Laikas persodinti gėles

 (15)
Pavasaris, vis sparčiau skleisdamas savo sparnus, primena, kad atėjo laikas pasirūpinti savo kambariniais augalais. Savaitė kita — ir mūsų butuose bus išjungtas šildymas. O tai reiškia, kad patalpų oras taps drėgnesnis, kambario temperatūra pamažu artės prie lauko temperatūros. Iš žiemos stingulio išsivaduos ir kambariniai augalai — jie pradės sparčiau augti.
Vazonai
© K.Šatūno nuotr.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyresnioji specialistė Kristina Balnytė sako, kad kambarines gėles galima persodinti bet kuriuo metų laiku, tačiau pavasaris — tinkamiausias metas. Sodininkų kalendoriuose dar galima rasti patarimų, kokioms Mėnulio fazėms esant tai geriausia daryti.

Ir moliniai, ir plastikiniai

Prieš persodinant augalus, teks pasirūpinti naujais indais. Bet kurioje parduotuvėje, prekiaujančioje vazonais, šiandien siūlomas labai gausus gėlių indų asortimentas. Vazonai gali būti plastikiniai, moliniai, keraminiai, metaliniai, mediniai, akmeniniai ir t. t.

Nuo seno vazonai gaminami iš molio. Jie gali būti tradicinių formų ir dydžių arba įgavę šiuolaikiškesnę išvaizdą, pavyzdžiui, apskriti ar stačiakampiai. Jie gali būti padengti laku, išmarginti įvairiais raštais. Puošnesnis indas gali būti be skylučių, vadinasi, jis skirtas kambario interjerui papuošti. Į juos paprastai statomi vazonai, turintys skylutes vandens pertekliui išbėgti.

Bene patys paprasčiausi ir savo kaina prieinamiausi — plastikiniai vazonai. Mediniai vazonai mūsų interjere jau reti. Vazonai, dažniausiai puodelio formos, dar gali būti gaminami iš cinko, ketaus, azūrito. Stikliniuose induose galima auginti kai kuriuos smulkius kaktusus ir kitus storalapius. Pastaruoju metu pas mus itin išpopuliarėjusios orchidėjos puikiai augs specialiai joms skirtuose plastikiniuose vazonuose.

Koks vazonas geriausias?

Kokį vazoną geriausia rinktis, K. Balnytė negalėjo tiksliai atsakyti. Ji sako, kad kiekvienas renkasi pagal savo skonį ir piniginę. Tačiau gėlių specialistė priminė, kad prieš sodinant gėles į molinius vazonus nereikėtų pamiršti šiuos indus mažiausiai kelioms valandoms ar nakčiai pamerkti, kad pasišalintų rūgštys. Būtų gerai bent keletą kartų pakeisti vandenį. Tai ypač svarbu sodinant į rūgštinę terpę jautriau reaguojančius augalus.

Plastikiniai vazonai būna dvejopi — lygiu dugnu ir su kojelėmis. Pastarieji skirti augalams, turintiems storesnes šaknis, nes iš jų gerai pasišalina vandens perteklius, galintis sukelti šaknų puvinį.

Dar svarbu žinoti, kad sodinant augalus į anksčiau naudotus molinius vazonus, pirmiausia reikėtų juos išdezinfekuoti ir išplauti.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad moliniai vazonai turi ypatybę vėsinti substratą, o plastikiniai, atvirkščiai, perkaista nuo saulės. Todėl praktiškiau būtų gėles sodinti į plastikinius vazonus ir juos įstatyti į puošnų molinį vazoną. Taip augalas bus geriau apsaugotas ir nuo per didelės kaitros.

Kaip persodinti?

Paklausta, kaip reikėtų tinkamai persodinti augalus, Botanikos sodo darbuotoja priminė, kad yra du persodinimo būdai — „pilnas“ ir „nepilnas“. Pirmuoju atveju augalas perkeliamas į kitą vazoną, papildant tik substrato ir drenažo (žvyro, akmenukų, skaldos). Antruoju atveju nupurtomos senos žemės, jei reikia, apkarpomos šaknys ar atskiriama dalis gniužulo. Be to, augalas persodinamas į didesnį vazoną.

Naujasis vazonas neturėtų būti daug didesnis už senąjį — seniems augalams reikėtų maždaug 4–6 cm, kitiems užtektų 1–2 cm platesnio indo. Kuo lėčiau augalas auga, tuo lėčiau reikėtų didinti vazonus. Jeigu augalo šaknys auga gilyn, pavyzdžiui, palmių, vazonas turėtų būti gilesnis, jeigu į plotį — platesnis.

Nedidelių augalų nereikėtų sodinti į didelius vazonus. Kitaip augalui bus per sunku įsisavinti medžiagas, jis ims skursti nuo per didelės drėgmės ir trąšų pertekliaus.

Persodinant kambarinius augalus labai svarbu pasirinkti tinkamą substratą. Svarbiausi kriterijai — substrato rūgštingumas ir sudėtis: durpės, priemolis, smėlis... Parduotuvėse rasite specialiai kambarinėms gėlėms skirtų įvairių žemių mišinių. Mišiniai su durpėmis būna puresni, geriau sugeria ir išlaiko drėgmę.

