Interjero tendencijos: funkcionalumas, demokratiškumas ir racionalumas

„Pirmoje metų pusėje svarbiausiose tarptautinėse dizaino, interjero bei baldų parodose Milane, Kelne ar Stokholme buvo galima susipažinti su naujausiais, dažnu atveju net prototipiniais gaminiais bei sprendimais, kurie formuoja ilgalaikes dizaino srities tendencijas. Akivaizdu, kad vis labiau interjeruose įsitvirtina demokratiškumas ir funkcionalumas, stiprėja skandinaviško dizaino įtaka“, – sako interjero dizaineris, „Litexpo“ parodos „Baldai“ specialistams skirtos erdvės „ARCHzona“ kuratorius Vytautas Gurevičius.

Jo teigimu, nors Lietuvoje pasaulinės interjero ar baldų tendencijos vartotojų lygmenyje dar nėra labai prigijusios, reikalai turėtų pradėti keistis į gerąją pusę, nes nuo šių metų ne tik Lietuvos vartotojai, bet ir rinkoje dirbantys gamintojai, prekybininkai bei specialistai, su naujausiomis tendencijomis ir sprendimais galės susipažinti anksčiau nei įprasta.

„Svarbiausia baldų, interjero dizaino sprendimų paroda „Baldai“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ nuo šiol vyks spalio pradžioje, po svarbiausių užsienio parodų. Žinoma, baldai ir interjero sprendimai – tai ne plaukų spalva ar rūbų modelis, per metus drastiškai nepasikeičia, bet jei kam glosto širdį faktas, kad įsigis tikrai naujausio modelio baldus – tai dabar tam atsiranda dar daugiau galimybių,“ – sako V. Gurevičius.

Eksportuojame gaminius, bet ne kūrinius?

Kad tokią galimybę parodos lankytojai tikrai turės, patvirtina ir gamintojai. „Lino baldų“ pardavimų skyriaus vadovė ir prekės ženklo L.A.R.A. įkūrėja Rasa Andre sako, kad įmonės stende šiemet vyraus gaminiai bei sprendimai, įkvėpti išimtinai naujausių Milano baldų parodoje matytų tendencijų.

Pasak jos, Lietuvos baldų gamintojai labai aiškiai atskiria eksportui skirtus gaminius, bei tuos, kurie skirti vidaus rinkai. Taip yra ne tik todėl, kad skiriasi statistinio lietuvio ir europiečio skonis.

„Priežastis paprasta – eksportuojame ne savo kūrinius, neturime nuosavų, tendencijas formuojančių ir eksportui skirtų produktų. Į užsienio rinkas teikiame gaminius, kurie atliepia tos rinkos poreikius, ir jie tikrai nebūtinai sutampa su tuo, kas tinka vidaus rinkai. Gaminame kitiems todėl ir taikomės prie diktuojamų tendencijų, rinkų ir užsakymų. Lietuvoje gaminami baldai irgi turi savo nišą, jie atitinka mūsų rinkos poreikius“, – aiškina R. Andre.

Tuo tarpu Darius Sakalauskas, Šiauliuose įsikūrusios skandinaviško stiliaus baldus gaminančios ir 99 proc. jų eksportuojančios įmonės „Vilmers“ direktorius, teigia, kad ir Lietuvoje tendencijos keičiasi.

„Jaučiame išaugusį poreikį ir susidomėjimą skandinaviško stiliaus baldais. Todėl priėmėme sprendimą atidaryti savo saloną Vilniuje bei dalį gaminių parduoti vidaus rinkoje. Pardavinėsime tą patį, ką ir eksportuojame, juo labiau, kad dalis pirkėjų jau dabar perka skandinaviškus baldus net nežinodami, kad iš tiesų jie pagaminti Lietuvoje“, – pokyčius rinkoje aiškina „Vilmers“ vadovas.

