų, kaip greitai išblizginti namus (3)

Apdulkėję ir nešvarūs langai, giliai spintose užsigulėję rūbai ar patalynė – tai rūpesčiai, su kuriais artėjant vasarai susiduria daugelis. Kaip greitai ir efektyviai susitvarkyti ir išvalyti namus?