Kiekvienai gėlei reikia būtent jai pritaikyto mišinio. Prieš sodinant augalus, substratą rekomenduojama vėdinti ir papildomai sudrėkinti. Po trijų savaičių — palaistytus augalus papildomai patręšti kompleksinėmis trąšomis, skirtomis tai augalų grupei. Sunkesnė žemė ir drenažas bus labiau tinkami augalams, turintiems storesnes šaknis, pavyzdžiui, palmėms, dracenoms, jukoms. Lapiniai augalai, pavyzdžiui, paparčiai, begonijos, geriau auga lengvesnėje žemėje. Sodinant augalus į mišinį dar galima pridėti mineralinių priedų, kad trąšos ir drėgmė ilgiau išsilaikytų, šaknys geriau formuotųsi.

Gėlių priežiūra keičiasi

Pavasaris — ne vien augalų persodinimo metas. Pasikeitus aplinkos sąlygoms ir suaktyvėjus augalų vegetacijai, keičiasi ir augalų priežiūros taisyklės.

K. Balnytė priminė, kad pavasarį saulė šviečia vis skaisčiau, daugiau tiesioginių saulės spindulių patenka ir į patalpų vidų. Tad šiuo metu reikėtų pasirūpinti, kad žiemą prie langų lapoję jautresni augalai būtų patraukti atokiau. Ne vien dėl augalams kenkiančių tiesioginių saulės spindulių. Daugelis jautresnių augalų negali toleruoti skersvėjų, kurie dažnai atsiranda vėdinant patalpas.

Pavasaris — tinkamiausias laikas augalams genėti, t. y. nupjauti jų senus lapus, papurenti vazonų žemę. Nereikėtų užmiršti ir trąšų. Jų parduotuvėse — taip pat didelis pasirinkimas. Svarbu atminti, kad kuo mažesni augalai, tuo mažesnės trąšų koncentracijos tirpalu juos reikia laistyti.

Pavasarį kambarinius augalus reikėtų dažniau laistyti ar purkšti. Vanduo turi būti pastovėjęs, kambario temperatūros. Geriau laistyti vakarais, o ne rytais. Taip gerokai ilgiau išsilaikys drėgmė vazone. Augalų plaukuotais lapais purkšti negalima. Kitų augalų patariama purkšti apatinę lapų pusę ar stiebus.

Nereikėtų pamiršti ir padėkliukų, ypač auginant gėles, kurioms reikia daugiau drėgmės.

„Savaitė“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujos formos

Kodėl daugiabučių kiemuose akių neglosto žaluma?

Daugelyje Lietuvos miestų daugiaaukščių namų rajonuose per mažai vietos užima žalieji plotai. Daugiabučių aplinka dažnai tvarkoma ne laikantis bendro plano, o pagal pavienių gyventojų skonį, dėl to ji atrodo neestetiškai.

Profesionalų patarimai, kaip įsirengti svajonių namus (4)

Buvusios „penketukų“ gamyklos teritorijoje Vilniaus Naujamiesčio rajone galima rasti nuo viešbučių iki automobilių plovyklų. O per Dizaino savaitę čia duris atvers analogų Lietuvoje neturinti gyvenimo būdo, kokybės ir funkcionalios buities studija „Demoroom“, rašoma pranešime spaudai.

Ką mums gali suteikti vonios kambarys ir kaip to pasiekti? (1)

Žmogų sudaro apie 70 procentų vandens, todėl ne be reikalo vandens svarba mūsų gyvenime yra didžiulė ir, ko gero, tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių mums gera ilsėtis prie įvairių telkinių, grožėtis srovės tėkme, bangomis ir čiurlenimu. Deja, gyvename šalyje, kurioje šiltasis sezonas nėra toks ilgas, kokio norėtųsi, tačiau mes patys galime imtis šiek tiek iniciatyvos ir susikurti mažytę vandens oazę savo pačių namuose.

Buto Vilniaus centre interjeras: gerą nuotaiką kuria neįprasti sprendimai (20)

Erdvaus trijų kambarių buto interjere harmonija kuriama kontrasto principu. Derinami modernūs ir lengvi, seni ir grubūs elementai. Skandinavišką stilistiką papildo klasikinės detalės, ryškūs geltoni ir sodrūs mėlyni potėpiai suteikia žaismingumo.

Muzikos galia – ramina prieš skrydį ir keičia viešąsias erdves (3)

Nereikia būti dideliu melomanu, kad pajustum muzikos poveikį. Tiesą sakant, į fone skambančius garsus galime ir visai neatkreipti dėmesio, tačiau jie vis tiek veikia mūsų nuotaiką ir emocijas. Išnaudoti šį muzikos potencialą stengiamasi įvairiose viešosiose erdvėse bandant sukurti žmonėms malonesnę aplinką ir patirtis, sakoma pranešime spaudai.