Lietuvių interjerai: šnekame viena, bet renkamės kita

Lietuvoje didžiausią dalį savo produkcijos parduodančios įmonės „Magrės baldai“ atstovas E. Kondrotas sako, kad gana aišku, ką Lietuvos pirkėjai iš tiesų mėgsta, kokius interjero sprendimus renkasi.

„Jau dvidešimt metų gaminame baldus daugiausiai vidaus rinkai, todėl esame išanalizavę pirkėjo profilį, žinome kokias spalvas, faktūras, audinius renkasi lietuviai, kas jiems patinka. Paradoksas: daugelis lietuvių turbūt sakytų, kad jiems patinka skandinaviškas, minimalizmu dvelkiantis interjeras, bet tai nėra tiesa. Galbūt pasiskolinamos tam tikros detalės, smulkūs elementai, bet tikrai nedominuoja nuosaiki skandinaviška stilistika. Lietuviams vis dar svarbu prabanga, saikingas puošnumas. Tad mūsų siūlomi baldai sujungia abi tendencijas“, – aiškina Evaldas Kondrotas.

Tai, kad iš tiesų lietuvių skonis kiek eklektiškas ir mėginama suderinti sunkiai suderinamus dalykus, pritaria ir interjero dizaineris V. Gurevičius.

„Esame pakankamai inertiški, pirmenybę vis dar teikiame moderniai klasikai. Net ir naujai kuriamuose lietuvių interjeruose dominuoja šiek tiek snobiški, sunkūs baldai, puošnūs ar blizgūs audiniai, perteklinis dekoras. Ir, deja, tai nereiškia gero skonio, negarantuoja prabangos“, – aiškina specialistas.

Tuo tarpu įmonės „Vilmers“ vadovas teigia stebintis, kad tendencijos keičiasi.

„Vis dažniau žmonės susimąsto apie funkcionalumą ir margų audinių sofos su miegamaisiais mechanizmais užleidžia vietą kokybiškiems, savo funkciją gerai išpildantiems baldams. Skandinavijoje įprasta manyti, kad jei ant sofos gali ir sėdėti, ir miegoti, tai iš tiesų nei vieno iš šių dalykų negali daryti tikrai gerai. Lietuviai, panašu, pamažu irgi perima šį požiūrį“, – aiškina D. Sakalauskas.

„Lino baldų“ pardavimų skyriaus vadovės R.Andres teigimu, lietuvio skonis bando aprėpti net tris kriterijus vienu metu: kokybę, prabangą ir nuosaikumą.

„Vis dar vyraujanti tendencija lietuvių interjeruose – itališkas modernas. Taip pat pradedame jaukintis skandinavišką stilių. O iš tiesų esame kažkur tarp italų, vokiečių ir skandinavų. Mums vis dar labai imponuoja vokiška kokybė, prabangus itališkas dizainas ir skandinaviškas minimalizmas“, – tendencijas reziumuoja R.Andre.

Parodoje „Baldai“: naujienos, tendencijos ir inovacijos

Spalio 6-9 d. parodoje „Baldai“ lankytojai, gamintojai ir specialistai galės susipažinti ne tik su siūloma produkcija, apšvietimo, apdailos sprendimais, bet ir interaktyviai kurti patys. Trečią dešimtmetį sėkmingai veikianti paroda kuria ryšius tarp baldų dizaino, gamybos ir verslo, kasmet suburia baldų gamintojus ir pardavėjus iš Lietuvos ir užsienio, demonstruoja naujausias baldų gamybos ir interjero dizaino tendencijas specialistams bei galutiniams vartotojams, besidomintiems naujovėmis baldų rinkoje.

Kartu parodoje demonstruojamos baldų ir medienos pramonės technologijos ir įrengimai, apdailos medžiagos ir priemonės.

Parodoje šiais metais dalyvaus per 100 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, savo idėjas pristatys jaunieji dizaineriai.

Paroda „Baldai“ vyks spalio 6-9 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)